Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai gyventojai susiduria su antstolių veiksmais, kurie, jų nuomone, yra neteisėti ar nepagrįsti. Tokiais atvejais žmonės priversti ginti savo teises teismuose, o kartais net viešinti savo istorijas, kad atkreiptų dėmesį į problemą.
Vienas iš tokių atvejų - jonaviškio Dainiaus istorija, kuris nesutiko su antstolio sprendimu ir apskundė jį teismui. Galiausiai jis bylą laimėjo.
Jonavoje dirbantis antstolis Nikolajus Aleninas turėjo grąžinti iš jonaviečio sąskaitos nurašytus pinigus. Priimdamas sprendimą, teismas išaiškino, kad neteisingi buvo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) veiksmai, dėl kurių išieškojimas buvo perduotas antstoliui. Tačiau teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Neteisingi VMI veiksmai
„Teisėjos išaiškinimas labiausiai linksta kaltinti VMI, o ne antstolį. VMI kaip ir negalėjo inicijuot išieškojimo. Nes jei žmogus sausio 20 dieną nubaustas 30 eurų bauda, vasario 1 dieną tokią sumą perveda į tinkamą VMI baudų surinkimo sąskaita, tik nenurodytas kodas, tai aišku, kad tai yra bauda, o ne sumokėta kažkokia kita suma. Neleistinas VMI savivaliavimas nurašyti 8.64 GPM nepriemokos“, - sakė Dainius.
Jonaviečio istorija prasidėjo sausio pabaigoje, kai jis gavo 30 eurų baudą. Vasario 1 dieną vyras ją sumokėjo, padarydamas pavedimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
„Tačiau, pasirodo, nenurodžiau kažkokio kodo. Baudą mokėjau pirmą kartą gyvenime, todėl tiesiog nežinojau ir nepastebėjau, kad būtina nurodyti tuos kelis skaičius. Dėl to VMI pilnai nepasidengė bauda, o buvo nuskaičiuota 8,62 Eur GMP nepriemoka, apie kurią taip pat nieko nežinojau. Tačiau gegužės 24 dieną gavau VMI laišką, kad 8,62 Eur „skolos“ už baudą išieškojimas perduotas antstoliui. Tą pačią dieną paskambinau į VMI. Viską išsiaiškinau, pažadėjo paskirti kodą ir padengti skolą“, - pasakojo Dainius.
Tą pačią dieną vyras paskambino ir į antstolio N.Aleinino kontorą. Paaiškinęs situaciją vyras paprašė nesiimti išieškojimo, mat VMI netrukus savo prašymą atšauks. Telefonu atsiliepusi mergina paprašė atsiųsti baudos mokėjimo pavedimo kopiją, pasirašytą elektroniniu parašu.
„Tą ir padariau. Gegužės 26 dieną gavau VMI raštą, kuriame sprendimas išieškoti skolą pripažįstamas netekusiu galios. Tačiau jau gegužės 31 dieną pamačiau, kad sąskaitoje yra 17.89 Eur lėšų apribojimas „už antstolio veiksmus“. Kokius veiksmus?! Bauda buvo sumokėta laiku, jokios skolos nebuvo, buvo tik kažkokie nesusipratimai dėl pinigų priskyrimo. VMI operatyviai šią problemą išsprendė. Už ką turiu mokėti antstoliams?“ - kalbėjo Dainius.
Pasak jonaviečio, jei antstolis būtų išieškojęs bent vieną eurą, tuomet jo darbo išlaidos yra pagrįstos. Savo ruožtu Lietuvos antstolių rūmai tvirtino, kad antstolis, gavęs VMI pateiktą vykdomąjį dokumentą, turėjo pareigą jį registruoti, pradėti naują vykdomąją bylą ir atlikti pirminius procesinius veiksmus, todėl ir susidarė vykdymo išlaidos.
Advokatas Karolis Rugys teigia, jog tąsyk, jonaviečiui į viešumą iškėlus šią istoriją, jo ir antstolių rūmų nuomonės išsiskyrė. "Labai džiaugiuosi, kad žmogui pavyko apginti savo teises. Daugiau tokių aktyvių būtų, labiau ir kiti gintų savo interesus, visiems gyventi būtų geriau.
„Gaila, kad žmonės neturi laiko, noro skaityti teisės aktų ir ieškoti tiesos. Man pinigus grąžins, tačiau kiek žmonių, atsidūrę panašiose situacijose, taip ir liks apgauti, praradę pinigus? Kad tokie dalykai Lietuvoje vyksta yra ir liūdna, ir skaudu“, - sakė Dainius.
Vaiko pinigų nuskaičiavimas
Ypač vyrą supykdė tai, kad antstoliai nuskaičiavo ir vaiko pinigus, nors jų pagal įstatymus neturi teisės liesti. Iš papildomų dviem nepilnametėms valstybės pervestų 240 Eur, skirtų karantino pasekmėms švelninti, antstoliai išskaičiavo 200 Eur ir vaikams liko tik 40 Eur.
Iš vyro neįgalumo pašalpos kas mėnesį atskaičiuojama 20 proc. Iš žmonos atlyginimo, kuris kas mėnesį šiek tiek skiriasi ir yra šiek tiek didesnis už minimalią algą, per mėnesį išskaičiuojama po 150-200 Eur. Vaiko pinigų antstoliai seniau neliesdavo.
„Kai sužinojome, kad gausime papildomų vaiko pinigų už karantino laikotarpį, žmona paskambino į antstolių kontorą ir pasakė, kad gausime tą įmoką, ir kad jos nenuskaičiuotų. Po savaitgalio žiūrime - iš 240 Eur, kuriuos gavome, 200 Eur antstoliai nuskaičiavo, vaikams tepaliko 40 Eur!“ - piktinosi tėvas.
Tačiau vyrui neramu ir dėl to, kad toks antstolių savivaliavimas gali paliesti ir kitas šeimas, kurių vaikai neprižiūrėti ir apleisti. Dar jam labai pikta dėl to, kad Lietuvoje, pasak jo, tokiems skriaudžiamiems žmonėms nepavyksta rasti teisybės. „Žodžiu, niekur teisybės paprastas žmogus neras, o antstoliai pas mus net ir už prezidentą viršesni“, - širdo vyras.
Teisės aktai
Teisingumo ministerijos atstovas Audris Kutrevičius patikino, kad iš lėšų, skirtų karantino pasekmėms sušvelninti, antstoliai negali vykdyti išieškojimo. Apie tų 240 eurų kilmę (kad tai yra vaiko pinigai) reikėtų informuoti antstolį ir šios lėšos turi būti grąžintos (antstolis, vykdydamas išieškojimą, nemato informacijos, už ką skirti pinigai).
Civilinio proceso kodekso 739 str. numato atvejus, kuomet draudžiama išieškoti lėšas iš skolininko. Jų negalima išieškoti iš motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų, išmokų vaikams, mokamų pagal LR išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpų, išmokų, mokamų pagal Šalpos pensijų įstatymą ir pan.
Dėl procesinių antstolio veiksmų (jei asmuo mano, kad išieškomos per didelės sumos) žmogus gali kreiptis į teismą.
Ką daryti, kad panašios istorijos nesikartotų?
Lietuvos antstolių rūmų komentaras: „Objektyvumo dėlei šią istoriją reikėtų papildyti dviem akcentais. Pirmas - kad antstolis joje taip pat yra nukentėjusioji pusė. Antras - kad daugybės panašių problemų visai nebūtų, jei valstybės institucijos praneštų antstoliams apie išmokas ir pašalpas anksčiau: ne po išmokėjimo, bet po paskyrimo.
Daugeliu atvejų antstoliai sužino apie išmokų ar pašalpų lėšas, tik po to, kai jos jau būna nurašytos. Tada nebelieka nieko kito, kaip tik šias lėšas grąžinti. Ir tai nėra piktavališki antstolio veiksmai arba klaidos, kurių jis galėtų išvengti.
Šiuo laikotarpiu, kai žmonės gauna ypač daug paramos lėšų dėl COVID-19 viruso padarinių, antstolių kontoros priverstos dirbti dvigubu krūviu, nes nuskaitytas išmokų ir pašalpų lėšas tenka vėl grąžinti areštuotų sąskaitų savininkams.
Ko reikia, kad panašios istorijos nesikartotų?
- Reikia skolingo sąskaitos savininko rūpestingumo. Šiuo metu tik jis gali užbėgti problemai už akių, laiku informuodamas antstolį apie gaunamų lėšų kilmę. Tai galima padaryti elektroniniu paštu ar prisijungus prie www.antstoliai.lt portalo. Per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas dienos antstoliui reikėtų atsiųsti išmoką skyrusios institucijos duomenis ir 2 paskutinių mėnesių banko sąskaitos išrašą iš elektroninės bankininkystės sistemos.
- Žinodamas lėšų kilmę, antstolis turės galimybę iš anksto užtikrinti, kad iš paramos lėšų ir kitų socialinės paskirties išmokų išieškojimus nebūtų vykdomas. Kol atitinkamų dokumentų nėra, antstolis privalo vykdyti išieškojimo procedūras, laikydamas, išieškojimas iš asmens lėšų yra galimas.
- Su antstolio kontora turėtų bendrauti pats skolininkas, arba jo įgaliotas atstovas. Jei kreipiasi kitas šeimos narys (kaip buvo ir aprašytos istorijos atveju), antstoliui sudėtinga išsiaiškinti, dėl kurios konkrečios vykdomosios bylos kreipiamasi. Skambutis į antstolio kontorą telefonu, kaip mini straipsnio herojus, yra tinkama komunikavimo forma, tačiau dokumentus vis dėlto reikėtų atsiųsti elektroniniu paštu arba paštu.
Sisteminis problemos sprendimas yra valstybės institucijų rankose. Būtų optimalu, jeigu valstybės institucijos iš anksto informuotų antstolius apie įvairių pašalpų ir išmokų skyrimą.
Apibendrinant, galima teigti, kad antstolių veikla Lietuvoje yra griežtai reglamentuota, tačiau pasitaiko atvejų, kai dėl įvairių priežasčių (žmogiškų klaidų, informacijos trūkumo ar neteisėtų veiksmų) nukenčia gyventojai. Tokiais atvejais svarbu žinoti savo teises ir ginti jas, kreipiantis į teismą ar viešinant savo istoriją.
| Veiksmas | Aprašymas |
|---|---|
| Bauda nesumokėta dėl nenurodyto kodo | VMI nuskaičiuoja 8,62 Eur GPM nepriemokos |
| Skolos išieškojimas perduotas antstoliui | Antstolis apriboja 17,89 Eur sąskaitoje už jo veiksmus |
| Vaiko pinigų nuskaičiavimas | Iš 240 Eur, skirtų karantino pasekmėms švelninti, antstoliai išskaičiuoja 200 Eur |