Pastaraisiais metais Kipras tapo vis populiaresne vieta investuoti į nekilnojamąjį turtą, ypač tarp lietuvių. Ši Viduržemio jūros sala traukia ne tik savo klimatu ir gamta, bet ir palankiomis sąlygomis investicijoms. Daugiau nei 600 lietuvių jau yra investavę į nekilnojamąjį turtą Kipre.
Lietuvių patirtis Kipre
,,Kai investavau į nekilnojamąjį turtą Kipre, negalvojau, kad rasiu čia tokius jaukius namus”, - sako Andrius Albrechtas įsigijęs butą Kipre. ,,Glaudi lietuvių bendruomenė labai prisideda prie malonaus klimato teikiamų naudų sveikatai. Draugai ir šeima atvažiavę manęs aplankyti, visuomet labai džiaugiasi galėdami savo laisvalaikį leisti balto smėlio paplūdimiuose ir maudydamiesi dangaus žydrumo jūroje”, - apie savo patirtį Kipre pasakoja A.
Nekilnojamojo turto kainos Kipre
Tuo tarpu Kipre nekilnojamojo turto kainos vis dar laikosi gana žemos.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą Šiaurės Kipre
Konsultacijų ir investicijų kompanijos ,,Globus Invest vadovas” Andrius Kaminskas sako: ,,Nekilnojamojo turto Kipre atsiperkamumas šiuo metu siekia 6-12 proc. metinių palūkanų. Patogu yra tai, kad jei nekilnojamasis turtas perkamas kaip investicija, vystytojų kompanijos pilnai pasirūpina nekilnojamojo turto priežiūra ir nuoma. Tuo nereikia papildomai rūpintis.
Į Larnacos oro uostą vasaros sezono metu galima nuvykti kelionių operatorių užsakomaisiais arba reguliariais reisais. Į šį oro uostą tiesiogiai iš Vilniaus skraido pigių skrydžių bendrovė „Wizzair“.
Lietuvoje būsto kainų augimas 2021 m. siekė +109,1 proc., o tai yra trečias pagal dydį Europoje.
Būsto kainų pokyčiai Europoje
Šių metų II ketvirtį pirmą kartą nuo 2019 metų pradžios buvo fiksuotas būsto kainų kritimas Europos Sąjungoje. Jos šių metų II ketvirtį buvo 1,1 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Būsto kainos Euro zonos šalyse tuo pačiu laikotarpiu krito dar labiau, t. y. Tačiau ne visose Europos Sąjungos ar Euro zonos šalyse situacija vienoda. Lietuvoje tuo metu būsto kainos augo daugiausiai tarp visų kaimyninių šalių. Taip pat reikia pažymėti, kad II šių metų ketvirtį būsto kainos kiek padidėjo, palyginti su I ketvirčiu, tiek Europos Sąjungoje (0,3 proc.), tiek Euro zonoje (0,1 proc.).
Visoje Europos Sąjungoje būsto kainos nuo 2010 metų išaugo 46 proc., o nuomos kainos - 21 procentu. Per šį laikotarpį būsto kainos dvigubėjo Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Liuksemburge ir Austrijoje ir tik ribiniais skaičiais mažėjo Graikijoje, Italijoje ir Kipre.
Didėjant palūkanų normoms vis mažiau išduodama leidimų naujų pastatų statybai daugelyje Europos Sąjungos šalių (pavyzdžiui Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje išduodama beveik 30 proc. mažiau statybos leidimų). Be to, dar reikia atskirti, kad kai kurios šalys susiduria su perteklinėmis pagal rinkos situaciją turimomis bustų atsargomis (turi ką pardavinėti, kaip Vokietija, bet nebėra pirkėjų), o kitose šalyse (santykinai mažai būsto yra pasiūloje, kaip Lietuvoje, bet pirkėjų dar yra) būsto atsargų yra menkai (po pandemijos ir pandemijos metu vyko ženklus investavimas į būstus). Tokia situacija didelėje ES dalyje, kai stabdomos statybos, tikėtina, veda prie reikšmingos būsto prieinamumo krizės ateinančiais metais, kai paklausa būstui bus, bet pasiūla jos nebepavys.
Tačiau Lietuvoje daugiau nei pusė būstų perkama be paskolų, t. y. už nuosavas lėšas. Tokiems pirkėjams palūkanų normų augimas menkai lemia spendimą įsigyti būstą. Šie pirkėjai šiuo metu tikriausiai linkę laukti būsto kainų kritimo, kai savo ruožtu norintys pirkti būstą skolindamiesi laukia palūkanų normų mažėjimo (pirmiausia). Artimiausiu metu nesitikėčiau ryškaus būsto kainų kritimo (iki šių metų pabaigos). Tačiau turime nepamiršti, kad mūsų laukia ilgokas išbandymas aukštomis palūkanomis.
Žemės ūkis Kipre
Kipras yra nedidelė šalis, kurios plotas - 9250 kv. km (Lietuvos - 65,300 kv. km), o gyventojų tik - 785 tūkstančiai. Dirbamoji žemė užima apie 17 proc. teritorijos, apie 25 proc. jos drėkinama (daugiausia Mesaorijos žemumoje ir Pafo apylinkėse). Vyrauja smulkūs ūkiai. Apie 75 proc. gaunamos produkcijos eksportuojama.
Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultančių, vis tik trečioje pagal dydį Viduržemio jūros saloje gyvenantys žmonės stengiasi išnaudoti visas galimybes, kad pragyvenimas būtų geresnis. Turėdami tiek mažai dirbamos žemės ir ribotus kitus išteklius, savo užaugintą produkciją kipriečiai perdirba, gamina senovinius, autentiškus gaminius, kuria naujus, siūlo ir teikia įvairias paslaugas turizmo bei poilsio srityse.
Įvairūs Kipro ūkio sektoriai (tarp jų - ir žemės ūkis) sėkmingai naudojasi ES struktūrinių fondų parama. Žvelgiant į vyriausybės prioritetus, krinta į akis ypač didelis dėmesys kaimo plėtrai. Valdžios strateginis prioritetas - kiek galima daugiau žmonių skatinti pasilikti kaime, o ne išvykti į didmiesčius ar užsienį.
Kipras prie ES prisijungė 2004 m., prie euro zonos - 2008 metais. Nors šalis įstojo į ES kaip de facto padalyta sala, ji yra ES teritorija. ES kelionės dokumentus arba teisę į juos turintys Kipro turkai yra ES piliečiai. Teritorijose, kurių šalies vyriausybė faktiškai nekontroliuoja, ES teisės taikymas sustabdytas.
Graikų ir turkų - dvi oficialiosios kalbos. Šiandien šalyje gyvena maždaug tiek pat žmonių, kiek Vilniuje, tačiau salą per metus aplanko beveik trys milijonai turistų. Kipras - nepriklausoma prezidentinė respublika (prezidentas yra ir valstybės, ir vyriausybės vadovas) ir, nepaisant to, kad gyventojai kilę iš graikų ir kalba graikiškai, jiems patinka, kai juos vadina kipriečiais, o ne graikais. Kipro gyventojai yra labai draugiški, pakantūs ir malonūs.
Ekonomika
Vidutiniai namų ūkiai turto turi apie 671 tūkst. eurų, tai yra tris kartus daugiau nei Vokietijos. (tik 44 proc. namų ūkių Vokietijoje turi nuosavo nekilnojamojo turto). Nors, palyginti su visa euro zona, Kipro ūkis sudaro tik 0,2 proc. BVP.
Keturis penktadalius Kipro BVP sukuria paslaugų sektorius, daugiausia - finansinių, turizmo ir nekilnojamojo turto paslaugų. Dešimtmečio pradžioje Kipras pagal ekonomikos augimo tempą lenkė ES, tačiau 2009 m. dėl pasaulinės finansų krizės įpuolė į recesiją, 2010-2011 m. buvo užfiksuotas nedidelis augimas, o 2012 m. Kipro ūkis vėl susitraukė 2,3 procento.
Svarbiausi ekonomikos sektoriai yra didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (26,0 proc.), viešasis administravimas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (20,3 proc.), finansinė ir draudimo veikla (10,8 proc.; 45 proc.).
Kipras eksportuoja į ES valstybes nares (į Graikiją - 12 proc., Jungtinę Karalystę - 8 proc.), o už ES ribų daugiausia eksportuojama į Libiją (8 proc.) ir Izraelį (6 proc.). Net 74 proc. šalies importo sudaro importas iš ES valstybių narių (iš Graikijos - 21 proc., Vokietijos - 17 proc., Italijos - 7 proc.), o už ES ribų - 8 proc. iš Kinijos ir 4 proc. iš Pietų Korėjos.
Šiame sektoriuje dirba apie 5 proc. darbuotojų, kurie sukuria beveik 4 proc. BVP. Vyriausybė siekia, kad salos žemės ūkis taptų kuo konkurencingesnis Europos rinkoje. Pagrindiniai keliai tai pasiekti - ūkininkavimo efektyvumo didinimas, vandens išteklių optimalus paskirstymas, ūkių specializavimas, žemės ūkio augalų, tokių kaip vynuogių, arbūzų ar riešutų naujų veislių kūrimas.
Kipro žemės ūkis:
- Dirbamoji žemė: 17% teritorijos
- Drėkinama: 25% dirbamos žemės
- Eksportuojama produkcija: 75%
- Darbuotojų žemės ūkyje: 5%
- Žemės ūkio indėlis į BVP: 4%
Nors šalyje lyja tik kelias dienas per metus, bet salos klimatas yra labai palankus žemės ūkiui. Vietiniai sako, kad vasarą čia nelyja, bet mums viešint Kipre ketvirtos dienos rytas prasidėjo perkūnija su stipriu lietumi. Po jo viskas, kas gyva, tarsi atgijo. Ten augantys augalai sugeba augti, žydėti ir derėti be kritulių ir papildomo laistymo.
Vyrauja nedideli šeimos ūkeliai. Nemažai jų įsiterpę tarp gyvenamųjų namų. Bulvių derlius nuimamas 3 kartus per metus, apelsinų - 2 kartus. Citrinmedžiai žydi ir duoda derlių ištisus metus. Grūdiniais žemės ūkio augalais apsėti laukai užleidžia vietą raudonos spalvos dirvožemiui, kuris užsodintas bulvėmis, morkomis, kitais šakniavaisiais ir citrusinių vaisių giraitėmis.
Aplankėme rytinį derlingos centrinės lygumos (Mesaoria) kraštą. Šioje vietoje net ir žiemą laukuose siūbuoja kviečiai ir miežiai.
LŽŪKT konsultantams lankantis Kipre, javai buvo jau nupjauti, šiaudai tvarkingai sudėti į ritinius. Auginamų augalų plotai nedideli, palyginti su Lietuvos ūkiais.
Žemės ūkis - pagrindinis Evgorou kaimelio gyventojų verslas. Važiuojant kalnais ir čia pat vingiuojančiais keliais, matomi vynuogynai, alyvuogių giraitės. Vynuogės čia auginamos ir genimos kitaip nei pas mus. Suformuoti nedideliais kupstais, gausiai dera ir noksta.
Nedideliuose ūkiuose gausu įvairių paukščių, laikoma avių, galvijų. Saloje populiarūs asilai, kurie yra kaip susiekimo priemonė, o puikus asilių pienas tinka vartoti ir perdirbti. Šie gyvūnai palyginti ilgaamžiai, gyvena vidutiniškai 50-60 metų. Gyvenimas saloje keičiasi, o ūkininkai modernizuoja ir automatizuoja darbus ir techniką.
Mokesčių sistema Kipre
Dar prieš kelerius metus Kipre buvo ženkli emigracija į užsienį, visų pirma - į Graikiją ir Didžiąją Britaniją. Dabar padėtis stabilizavosi, padaugėjo į salą grįžtančių išeivių. Anksčiau nemažai jaunų kipriečių vykdavo į užsienį mokytis, nes šalyje nebuvo pakankamai išplėtota aukštojo mokslo sistema, o po studijų dažnas likdavo gyventi užsienyje.
Kipro gyventoju laikomas tas, kuris bent 183 dienas per metus (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) gyvena Kipre. Šalies gyventojas turi mokėti mokesčius už visas gautas pajamas (ir už valstybės ribų).
Apmokestinamos pajamos:
- atlyginimas už darbą, socialinės pašalpos;
- pelnas, gautas iš verslo;
- pajamos, gautos už nekilnojamo turto nuomą;
- pensijos (užsienio šalių pensijos apmokestinamos 5 proc. tarifu).
Užsienio šalies gyventojas, atvykęs į Kiprą dirbti, per pirmuosius 3 metus gali kreiptis dėl 20 proc. pajamų mokesčio sumažinimo.
Kipre asmens pajamoms taikomas progresyvinis apmokestinimas (kuo didesnės pajamos, tuo didesni mokami mokesčiai):
- 0 proc. - jeigu metinės pajamos neviršija 17 086 €;
- 20 proc. - jeigu metinės pajamos siekia 17 087-25 629 €;
- 25 proc. - jeigu metinės pajamos siekia 25 630-34 173 €;
- 30 proc. - kai metinės pajamos viršija 34 173 €.
Pajamų apmokestinimo išimtys: jeigu asmuo darbine veikla užsiima už Kipro ribų, jo pajamos neapmokestinamos. Jeigu asmuo saloje dirbo daugiau kaip 183 d., apmokestinamos visos pajamos, gautos per metus.
Neapmokestinamos pajamos: dividendai, palūkanos, pelnas, gautas pardavus įmonės akcijas, atlyginimas už darbinę veiklą už Kipro ribų, kai darbuotojas daugiau kaip 90 d. praleidžia užsienyje.
Su darbo santykiais susiję mokesčiai: darbdavys moka 6,3 proc., dirbantysis - 6,3 proc. socialinio draudimo įmokų.
Mokesčių tarifai Kipre:
- Pelno mokestis įmonėms: 12,5%
- PVM: 15%
Ir dar. Kipro mokesčių sistema palankesnė ir investuotojams, ir dirbantiesiems. Įmonės Kipre moka 12,5 proc. pelno mokesčio, o Lietuvoje - 15 procentų. PVM mokestis Kipre 15 proc., o Lietuvoje - 21 procentas. Mažesni mokesčiai skatina trauktis šešėlinę ekonomiką, kuri yra didelė problema daugelyje šalių.
tags: #seminarai #del #nekilnojamojo #turto #kipre