Žemės mokestis fizinio asmens bankroto metu

Šiame straipsnyje nagrinėjama žemės mokesčio situacija fizinio asmens bankroto atveju, remiantis teismų praktika ir bankroto administratoriaus argumentais. Straipsnyje analizuojama Trakų rajono apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1121-794/2016, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

Ginčo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą pareiškėjai R. V. ir nustatė 4 mėnesių terminą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. birželio 9 d.

2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 336746,81 Eur sumai, iš kurios didžiausią dalį sudarė UAB Medicinos banko (78,68 proc.) ir A. Ž. (21,32 proc.) reikalavimai.

2015 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkime mokumo atkūrimo planas nebuvo patvirtintas didžiausio kreditoriaus iniciatyva. Bankui abejonių sukėlė pareiškėjos mažas darbo užmokestis (184,85 Eur/mėn.) ir pastangos susirasti geriau apmokamą darbą, kadangi pareiškėja dirba savo sūnums priklausančioje įmonėje 0,625 etatu, nors turi pakankamą išsilavinimą ir darbo patirtį.

Bankas taip pat nesutiko su bankroto administravimui numatytomis išlaidomis 4343,86 Eur sumai (149,79 Eur/mėn.), iš kurios nebuvo išskirtas atlyginimas administratoriui. Skolos kreditoriams bus dengiamos iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų lėšų, todėl administratoriaus atliekami veiksmai nėra sudėtingi.

Pareiškėja yra sudariusi žemės sklypų panaudos sutartis, tačiau neaišku, kokiu tikslu sutartys yra sudarytos ir kokia iš jų nauda.

2015 m. gruodžio 7 d. įvyko pareiškėjos kreditorių susirinkimas, kuriam buvo pateiktas svarstyti patikslintas mokumo atkūrimo planas, tačiau jam ir vėl nepritarė didžiausias kreditorius. Bankas nurodė, jog mokumo atkūrimo plano trukmė pratęsta tik iki 3 metų, nors buvo siūloma nustatyti 5 metų terminą, per kurį kreditorių reikalavimai būtų daugiau patenkinti.

Bankui kilo abejonių dėl pareiškėjos realiai gaunamo darbo užmokesčio (184,85 Eur), nors būtiniesiems poreikiams numatyta net 494 Eur suma. Skolininkės plane nustatytos nepagrįstai didelės nekilnojamojo turto, esančio Trakuose, pradinės pardavimo kainos: pirmose varžytynėse - 152297 Eur, antrose - 121839 Eur.

2015 m. gruodžio 9 d. bankroto administratorius pateikė teismui tvirtinti patikslintą pareiškėjos mokumo atkūrimo planą. Paaiškino, kad planas buvo patikslintas pagal banko pasiūlymus, atitinka FABĮ 7 str. reikalavimus. Banko reikalavimai planui yra nenuoseklūs ir klaidinantys.

Teismo posėdžio metu banko atstovė prašė mokumo atkūrimo plano netvirtinti. Paaiškino, kad plane nurodomas per mažas skolininkės darbo užmokestis, per didelės nekilnojamojo turto kainos, dėl ko turto realizavimo trukmė gali pailgėti, bankroto administravimo išlaidos turėtų būti mažinamos iki 40 Eur per mėnesį. Neaišku, kokias realias pajamas gauna pareiškėja, kadangi jos gaunamos pajamos realiai yra mažesnės nei jos minimalūs poreikiai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi R. V. mokumo atkūrimo plano netvirtino ir bylą nutraukė. Teismas sprendė, jog iš esmės kreditorių reikalavimai bus tenkinami ir administravimo išlaidos bus dengiamos tik iš lėšų, gautų pardavus pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Teismo vertinimu, toks siūlomas bankroto procesas yra išimtinai palankus skolininkei ir užtikrinantis tik jos interesų apsaugą. Vien turto pardavimas bankroto proceso metu nelaikomas pakankama priemone mokumui atkurti, nes tokiu atveju skolininkei net nereiktų imtis jokių aktyvių veiksmų, turto pardavimą atliks bankroto administratorius, o vien tik turto realizavimui bankroto procedūros nėra būtinos.

Teismas vertino kritiškai pareiškėjos argumentus, jog geriau apmokamo darbo negali surasti dėl teisminių ginčų su buvusiu sutuoktiniu, kreditoriais, kas formuoja neigiamą darbdavių požiūrį, daug laiko atima bylinėjimasis teismuose, kadangi pati pareiškėja teismo posėdžiuose nedalyvauja, o ieškant darbo, potencialus darbdavys objektyviai negali patikrinti duomenų apie asmeniui uždėtus areštus ar teismuose pradėtas civilines bylas.

Teismui taip buvo neaišku, kodėl pareiškėjas darbo paieškas sieja tik su Trakų miestu, nors turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Kritiškai buvo vertintas ir pareiškėjos siekis gauti pajamų veikiant pagal verslo liudijimą, kadangi vien verslo liudijimo turėjimas nereiškia siekio pajamas gauti.

Teismas, vertindamas skolininko ir kreditoriaus pusiausvyrą, padarė išvadą, kad planuojamas parduoti skolininkės nekilnojamasis turtas yra nelikvidus, nes pareiškėjai priklauso tik dalis turto. Be to, po gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, kas apsunkina turto pardavimą.

Teismas konstatavo, jog pareiškėja nededa maksimalių pastangų ieškoti priemonių savo mokumui atkurti, o asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimo argumentai

Pareiškėjos R. V. bankroto administratorius prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Paaiškino, kad dar 2015 m. lapkričio 9 d. nutartyje, kurioje buvo pratęstas terminas mokumo atkūrimo planui pateikti, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja yra aktyvi ir siekia maksimaliai suderinti savo bei kreditorių interesus.

Teismas nenustatė jokių pareiškėjos nesąžiningumo požymių. Teismas neatsižvelgė, jog bankas yra profesionalus kreditorius. Pareiškėjos skola bankui kilo iš kredito sutarties, pagal kurią pareiškėja buvo tik laiduotoja, todėl kredito negrąžinimo riziką turi prisiimti ne tik ji, bet ir bankas, kuris suteikdamas kreditą V. G., turėjo įvertinti visą su šiuo skolininku susijusią finansinę, teisinę rizikas ir suteikė kreditą. Todėl teismo teiginys, kad bus pažeista kreditorių ir skolininkės interesų pusiausvyra, yra nepagrįstas.

Pareiškėja nesiekia skolų nurašymo, nes skolas numatoma grąžinti iš pareiškėjos nekilnojamojo turto pardavimo. Pareiškėja augina nepilnametę dukrą, todėl viso nekilnojamojo turto pardavimas neigiamai įtakoja neigiamai įtakoja jauno žmogaus interesus.

Nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylas svarbu užtikrinti teisingą interesų pusiausvyrą tarp skolininko ir kreditorių. Teismas turi įvertinti visas aplinkybes, įskaitant skolininko pastangas atkurti mokumą, kreditorių interesus ir galimą poveikį skolininko šeimai.

Žemės mokestis yra vienas iš svarbių aspektų, į kurį reikia atsižvelgti fizinio asmens bankroto metu. Teismas turi įvertinti, ar skolininkas deda pakankamai pastangų, kad sumažintų žemės mokesčio naštą, pavyzdžiui, parduodamas nekilnojamąjį turtą ar ieškodamas kitų pajamų šaltinių.

tags: #ar #mokami #zemes #mokesciai #fizino #asmens