Antakalnio Būstas: Darbo Laikas, Nusikalstamumo Statistika ir NT Kainų Pokyčiai Vilniuje

Ko gero, daugeliui Lietuvos miestų, o tarp vietinių gyventojų - ir rajonų, klijuojamos tam tikros etiketės. Kalbant apie didžiausią ir daugiausia gyventojų turintį Lietuvos miestą - Vilnių, apie tam tikrus jo mikrorajonus taip pat yra susiformavęs geras arba blogas įvaizdis.

NT specialistai pastebi, kad tuose rajonuose, apie kuriuos susidariusi ne kokia nuomonė, kuriuose išaugę nusikalstamumo rodikliai, būstas perkamas rečiau, o jo kainos - mažesnės nei likusioje sostinės dalyje. Tačiau būstą pirkti planavę ar jau įsigiję vilniečiai tikina, kad nusikalstamumo statistika nėra sprendimą pirkti ar nepirkti lemiantis veiksnys.

„DELFI būstas“ neseniai Vilniuje būstą pirkusių naujakurių pasiteiravo, kiek jų pasirinkimą dėl gyvenamosios vietos lėmė nusikalstamumo statistika mikrorajonuose.

Vaizdas iš Antakalnio. Šaltinis: vilnius.lt

Vilniečių Patirtys Renkantis Būstą

Vilnietė Viktorija pasakoja, kad butą rinkosi iš Žirmūnuose, Šiaurės miestelyje, Antakalnyje, Šnipiškėse esančių daugiabučių. Sprendimą lėmė buto kaina ir šiandien mergina gyvena Žirmūnuose, tačiau, anot Viktorijos, jeigu būstą rinktųsi šiuo metu, svarstytų ir apie Naujamiestį.

„Šie rajonai tuo metu atrodė kaip pats tas viduriukas - ne per toli iki darbo ir ne per toli iki Senamiesčio. Norėjosi, kad susisiekimas būtų paprastas - nereiktų per daug laiko praleisti spūstyse, o šiltą dieną būtų galima ir pėsčiomis nueiti pasivaikščiojant iki centro. Tiesa, jei rinkčiausi dabar, praėjus ketveriems metams, daugiau pasidairyčiau ir po Naujamiestį - susisiekimas šiame mikrorajone taip pat labai geras, nemažai draugų įsikuria būtent šioje Vilniaus dalyje“, - būsto paieškas prisimena mergina.

Viktorija tikina, kad atkreipdavo dėmesį į nusikalstamumo statistiką, kuri skelbiama viename iš NT pardavimo portalų, tačiau, anot jos, tai nebuvo jos sprendimą lemiantis veiksnys.

„Peržvelgus „miegamuosius“ rajonus buvo matyti, kad panaši statistika yra nemažoje dalyje Vilniaus - vieną mėnesį nusikalstamumas augęs viename rajone, kitą - kitame. Pagaliau tai nebuvo lemiamas rodiklis renkantis, galbūt būtų turėjęs daugiau įtakos, jei būčiau galvojusi apie konkrečią vietą Šnipiškėse. Pagrindinis aspektas visgi išliko kaina ir buto būklė“, - aiškina vilnietė.

Justas, butą įsigijęs taip pat Žirmūnuose, pasakojo, kad gyvenamosios vietos ieškojo Antakalnio, Justiniškių, Karoliniškių, Šnipiškių, Žirmūnų mikrorajonuose. Be to, vilnietis nesakė „ne“ ir toliau nuo miesto centro esančiam Perkūnkiemiui. Tiesa, šis mikrorajonas jį labiau domino kainoms palyginti.

„Apžiūrėjau gal 10 butų skirtinguose rajonuose. Pagrindinės problemos buvo atstumas iki darbo (centro) ir vieta automobiliui pastatyti prie namo. Justiniškėse būčiau pirkęs 100 proc., bet, kai reikėjo apžiūrėti butą, automobilį palikau už kokio kilometro, tai iškart atsisakiau šios vietos. Nusipirkau Žirmūnuose, nes arčiau centro, vietos automobiliui pastatyti pilna, patogus susisiekimas (į darbą važiuoju viešuoju transportu). Antakalnyje per brangu buvo, o, jei arčiau centro nuo Antakalnio, - dar brangiau, todėl irgi netiko“, - kaip rinkosi būstą, pasakoja Justas.

Vaikinas tikina, kad domėdamasis būstu Karoliniškėse ir Justiniškėse viename iš NT skelbimų portalų jis tikrino nusikalstamumo statistiką tuose rajonuose, tačiau, išsirinkęs butą Žirmūnuose, saugumo tame rajone netikrino - čia jis nuomojo būstą, todėl vietovė jam buvo pažįstama.

Vilnietė Aistė pasakoja, kad būstą rinkosi Žvėryno, Naujamiesčio, Šnipiškių ir Žirmūnų mikrorajonuose, nes iš visų šių rajonų centrą galima pasiekti pėsčiomis. Jos pasirinkimas - Šnipiškės.

„Nesi priklausomas nuo autobusų tvarkaraščių, taksi ar kitų transporto priemonių. Be to, šiose miesto dalyse statomi butai gana kompaktiški, todėl jų kaina vis dar yra įkandama. Pagaliau pasirinkimą nulėmė miesto plėtros plano analizė - kur ir kokie objektai bus statomi, kur tiesiami keliai, gerinama infrastruktūra. Dėl tos priežasties pasirinkau Šnipiškes“, - sako Aistė ir priduria į nusikalstamumo statistiką visai nežiūrėjusi, nes mano, kad visas Vilnius yra saugus miestas.

Štai Rūta, būstą įsigijusi Naujamiestyje, namų dairėsi Žvėryne, Naujamiestyje, Senamiestyje, Užupyje, nes norėjo gyventi kilometro spindulio nuo centro, kad atstumus įveiktų pėstute. Anot jos, būstas Žvėryne ir Užupyje jei buvo neįperkamas, o apie variantus Naujininkuose ir Savanorių prospekte ji net nesvarstė dėl viešai skelbiamos nusikalstamumo statistikos rodiklių šiuose rajonuose. Tiesa, moteris būstą pirko prieš daugiau nei 5 metus, todėl šiandien situacija gali būti pasikeitusi.

Kad nusikalstamumo statistika padėjo kai kuriems būsto pasiūlymams pasakyti „ne“, tikina ir vilnietė Eglė, įsikūrusi Bajoruose. Pašnekovė pasakoja, kad dvejus metus gyvenusi pačiame Vilniaus centre, Trakų gatvėje, būsto ji ieškojo toliau nuo miesto šurmulio, tačiau apie butą prieštaringai vertinamuose rajonuose nesvarstė.

„Rinkomės iš tolimesnių rajonų - Lazdynėlių, Karoliniškių - ir panašiai. Mums patiko vieno vystytojo siūlomi NT objektai ir jie mums pasiūlė butų skirtinguose rajonuose - netoli „Panoramos“ ir Bajoruose. Iš pradžių aš į šį rajoną žiūrėjau skeptiškai, nes viešojo transporto infrastruktūra ten nėra gerai išvystyta, tačiau nuosavu automobiliu pasiekti centrą galima. Tad teko įsigyti antrą automobilį. Būsto prie „Panoramos“ atsisakėme, nes buvo per arti centro. Mūsų butas labai patogioje vietoje, neturime langų į kaimynus ir pan.“, - savo būsto paieškas prisimena Eglė.

Statistika Realių Situacijų Neparodo

Kai kuriems naujakuriams išaugusi nusikaltimų statistika viename ar kitame mikrorajone nėra veiksnys, kuris nulemtų, kad neverta čia rinktis būsto. Vilnietis Kęstutis pasakoja gyvenęs ne viename Vilniaus mikrorajone, trijuose jis turėjęs nuosavą būstą.

Pasak Kęstučio, spręsti apie mikrorajono saugumą ir tinkamumą jame gyventi pagal nusikaltimų rodiklius - ne visada yra geras pasirinkimas.

„Gyvenau įvairiuose rajonuose, pradedant nuo Senamiesčio, Užupio, Antakalnio, baigiant Šeškine, Naujamiesčiu, Vilkpėde, Rasų gatve. Kiekvieną kartą ieškodamas būsto nežiūrėjau nusikalstamumo statistikos, nors ją gali numanyti net nežiūrėdamas. Galiu pasakyti iš savo asmeninės patirties, kad yra priešingai, nei rodo nusikalstamumo rodikliai, viešoji nuomonė ar išankstiniai nusistatymai. Pavyzdžiui, aš manau, kad Užupis yra vienas nesaugiausių rajonų <...> , nes ten gyvena ir asocialių asmenų. Aš gyvenau Užupyje pusantrų metų ir jaučiausi gana nesaugiai. Tai yra populiarus rajonas, jame verda naktinis gyvenimas, kai vaikšto ir išgėrusių žmonių. Tad rajonus aš skirstyčiau į tankiai gyvenamus ir į daug lankomus. Senamiesčio prieigos, Naujininkai, Naujamiestis, Užupis man psichologiškai buvo nesaugūs rajonai. Pavyzdžiui, tos pačios Rasos, kurios yra labai netoli Senamiesčio, vis tiek yra nesaugios, nes įvairiais tikslais lankosi ten negyvenantys asmenys“, - patirtimi dalijasi pašnekovas.

Jis tęsia, kad 5 metus gyveno Šeškinėje, kuri taip pat buvo užsitarnavusi ne itin patrauklaus mikrorajono įvaizdį, tačiau, anot Kęstučio, jis čia jautėsi kaip niekur saugiai.

„Jaučiausi kaip niekur saugus, nes tai yra „miegamasis“ rajonas, nors žmonių ten nemažai. Daug kas sakė, kad ten iš esmės gyvena nekokios reputacijos, žemesnes pajamas gaunantys žmonės, bet gyventojų tankumas rodo, kad rajonas yra gana stebimas, kaimynai aktyvūs. Yra ta saugi, aktyvi kaimynystė. Ir net jei ir yra girtaujančių kompanijų, tai tokiuose rajonuose tai - vietinė publika, jie vieni kitus žino. Ir aš, pavyzdžiui, Šeškinėje, bet kuriuo paros metu eidamas į parduotuvę, jaučiausi savas, nors ir sėdi kiemuose kompanijų“, - pasakoja pašnekovas ir priduria, kad kurį laiką gyveno ir Vilkpėdėje, taip pat ne kokią reputaciją turinčiame rajone.

„Šis rajonas visada buvo pagarsėjęs kaip narkomanų lankoma vieta, ypač miškeliai ir pan. Prieš 10 metų aš ryte dar rasdavau švirkštų, pastaruosius 5 metus jų nebematau. Tai arba kažkur tie narkomanai dingo, arba susitvarkė rajonas. Šiaip aš ten jaučiausi saugus, nes visi vieni kitus pažįsta“, - patirtimi dalijasi Kęstutis.

Anot pašnekovo, renkantis butą reikia pasidomėti, kokia yra reali situacija rajonuose, o ne remtis plika statistika: „Gali jaustis daug saugiau kieme, kuriame pažįsti tą problemišką jaunimą ir pan. nei Senamiestyje, kuriame visi susvetimėję ir, iškilus bėdai, tau niekas nepadės.“

Nusikalstamumo Statistika Vilniaus Mikrorajonuose

Dauguma „DELFI būsto“ kalbintų pašnekovų tikino, kad, ieškodami gyvenamosios vietos, nesvarstė pasiūlymų Naujininkuose, Savanorių prospekte, Stoties rajone, Naujojoje Vilnioje. Tačiau ar išties šiuose mikrorajonuose yra didesnis nusikaltimų skaičius?

Kaip rodo naujausias viešai prieinamas Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų žemėlapis (naujausi duomenys - 2016 metų), dar prieš ketverius metus didžiausias nusikalstamų veikų tankis užfiksuotas Šeškinėje. Žemėlapyje išsiskiria ir Senamiesčio teritorija, Naujamiestis (ties Žemaitės gatve, Savanorių prospektu), nusikalstamų veikų rodikliai didesni Žirmūnuose, Perkūnkiemyje.

Mažesnis nusikalstamų veikų tankis užfiksuotas Pašilaičių, Fabijoniškių, Justiniškių mikrorajonuose. Tąkart nusikalstamų veikų tankiu neišsiskyrė Baltupiai, Viršuliškės, Žvėrynas, Jeruzalė ir dar keli Vilniaus mikrorajonai.

Nagrinėjant praėjusių, 2019, metų statistiką, matyti, kad, pavyzdžiui, Justiniškėse 1 km fiksuotos 437 nusikalstamos veikos (įtraukti nužudymai, sunkūs sveikatos sutrikdymai, nesunkūs sveikatos sutrikdymai, išžaginimai, automobilių vagystės, vagystės iš automobilių, vagystės iš gyvenamųjų patalpų, kitos vagystės, plėšimai, sukčiavimai, turto sunaikinimai, įtraukimai į prostituciją, nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, viešosios tvarkos pažeidimai, kitos nusikalstamos veikos), Antakalnyje - 16, Baltupiuose - 239, Fabijoniškėse - 494, Karoliniškėse - 116, Lazdynuose - 193, Markučiuose - 60, Naujamiestyje - 1101, Naujininkuose - 411, Naujojoje Vilnioje - 148, Pašilaičiuose - 394, Pilaitėje - 209, Senamiestyje - 1278, Šeškinėje - 646, Šnipiškėse - 645, Užupyje - 219, Viršuliškėse - 332, Žirmūnuose - 369, Žvėryne - 143.

Nusikalstamumo žemėlapis. Šaltinis: youtube.com

2019 m. Nusikalstamų veikų skaičius Vilniaus mikrorajonuose (1 km spinduliu)

Nors tokia statistika nereikėtų pasitikėti aklai, NT ekspertai sako, kad mikrorajonuose, kuriuose nusikalstamumo rodikliai didžiausi, būstas perkamas rečiau, o jo kainos mažesnės. Tiesa, ši taisyklė negalioja Senamiesčiui: turėti būstą Senamiestyje vis dar laikoma prestižu ir to nekeičia net nusikalstamumo rodikliai.

Kita vertus, reikia prisiminti, kad būtent šioje zonoje verda visas naktinis gyvenimas, kurio metu įsiplieskia daugiau konfliktų.

NT Kainų Pokyčiai

„Inreal“ grupės nekilnojamojo turto analitikė Kotryna Griško „DELFI būstui“ pasakoja, kad ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje problemiškais, mažiau patraukliais rajonais laikomi tie, kuriuose gyvena problemiški, mažiau socialinių įgūdžių turintys gyventojai.

„Todėl padidėja ir nusikalstamumas tuose rajonuose, pats rajono įvaizdis tampa negeras. Pirkėjai tokį rajoną aplenkia ir nesirenka jame būsto, renkasi kituose rajonuose. Bet tai gali keistis“, - mano NT ekspertė.

Ji tęsia, kad vienas iš pavyzdžių galėtų būti Vilniuje esančios Šnipiškės, kurios visai neseniai buvo nelabai gerą reputaciją turintis mikrorajonas, tačiau, pradėjus čia vystyti naujus NT projektus, rajono įvaizdis gerėja.

„Pradėjo keistis gyventojai, atsirado labiau išsilavinusių, turinčių socialinių įgūdžių, ir ta kaita prasidėjo, todėl atitinkamai pradėjo augti rajono įvaizdis, prestižas, auga ir NT kainos. Taip pat stoties rajonas, kurį vystytojai po truputį atranda, - anksčiau ten tikrai buvo didelis nusikalstamumas, galbūt nelabai geri žmonės sukdavosi, bet atsirandantys viešbučiai, turistų srautai, gyvenamoji statyba pradeda keisti to rajono veidą ir NT kainas“, - pabrėžia K. Griško.

Pasak pašnekovės, prie potencialą suklestėti turinčių mikrorajonų Vilniuje galima priskirti ir Markučius. K. Griško pažymi, kad po kelerių metų šis rajonas taps patrauklesnis, nes, vystant naujus NT projektus, čia keliasi naujakurių, jaunų šeimų.

Paklausta, kaip NT kainas ir patrauklumą lemia nusikaltimas, įvykęs tame mikrorajone, NT analitikė K. Griško sako, kad vienas įvykis per tam tikrą laikotarpį gali turėti nežymų poveikį, tačiau ilguoju laikotarpiu kardinaliai keisti būstų kainų viename ar kitame „miegamajame“ rajone jokia nusikalstama veika neturėtų. Bet jeigu įvykiai jau tampa tendencija, o ne išimtimi, tokiu atveju rajonas tampa mažiau patrauklus ir jo NT kainos krenta.

„Kalbant, pavyzdžiui, apie Karoliniškes, net jeigu pagrobimas būtų buvęs tikras, tai ilguoju laikotarpiu NT kainoms toks įvykis tikrai neturėtų įtakos. Kol žmonės tą įvykį prisimena, tai rajono patrauklumas prislopęs, sumažėjęs, kainos gal irgi nežymiai kritusios.

Antakalnio odontologijos ir tyrimų klinika

Ramioje, psiturinčių sostinės gyventojų pamėgtoje Antakalnio dalyje, Lakštingalų gatvėje, ketinama statyti odontologijos ir tyrimų kliniką. Būsimoji klinika bus sudaryta iš dviejų dalių.

Pirmas korpusas - dviejų aukštų projektuojamas pietinėje sklypo dalyje. Jis bus 25m ilgio, 16m pločio ir 10,4 m aukščio. Pirmo korpuso bendras plotas 649.63 kv.m, pastato pagrindinis plotas 422,75 kv.m. Antras korpusas - trijų aukštų projektuojamas šiaurinėje sklypo dalyje. Jis bus 18m ilgio, 16m pločio ir 14m aukščio. Pastatai projektuojamas lygiagrečiai rytinei sklypo ribai ir lygiagrečiai gretimuose sklypuose esantiems pastatams.

Privažiavimai prie sklype projektuojamų pastatų numatomi iš Lakštingalų ir Žuvėdrų gatvių. Prie kiekvieno korpuso projektuojama atskira automobilių stovėjimo aikštelė. Takai sklypo viduje grindžiami betoninėmis trinkelėmis ir yra skirti pėsčiųjų eismui ir, esant reikalui, gaisrų gesinimo ir spec medicinos pagalbos transporto manevravimui.

Sklypo dalys tarp projektuojamų pastatų ir sklypo ribų apželdinamos. Apželdintas sklypo plotas ~962 kv.m. (ne mažiau 25 proc sklypo ploto). Pirmo korpuso pirmame aukšte projektuojama registratūra ir laukiamasis, pastato perimetru projektuojami konsultaciniai ir gydymo kabinetai, pastato centre projektuojami sanitariniai mazgai, tame tarpe ir pritaikyti žmonėms su negalia. Antro korpuso pirmame aukšte projektuojama registratūra ir laukiamasis, pastato perimetru projektuojami konsultaciniai ir gydymo kabinetai, pastato centre projektuojami sanitariniai mazgai, tame tarpe ir pritaikyti žmonėms su negalia. Antrame ir trečiame aukštuose pastato perimetru projektuojami konsultaciniai ir gydymo kabinetai, pastato centre projektuojami sanitariniai mazgai, tame tarpe ir pritaikyti žmonėms su negalia. Pastato fasadams numatyta didelio formato kalcio karbonato lakštų apdaila.

Projektuojamuose pastatuose bus įkurta odontologijos ir tyrimų klinika. Klinikoje bus teikiamos burnos priežiūros paslaugos, konsultacijos, atliekamos procedūros. Planuojama, kad klinikoje konsultuos šeimos gydytojas, bus atliekami kraujo tyrimai, odontologo paslaugos, magnetinio rezonanso tyrimai ir rentgeno tyrimai. Pirmamuose aukštuose projektuojamos registratūros ir laukiamieji, konsultaciniai kabinetai, procedūriniai kabinetai, rentgeno kabinetas, kraujo tyrimo laboratorija su pagalbinėmis patalpomis. Kiekviename aukšte projektuojami trys sanmazgai, vienas iš jų pritaikytas žmonėms su negalia. Pirmo korpuso antrame aukšte projektuojami konsultaciniai kabinetai, procedūriniai kabinetai, odontologų kabinetai, MRT tyrimo laboratorija, mamografo kabinetas ir tyrimo laboratorija, darbuotojų persirengimo patalpos, medicinos įrankių plovykla ir sterilizacinė. Numatomas darbo laikas nuo 8 val. ryto iki 19 val.

tags: #antakalnio #bustas #darbo #laikas