Būsto nuoma yra svarbi Lietuvos gyventojų gyvenimo dalis, todėl jos teisinis reguliavimas yra nuolat tobulinamas. Ypatingas dėmesys skiriamas pažeidžiamoms visuomenės grupėms, tokioms kaip neįgalieji. Šiame straipsnyje aptarsime būsto nuomos teisinio reguliavimo ypatumus, atsižvelgiant į neįgaliųjų teises ir savivaldybių vaidmenį.
Lietuvos Respublikos Seimas svarstė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.578 straipsnio ir 6.587 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. Tačiau, atsižvelgiant į Seimo valdybos sprendimą, projektui buvo nepritarta.
Įstatymo projektu siekiama spręsti paramos būstui išsinuomoti teikimo problemas, su kuriomis, kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, susiduria neįgalieji, sudarydami gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su savivaldybėmis.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą neįgaliesiems taikomos palankesnės socialinio būsto nuomos sąlygos.
Palankesnės sąlygos neįgaliesiems
Pavyzdžiui, pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą šeimos, kuriose yra neįgalusis, gali pretenduoti į socialinio būsto nuomą, jei nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų (kitiems asmenims ir šeimoms taikomas 10 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto normatyvas).
Be to, neįgaliesiems nustatytas palankesnis teisinis reguliavimas dėl socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimo pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, neįgaliesiems socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir nesilaikant eiliškumo (Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 7 dalis).
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais socialinis būstas gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą neįgaliesiems ar šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, jeigu šie asmenys ir šeimos Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito būsto.
Šios nuostatos rodo, kad neįgaliesiems Lietuvoje sudarytos palankesnės sąlygos gauti socialinį būstą.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projektu siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai nesuteiktų neįgaliesiems kitų, nei šiuo metu įtvirtinta, jų teisių apsaugos garantijų, savivaldybėms nuomojant socialinį ar kitą savivaldybės būstą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.
Parama būstui išsinuomoti teikiama Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka, laikantis lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principų, o socialinis ar kitas savivaldybės būstas nuomojamas asmenims ar šeimoms, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą efektyvumo principą, taip pat pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūlomi Civilinio kodekso pakeitimai nepadėtų išvengti nepageidaujamų neigiamų pasekmių, jei nuomotojai, įvertinę pasikeitusį teisinį reguliavimą, atsisakytų sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su neįgaliaisiais, remdamiesi argumentais, nesusijusiais su neįgalumu.
Sutartiniuose teisiniuose santykiuose taikomas Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.
Lygių galimybių įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotas lygių galimybių įgyvendinimas vartotojų teisių apsaugos srityje, kuriame numatyta, kad, įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, kad asmenų diskriminacija negalios pagrindu draudžiama vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo nuostatomis, o Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatos, sudarant savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nesukuria prielaidų diskriminuoti asmenis dėl negalios, darytina išvada, kad Įstatymo projektu siūlomi Civilinio kodekso pakeitimai iš esmės yra pertekliniai.
Apibendrinant galima teigti, kad būsto nuomos teisinis reguliavimas Lietuvoje jau numato palankesnes sąlygas neįgaliesiems, o siūlomi pakeitimai ne visada yra būtini arba gali turėti nepageidaujamų pasekmių. Svarbu užtikrinti, kad būsto nuomos politika būtų efektyvi, teisinga ir atitiktų lygių galimybių principus.
Housing First Principle
Socialinio Būsto Sąlygos Neįgaliesiems
Apibendrinant, galima pateikti palyginamąją lentelę, kurioje atsispindi socialinio būsto sąlygos neįgaliesiems ir kitiems asmenims:
| Kriterijus | Neįgalieji | Kiti Asmenys ir Šeimos |
|---|---|---|
| Būsto plotas (kv. m/asm.) | Mažiau nei 14 | Mažiau nei 10 |
| Eiliškumas | Gali būti išnuomojamas nesilaikant eiliškumo | Laikomasi eiliškumo |
| Įrašymas į sąrašą | Gali būti išnuomojamas neįrašytiems į sąrašą, jei neturi kito būsto | Įrašymas į sąrašą būtinas |
Ši lentelė aiškiai parodo, kad neįgaliesiems taikomos palankesnės sąlygos, siekiant užtikrinti jų teisę į būstą.
„Tarp keturių sienų“: Nuomos sutartys ukrainiečiams: ką svarbu žinoti ir numatyti?
tags: #apgadinimo #buta #eteismai