Daugelis miesto gyventojų svajoja apie sodybą kaime, kur galėtų pabėgti nuo miesto šurmulio ir mėgautis gamtos ramybe. Ši svajonė tapo realybe vienai šeimai, kuri nusprendė pakeisti savo gyvenimą ir įsikurti nuošaliame Lietuvos kaime.
Nuo Verslo Mieste Iki Ūkininkavimo Kaime
Šiauliuose gyvenę sutuoktiniai, turėję nuosavą verslą, nusprendė parduoti kavinę ir investuoti pinigus į sodybą Bulavėnų kaime, Tytuvėnų apylinkėse. Verslininkai neslepia, kad atsisakyti mažai pelno duodančios maitinimo įmonės juos paskatino ir nuolatiniai įvairių tikrintojų vizitai. Pasikeitus aplinkybėms, Žuoliai pardavė mieste turėtą verslą ir visus gautus pinigus dabar investuoja Bulavėnuose.
Sutuoktiniai pasakojo, kad jiems ne iš karto pavyko atrasti mūsų rajone esantį nuošalų ir išskirtiniu gamtos grožiu apdovanotą kaimą. Keliaudami valtimis ir baidarėmis, miestiečiai išmaišė visą Dzūkiją ir, sužavėti tenykščio gamtos grožio, jau buvo suplanavę pirkti ten žemės sklypą bei statytis namą. Bet kartą Laima netikėtai pamatė skelbimą, kuriame buvo siūloma pirkti seną sodybą Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Bulavėnų kaime.
Šeima Šiauliuose turi nuosavą namą, todėl prieš aštuonetą metų Bulavėnuose nusipirktoje sodyboje Žuoliai ketino leisti tik savaitgalius. Tačiau greitai suprato, kad tam neužteks laiko. Šalia kaimo sodybos buvo ne tik erdvus kiemas, bet ir 3 ha žemės. Visa tai reikėjo prižiūrėti, nupjauti. Staliaus amatą išmanančiam Dariui rūpėjo ne tik sodybos aplinka, bet ir paties namo remontas. Tačiau pastatų remonto darbus netrukus sustabdė svarbesni reikalai.
Ekologinis Ūkis - Naujas Iššūkis
Verslininkai panoro, ir kad jų turima žemė duotų naudą. Pirmas uošvių minčiai pritarė žentas Vilius Lapeikis, kuris netrukus ir tapo jaunuoju ūkininku. Kai Vilius su uošviais sumanė verstis ekologine gyvulininkyste, reikėjo visko. Teko ieškotis daugiau žemės, pasirūpinti vandeniu, šienavimo technika. Po ilgų svarstymų šeima Bulavėnuose nutarė įkurti ekologinį Škotijos hailendų veislinių galvijų ūkį.
Darius sako, kad mėsinių galvijų veislės pasirinkimą pirmiausiai lėmė tai, jog jų ūkis įkurtas regioninio parko teritorijoje, kur tenka laikytis tam tikrų taisyklių. Prieš porą metų pirmąsias devynias sukergtas Škotijos hailendų veislės karves Žuoliai atsivežė iš Škotijos. Vėliau bandą papildė veršingomis telyčiomis. Dabar bulavėniškių ganyklose ganosi 52 mėsiniai galvijai.
Hailendams kur kas yra sunkiau pakelti vasaros karščius, todėl šviečiant saulei galvijai lenda po ganykloje augančiais medžiais arba į tam tikslui pastatytas stogines. Šiems galvijams net ir žiemą nereikia pastatų, nes jie kuo puikiausiai jaučiasi gulėdami sniege spaudžiant ir dvidešimties laipsnių šalčiui. Plačius, didelius ragus ir ilgą kailį turintys galvijai iš kitų pirmiausiai išsiskiria ramumu ir neišrankamu.
Darius ir Laima pastebėjo, kad šios veislės galvijai ėda ne vien žolę, bet ir krūmus, minta medžių žieve, bet, palyginus su kitais mėsiniais gyvuliais, auga žymiai lėčiau. - Kadangi turime tik 50 ha ganyklų ir pasėlių, tai mažas žemės plotas neleidžia toliau plėsti šių galvijų skaičiaus. Telyčaites išperka be jokio vargo.
Už jaunojo ūkininko įsikūrimui skirtą paramą V. Lapeikis nusipirko naują galingą traktorių, žemės ūkio padargus. Penkiasdešimties sulaukęs Darius neslepia, kad ekologinis veislinių galvijų ūkis reikalauja didžiulių investicijų. Tačiau iš verslininko tapęs ūkininku, vyras kol kas nėra nusivylęs savo ir žento pasirinkimu. Tik nuvažiavus į pievas Dariui kartais nelieka ką šienauti. Taip nutiko ir pernai, kai vietoje žolės vyras rado tik šernų išraustus didžiausius griovius.
Ir nors visas Bulavėnų kaimas dešimtmečiais žemės subrandintą derlių dalinasi su aplink esančio miško gyventojais, D. - Kol nebuvo mėsinių galvijų, miško žvėrys ir iki durų ateidavo. Nupirkus hailendus, šernai neina prie sodybos, nes netoli yra įrengtos galvijų girdyklos.
Škotijos galvijų auginimo privalumai | Merilando ūkis ir derlius
Sodybos Atgimimas
Žuolių sodyboje lankiausi baigiantis pavasariui. Skambant nesibaigiančioms paukštelių trelėms, didingų medžių apsuptyje svetingi šeimininkai aprodė ne tik seną svirną, bet ir pradėtą remontuoti namą. Jau pakeistas pastato stogas, o virš jo iškilo naujas kaminas. Naujakuriai dar šiemet tikisi atkurti ir name buvusią krosnį, kuriai raudonas plytas šeima parsivežė iš Latvijos.
Sodybų Grožis Ir Savininkų Triūsas
Privatus grožis visiems. Taip galima pavadinti sodybas, kurių šeimininkai rūpinasi, ką pamatys praeiviai, pažvelgę į jų kiemą. Nors grožis suvokiamas skirtingai, vis dėlto yra kriterijai, kuriais vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės komisija išrenka gražiausias sodybas. "Šiemet kone visos sodybos, kurias aplankėme, yra labai racionaliai suplanuotos, suskirstytos zonomis.
Pasak jos, šiemet buvo matyti, kad žmonės sodybose išties gyvena, o ne eksponuoja savo kiemus. Augalų sodybose - ne tiek ir daug, kiek būdavo matoma per ankstesnius konkursus. Dauguma jų - daugiamečiai, reikalaujantys mažiau priežiūros, žemė aplink juos apipilta žvirgždu ar mulčiu - kad kuo mažiau reikėtų darbuotis. "Įvairovės yra, tačiau saikingai, tik vienas kitas žydintis vienmetis augalas.
Jos pastebėjimu, kiemuose panaudoti mažosios architektūros elementai, pavyzdžiui, pavėsinės, ne butaforinės, o iš tiesų yra naudojamos. Pakaunės sodybas išvažinėję vertinimo komisijos nariai maloniai stebėjosi, kad prie sodybų nebematyti betoninių tvorų. "Jei tvora ir aukšta, ji arba ažūrinė, arba gyvatvorė.
Architektė gyrė, kad žmonės jau linkę investuoti ir į apšvietimą kieme. Anksčiau viso labo saulės elementais maitinamos lemputės būdavo susmaigstytos apie takus. Šiemet teko matyti ne tik apšviestus kiemus, bet ir apšviestus atskirus kiemo elementus - augalus ar mažąją architektūrą. "Teko matyti gražių pastatomų lauko šviestuvų.
"Jei paaiškėja, kad sodybos aplinką formavo šios srities specialistai, tokia sodyba tiesiog nevertinama. Yra principinė nuostata - vertinti paprastų žmonių triūsą. Ji atkreipė dėmesį, kad eiliniai žmonės geba įrengti net ir vandens telkinius.
Tai ne įleidžiami pramoniniai baseinai, o suformuoti pačių žmonių. Šiemet buvo ir netikėtų atradimų. Antai Ringaudų seniūnijoje komisija aplankė prie namų įrengtą vadinamąjį japonišką sodą. I.Bertašiūtės žiniomis, tai ne samdytų specialistų, o paties sodybos šeimininko kūrinys. Tiesa, jis konsultavosi su žinovais. Šeimininkui Rytų filosofija yra artima, nes jis susijęs su Rytų kovos menais.
"Šios sodybos aplinka neatitiko nustatytų vertinimo kriterijų, ji nėra kaimo stilistikos. Tai ultramoderni sodyba, kuriai mes neturėjome kriterijų, neturėjome analogų, su kuriais ji galėtų varžytis", - aiškino komisijos narė. Kitų apdovanotų sodybų šeimininkai, tvarkydami savo kiemą, nesivadovauja gilia filosofija.
Moteris prisipažino esanti daržo, šiltnamio ir oranžerijos direktorė, o lauko gėlynus prižiūri dukra. Nuopelnų nestinga ir žentui - jis kiemo apipavidalinimo autorius. Pasak uošvės, žentas turi meno gyslelę, tad jo klausoma, kai kalbama apie kompozicijas tiek kieme, tiek namuose. "Mums tai tikrai ne vergovė, priešingai, poilsis", - tikino Z.Antanavičienė. Moteris tikino, kad Lapėse labai daug gražių sodybų, tad jai buvo staigmena, kad gražiausia pripažinta būtent jų. Tiesa, ji pasigyrė išskirtinumu - tvenkiniu, prileistu dekoratyvinių žuvų.
Į pastatytą, bet neįrengtą namą prieš 15 metų įsikėlusi šeima pradėjo puoselėti grožį, dabar ir kaimynai tvarkosi, netoleruoja šiukšlynų. Tiesa, kiemo aplinką stengiamasi supaprastinti. Antai rožynų teko atsisakyti. Kurį laiką, kai rožės iššaldavo, jas atsodindavo. "Nuo pavasario iki rudens vakare paršliaužusi guluosi ir galvoju - kad greičiau išauštų rytas ir galėčiau vėl rankas suleisti į žemę", - meilę gamtai deklaravo Z.Antanavičienė.
Aplinkos puoselėjimo virusu serga ne tik moterys. Vyras tvirtino, kad atsikraustęs pirmiausia rūpinosi ne namų interjeru, bet būtent aplinka. Pasak jo, nebūtina investuoti milžinišką sumą pinigų. "Man daug kas siūlė samdytis dizainerį. Aš sakiau - man nereikia, nes žmonės iš karto supras, kad tai sukurta kažkieno kito. Aš geriau perdarau kelis kartus, kol išeina taip, kaip reikia", - savo nuostatas dėstė vyras, kuriam namo aplinkos tvarkymas yra visų pirma saviraiška.
V.Tumasonis ne tik akmenis ir augalus privilioja į savo kiemą, bet ir paukščius. Gražiausiai tvarkomos stambiojo ūkininko sodybos Babtų seniūnijoje šeimininkas Juozas Staliūnas pagrindinę aplinkos tvarkymo misiją yra užleidęs žmonai Genutei. "Per daug metų atsisijojo, kokius augalus auginti, atsisakėme tų, kurie nepasiteisino, sunku prižiūrėti. Žmona sureguliuoja, kad žiedų būtų visą sezoną", - sutuoktinės įdirbį įvertino ūkininkas. "Kai sunkiai dirbi, norisi sugrįžti į gražią aplinką.
| Sodybos aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Vieta | Bulavėnų kaimas, Tytuvėnų apylinkės seniūnija |
| Savininkai | Darius ir Laima Žuoliai |
| Ūkio tipas | Ekologinis Škotijos hailendų veislinių galvijų ūkis |
| Ganyklų plotas | 50 ha |
| Galvijų skaičius | 52 |