Apleistos Sodybos Pasvalio Rajone: Istorija Ir Dabartis

Pasvalio rajonas, garsėjantis savo gamtos grožiu ir turtinga istorija, slepia ne vieną apleistą sodybą, kuri mena praeities laikus. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą tokių vietų, jų istoriją ir dabartinę būklę.

Raudonpamūšės Dvaro Sodyba

Raudonpamūšės kaimas, esantis 4 km į šiaurę nuo Raubonių, dešiniajame Mūšos krante, abipus kelio Panevėžys-Pasvalys-Bauskė, mena Raudonpamūšės dvaro sodybą. Tai XIX a. II pusėje įkurtas vokiečių baronų Ropų valdomas dvaras, užėmęs 240 ha žemės.

Rūmų pastatas buvo didžiulis, vienaukštis, su veranda ir didele mansarda, sienos iš plytų, tinkuotos ir nudažytos baltai. Po pastatu buvęs rūsys iš degtų raudonų plytų, arkinėmis lubomis. Iš dvaro sodybos likę kumetynas ir 2 svirnai, po pastatais yra rūsiai, lubos arkinės.

Pietinėje dvarvietės dalyje XIX a. įkurtas parkas. Netoli buvusio dvaro yra apleistos dvarininkų kapinaitės, ten seniau stovėjusi medinė dvaro koplytėlė, kurioje vykdavo pamaldos.

Dvaras išparceliuotas 1924 m. Jį įsigijo Škėcai. Sovietmečiu mūriniai svirnai naudoti kaip sandėliai. 1987 m. centriniai dvaro rūmai nugriauti. Visa dvaro aplinka dabar apleista.

Raudonpamūšės dvaras (nuotrauka iliustracinė)

Kliuokmaniškis: Kaimas Dviejų Rajonų Sandūroje

Kitas įdomus kampelis - šalia Žaliosios girios įsikūręs Kliuokmaniškis, kurio dalis priklauso ir Panevėžio rajonui. Kaimukas - visai nedidelis, tik viena šeima ten gyvena, bet išsiplėtęs administraciniu požiūriu - per du rajonus. Akmuo į valstybės paveldo sąrašą įtrauktas 1999-aisiais, tuo metu ten buvo Banioniai (panevėžinė jų dalis). Na, o 2010 metais Panevėžio rajono savivaldybės sprendimu toji Banionių teritorija priskirta Kliuokmaniškiui.

Akmuo - paslaptingas, nes niekas nežino, kokio jis išties dydžio. Spėjama, kad Puntukas palyginti - ne toks ir įspūdingas… Aplink akmenį prisirinko vandens - susidarė ežerėlis, tad nuo kranto iki akmens nutiestas lieptelis.

Čia gyveno kelios Aleksandravičių kartos: Stanislovo prosenelis, vėliau - senelis Dionizas Aleksandravičius. Stanislovo senelis - vienas iš žuvusių 1946-ųjų Sekminių susišaudyme. Šalia senosios Aleksandravičių sodybos esančiame beržynėlyje - paminklas iš šio krašto kilusiam, čia žuvusiam Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės Tamošiūno-Simo būrio vado pavaduotojui partizanui Broniui Stašiui-Lapei.

Banioniuose būta dvaro. Jį valdę Pumpėnų vienuolyno karmelitai. Tačiau numalšinusi 1831 metų sukilimą, Rusijos valdžia 1832-aisiais uždarė vienuolyną ir atėmė jam priklausantį Banionių dvarą.

Pašnekovai prisimena, kaip sovietmečiu žmonės iš vienkiemių, mažų kaimelių kelti gyventi į didesnes gyvenvietes. Pasvalio rajono dalyje dabar ten tik viena Aleksandravičių sodyba žaliuoja (palyginti - 1923 metais čia būta penkių ūkių, gyveno dvidešimt trys žmonės).

Praeitais metais Stanislovui kilo mintis įamžinti, pažymėti, jog čia esama Kliuokmaniškio, o skulptorius Valius Remeika padirbino paminklinį akmenį, atvežtą iš ūkininko laukų. Taip įamžintas ir jau laikomas išnykusiu gimtasis Onos Jurkašiškis, senosios Vilkiškių kapinės, senoji Aleksandravičių sodyba.

Pasvalio rajonas Lietuvos žemėlapyje

Saločių Miestelio Apleista Sodyba

Šioje Saločių miestelio sodyboje žmonės negyvena jau daugiau nei dešimt metų. Kadaise buvusio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų būklė tokia, kad jie tinka tik griauti. Bėgančiam laikui atsparesnis tik senovinis rūsys.

Minėtą sodybą jis paveldėjo iš savo dėdės. A. Berkis neturėjo vaikų, nei brolių, nei seserų. Po jo mirties teisinius turto paveldėjimo reikalus bandė tvarkytis velionio pusseserė, kuri prieš kelerius metus taip pat iškeliavo į amžinybę.

Jos turimomis žiniomis, po sodyba ir aplink ją esantis per 40 arų sklypas priklauso valstybei. Vilčių įrodyti savo teises į negyvenamąją sodybą nepraranda Saločių seniūnijoje gyvenanti mirusios A. Berkio pusseserės dukra.

Laikinoji Saločių seniūnė patikino, kad su galima pretendente sutarta bent minimaliai prižiūrėti sodybą. Deja, per karantiną seniūnijos komunaliniame ūkyje liko tik du darbininkai.

„Saločiai - gražus, švarus miestelis. Deja, valdžia daugiau kaip dešimtmetį negali išspręsti apleistos, šabakštynuose paskendusios sodybos problemos. Ji tapo žalčių, šeškų ir žiurkių buveine, o šiltuoju metu užsuka pijokai alaus pagurkšnoti. Bijome, kad nekiltų gaisras. Buvo atklydusi ir lapė, tačiau ją nušovė“, - kalbėjo V. Kavaliauskienė.

Norkūnų Kaimo Atgimimas

Rokiškio rajone, netoli Jūžintų, įsikūręs Norkūnų kaimas turėjo daug gyventojų, čia buvo per šešias dešimtis sodybų. Senieji gyventojai vieni išsikėlė į didmiesčius, kiti iškeliavo į amžinybę, bet kaimas vėl atgimsta. Jį atranda ramybės išsiilgusios jaunos šeimos.

Norkūnuose parduodamą sodybą su A.Grybausku pastebėjo prieš porą metų. Daugiau kaip prieš šimtą metų statytą namą A.Grybauskas ir V.Norkūnaitė žada tvarkyti taip, kad liktų kuo labiau autentiškas. „Nenorime išdarkyti. Langus išsaugosime tuos pačius. Aš dar labai noriu langinių. Nuo sienų nulupsime ruberoidą, paliksime rąstus. Medieną nuvalysime specialia technika - aukšto slėgio smėlio srove. Grindys, lubos irgi liks tos pačios. Net baldai stovės senoviniai.

Šių naujakurių sodyba po kurio laiko greičiausiai taps panaši į jau restauruotą Andriaus ir Astos Pikelių sodybą. Šeima savo rankomis pasodino apie tūkstantį medelių, kai vėtra išvertė daug medžių. Žmonos tėvai netruko priprašyti dviejų šiltnamių ir daržo.

Pikelių kaimynystėje dažnai pasirodo Arūnas ir Irma Krasauskai. Reikia išsaugoti sodybą. Smagu, kad kaimas atsibunda! Kas atvažiuoja savaitei, kas dviem, kas tik savaitgaliui. Tokia bičiulystė teikia ir saugumo jausmą.

E.Burdinavičienei labai gaila, kad neišsaugojo tėvų sodybos. Su seserimis ją pardavė naujiems šeimininkams, o šie viską apleido.

Norkūnų kaimas (nuotrauka iliustracinė)

Aukštaitijos Dvarų Maršrutas

Šįkart kelionių laidos kūrybinė komanda kartu su gidų rolėse debiutavusiais Mantu ir Dominyku išbandė Aukštaitijos dvarus pristatantį maršrutą nuo Kupiškio iki Pasvalio. Kai kurie iš aplankytų objektų - apleisti ir nebenaudojami, tačiau alsuoja tikra istorine dvasia, kurią verta pamatyti.

„Kelias nuo Kupiškio iki Pasvalio nėra tik paprasta atkarpa nuo vieno miesto iki kito. Juo pravažiuoti niekur nesustojant tiesiog negalima. Tiesa, ne visi šiame kelyje esantys dvarai pritaikyti turizmui, bet būtent tai ir suteikia kiekvienam objektui savotiško žavesio. Vieni su parkais, kiti apleisti, tačiau pro langus galima pažvilgčioti, į vidų pažiūrėti. Taip netgi dar įdomiau“, - pripažįsta Aukštaitiją iš naujo atradęs M. Katleris.

Nors Kupiškį ir Pasvalį skiria tik kiek daugiau nei 40 kilometrų, važiuodami šiuo maršrutu aplankysite net 10 įdomių objektų. Kelionės paįvairinimui be dvarų į maršrutą įtraukti ir dar keli dėmesio verti sustojimai.

Įdomiausi Maršruto Objektai:

• Metalinis ir purškiantis: Baltų gyvybės medis Kupiškis - puikus pavyzdys, kaip vieno menininko rankos gali pakeisti miestelio veidą.
• Iš pusiasalio virtęs sala: Uošvės liežuvis Kupiškio marios - trečias pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje.
• Ant vištos kojelės: A. Petrausko muziejus-klėtis Iš išorės atrodytų lyg čia būtų eilinis liaudies buities muziejus, bet šarmo suteikia namelis ant vištos kojos - vienas iš muziejaus pastatų.
• Klasicizmas tarp medžių: Antašavos dvaras Rudenį Antašavos dvaras turėtų atrodyti daug geriau nei vasarą - išlįsti iš jį apsupusių medžių.
• Dabar jaunimo centras: Salamiesčio dvaras Iš penkių dvarų grandinėlės šiame maršrute, Salamiesčio dvaras architektūriškai pasirodė mažiausiai įdomus.
• Didingai gražus: Gulbinėnų dvaras XVIII a. čia įsikūręs didžiulis dvaras išsiskiria puošniais rūmais ir parku.
• Buities nustekentas: Barklainių dvaras Barklainių dvaras minimas jau nuo 1604 m., priklausė Laurynui Butkevičiui, vėliau - Liudvikui von Roppui.
• Kompaktiška paupio puošmena: Pajiešmenės dvaras Jei iš šiame maršrute aplankytų dvarų reikėtų išsirinkti ir akturti vieną - siūlytume Pajiešmenės dvarą.
• Ąžuolpamūšės piliakalnis Šis piliakalnis labai nustebino - nieko nesitikint prieš akis atsivėrė ne vienas mažas kalniukas, o kelių kalvų draugystė su jas juosiančiais dviem upeliai - Tatula ir Ūge.
• Muziejus gali būti ir toks: Girnų muziejus Pasvalietis Antanas Stapulionis savo kieme nuo 1979 m. sukaupė beveik 300 girnų.

tags: #apleistos #sodybos #netoli #pasvalio