Žinomo Klaipėdos verslininko, buvusio Seimo nario Antano Boso sodybos istorija Vilniaus rajone apipinta teisiniais ginčais ir neteisėtai išduotu statybos leidimu. Ši istorija atskleidžia sudėtingus procesus, susijusius su statybomis Lietuvoje, savivaldybių atsakomybe ir nuostolių atlyginimu.
Šių metų pradžioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė neskundžiamą nutartį, kad žinomas verslininkas A.Bosas turės nugriauti savo namą Vilniaus rajone. Taip nutiko todėl, kad statybos leidimas savivaldybės išduotas neteisėtai.
Primename, kad A. Boso šeimos namas Vilniaus rajone buvo nugriautas 2024 metais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, jog statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai.
Kad su žeme sulygintas namas, klėtis ir pirtis, o žemės sklypas išlygintas, pranešė portalas Delfi.lt.
A. Boso namo griovimas. Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.
Teisminiai ginčai ir nuostolių kompensavimas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, jog statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai.
Taigi kitų pastatų ar statinių buvimas, gyvenamųjų namų ar jų priklausinių statymas miško žemėje, remiantis teisės aktais, buvo negalimas. Konstatavus, kad SLD išduotas neteisėtai, išspręstas neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimas - statytojas ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija, išdavusi SLD, įpareigoti nugriauti statinius savo lėšomis.
Preliminariai skaičiuota, kad gyvenamojo namo, klėties ir pirties nugriovimas galėjo kainuoti apie 150 tūkst. eurų, iš kurių 90 proc. turėjo padengti Vilniaus rajono savivaldybė, o likusią dalį - A. Bosas.
A. Boso advokatas I. Balsys Eltai sakė, kad, jų skaičiavimais, namo pastatymas kainavo apie 400 tūkst. eurų, o namo, klėties, pirties nugriovimas - arti 100 tūkst.
Kadangi institute turėjau vienus geriausių baigiamųjų pažymių, galėjau pasirinkti, kur dirbti, ir taip pradėjau darbą Klaipėdos laivų statykloje Baltija.
Vilniaus rajono savivaldybė kaltina A.Bosą siekiu pasipelnyti Tačiau Vilniaus rajono savivaldybės mero patarėjo Kęstučio Butvydo atsiųstame komentare teigiama, kad su tokiomis žalos atlyginimo proporcijomis nesutinkama - dėl to ginčijamasi teisme.
Pasak savivaldybės atstovų, tai, kad A.Boso sklype vykdomi griovimo darbai, jiems yra staigmena. „Savivaldybė apie tai nebuvo informuota iš anksto, o A.Boso (jo atstovo) elgesys ir veiksmai šalių nagrinėjamame teisminiame ginče byloje suponavo visiškai kitokius A.Boso ketinimus. Iš žiniasklaidos priemonių gautos informacijos Vilniaus rajono savivaldybė yra priversta daryti išvadas apie A.Boso akivaizdžiai nesąžiningą elgesį, siekiant pasipelnyti Vilniaus rajono savivaldybės ir visų jos gyventojų sąskaita“, - teigė K.Butvydas.
Vilniaus rajono savivaldybės vertinimu, atlikdamas šiuos veiksmus A.Bosas tikėtinai sąmoningai ir tikslingai užkerta galimybę teismui ir/ar jo paskirtiems teismo ekspertams įvertinti realius nelegalios statybos kaštus, nes būtent šiuos klausimus iškėlė Vilniaus rajono savivaldybė teisminiame procese, dirbtinai siekia kuo labiau išdidinti savo reikalaujamų priteisti sumų dydžius ir tokiu būdu pasipelnyti Vilniaus rajono savivaldybės ir visų jos gyventojų sąskaita.
Be to, K.Butvydas pažymėjo, kad teismo byloje nagrinėjamas klausimas kada A.Bosui tapo žinoma apie tai, jog jo vykdomos statybos yra neteisėtos - mat, jei statybos darbai vykdyti žinant apie jų neteisėtumą, tokių darbų kaštai tenka pačiam A.Bosui.
Verslininkas nori prisiteisti patirtas namo ir prie jo esančių statinių statybos išlaidas, siekiančias beveik pusę milijono eurų. „Aš tai stačiau iš savo lėšų, neėmiau kredito, nemokėjau palūkanų, bet, jei pažiūrėsit į infliacija per 7 metus, ji yra beveik 100 procentų, viskas nuvertėjo dvigubai. Tai tų mano įdėtų pinigų niekas nekompensuos, o jie dar ginčijasi, kad per didelės sumos“, - nepasitenkinimą liejo A. Bosas.
A. Boso teigimu, valstybės institucijos privalo kompensuoti žalą, atsiradusią dėl jų pačių priimtų neteisėtų sprendimų, ir jis neabejoja, kad anksčiau ar vėliau tai bus padaryta.
Nuobodi istorija - Artiomas
A. Boso reakcija ir tolesni veiksmai
„Vien už žemės sklypą su išduotomis sąlygomis namo statybai dar litais esu paklojęs beveik milijoną. O dabar turiu sklypą už milijoną - voverėms ganyti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Bosas. Pasak verslininko, teisminiai procesai tęsiasi jau aštuonerius metus, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje jau yra pasisakęs.
„Lietuvos teismų sistema mane stebina. Po Aukščiausiojo Teismo sprendimo jau sukasi antras bylų ratas. Gerai, kad turiu finansinę pagalvę, bet visą pensiją vis tiek tenka atiduoti advokatui“, - kalbėjo A. Bosas, kurio turtas vertinamas ne vienu milijonu eurų.
„Juodkrantėje prie marių buvo nugriautas pastatas - ten procesai vyko daug greičiau, o valstybinės institucijos buvo įpareigotos kompensuoti nuostolius. Mano atveju byla vis dar tęsiasi. Po šios dar laukia dvi teismo instancijos“, - teigė A. Bosas, pripažindamas, kad šiuo metu į situaciją žiūri jau ramiau.
Jis sako susitaikęs, jog visų į namo statybas Vilniaus rajone investuotų lėšų neatgaus. „Dabar turiu sklypą Vilniaus rajone - voverėms“, - juokavo verslininkas, anksčiau įkūręs elnyną Karklėje.
Jis taip pat stebisi, kodėl Vilniaus rajono savivaldybė vilkina procesą. „Jie tikrina visas sąskaitas, ar buvo sumokėtas PVM, atlieka Mokesčių inspekcijos funkcijas. Man jau nėra esminio skirtumo - kompensuos 5 tūkst. eurų daugiau ar mažiau. Tačiau savivaldybė neįvertina, kad teks mokėti ir 5 proc. metines palūkanas, o kuo ilgiau byla tęsis, tuo didesni bus jų nuostoliai“, - skaičiavo A. Bosas.
„Kai pradėjau statyti namą, man buvo 60 metų, dabar - jau 71-eri, o ši istorija dar nebaigta“, - su ironija kalbėjo verslininkas.
Selektyviu teisingumu stebisi ir A. Boso sutuoktinė Daina Bosas. Socialiniuose tinkluose ji atkreipė dėmesį, kad tame pačiame miško masyve stovi ir kitos sodybos, kurios nebuvo nugriautos. „Apibrauktas mūsų namas - jis buvo nugriautas. Apibrauktas kitas namas - jis stovi iki šiol, netgi giliau miške. Kuo mūsų namas buvo blogesnis? Kuo jis labiau „kenkė miškui“?“ - rašė D. Bosas, pabrėždama, kad tokia situacija kelia klausimų dėl selektyvaus teisingumo.
Savivaldybės pozicija
Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžė, kad informacija apie A. Boso vykdomus pastatų ir/ar statinių griovimo darbus savivaldybei buvo netikėta, ji apie tai nebuvo informuota iš anksto.
Vilniaus rajono savivaldybės atstovai imsis visų reikiamų teisinių priemonių tam, kad A. Boso vykdomi veiksmai būtų užkardyti, o ginčus nagrinėjantis teismas būtų tinkamai informuotas apie A. Boso vykdomas procesines manipuliacijas.
Savivaldybė nuo pat proceso pradžios deda visas pastangas tam, kad būtų surinkti visi reikalingi duomenys dėl tikrųjų A. Boso patirtų nuostolių.
Savivaldybė akcentuoja, kad A. Bosui reiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo teisme, būtent jam tenka įrodinėjimo našta pagrįsti savo patirtų nuostolių dydį bei ryšį su savivaldybės veiksmais, išduotu statybą leidžiančiu dokumentu.
Savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu, pasibaigus procesui ir savivaldybei patyrus finansinę žalą, bus reikalaujama asmeninės sprendimus priėmusių asmenų atsakomybės.
Antanas Bosas
A. Boso biografijos faktai
- Gimė 1955 m. birželio 10 d. Syktyvkaro mieste, Komijos respublikoje, kur jo tėvai 1941 metais buvo ištremti.
- Baigė Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto Mechanikos fakulteto šaldytuvų ir kompresorių specialybę.
- Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete studijavo strateginį planavimą ir vadybą ir apsigynė socialinių mokslų daktaro laipsnį.
- Pirmasis A. Boso darbas buvo Klaipėdos laivų statykloje Baltija.
- Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija (VLPFK) oficialiai buvo įsteigta 1993 metais.
- 2004-2008 metais buvo Seimo narys.
- Apdovanotas aukso ir sidabro medaliais už nuopelnus Lietuvos sportui bei olimpine žvaigžde.
- Turi 200 ha voljerą elniams ir kitiems gyvūnams laikyti bei privačią laukinių gyvūnų ir paukščių kolekciją.
Statybos inspekcijos pozicija
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) informuoja, kad viešasis pirkimas dėl nelegaliai pastatyto ypatingosios kategorijos statinio, vadinamųjų „Maskvos namų“ Vilniuje, griovimo darbų ir darbų technologijos projekto parengimo neįvyko, nes visi pasiūlymai atmesti.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) stiprina savo techninę bazę ir į kasdienę veiklą diegia pažangius skaitmeninius sprendimus. Institucija įsigijo modernų 3D skenavimo įrenginį su GPS integracija ir tacheometru, kuris bus naudojamas statinių matavimams ir patikrinimams at...
Statybos inspekcija, atlikusi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduoto SLD išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi teisėtumo patikrinimą, nustatė, kad SLD statyti gyvenamąjį namą, klėtį ir pirtį išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, Žemės ir Miškų įstatymų nuostatas, draudžiančias statyti atitinkamus statinius miškų ūkio paskirties žemėje.
Teisminio proceso eiga
Teismas galutine neskundžiama nutartimi nurodė A. Bosui per 6 mėnesius pačiam nugriauti pastatus, o 90 proc. dėl to patirtų išlaidų jam turėtų kompensuoti Vilniaus rajono savivaldybė.
Teismo posėdyje dalyvavo tik A. Boso advokatas I.
A. Boso advokatas teismą patikino, kad griovimo darbai baigti, baigtas vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas. Bylos nagrinėjimą teisėjas atidėjo lapkričio 11 dieną, ją turės nagrinėti jau kitas teisėjas, nes A.
Šioje byloje ieškovas yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o atsakovas - A.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal A. Boso priešieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei. A. Bosas iš Vilniaus rajono savivaldybės reikalauja priteisti daugiau nei 384 tūkst. eurų žalos, neva patirtos vykdant statybos darbus 1,36 ha žemės sklype.
Savivaldybė sako, kad, teikdamas tokį prašymą ir formuluodamas tokius klausimus ekspertui, A. Bosas byloje visiškai pritarė, jog teisingam ir sąžiningam bylos išnagrinėjimui yra būtina, jog teismo ekspertas apžiūrėtų ginčo pastatus ir juos įvertintų.
Išvados
Antano Boso sodybos istorija yra pavyzdys, kaip neteisėtai išduotas statybos leidimas gali sukelti ilgus teisinius ginčus ir didelius finansinius nuostolius. Ši istorija atkreipia dėmesį į savivaldybių atsakomybę, statybos leidimų išdavimo tvarką ir nuostolių atlyginimo principus.
Griovimo darbai. Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.