Jau kurį laiką mediniai namai tampa vis populiaresniu pasirinkimu apie nuosavą būstą svarstančių žmonių tarpe, todėl šio tipo namų rinka sparčiai plečiasi - kasmet pristatomos naujienos dažnai stebina net visko mačiusius klientus. Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių tokį susidomėjimą mediniais statiniais - ypač lanksti medinių namų kaina, todėl, prieš nusprendžiant, kokio tipo namą rinktis, derėtų gerai apsvarstyti ne tik finansines galimybes, bet ir poreikius. Nors egzistuoja ne vienas medinio namo tipas, dažniausiai svarstomi bei lyginami karkasinių ir rastinių namų variantai.
Šiame straipsnyje panagrinėsime rąstinių namų energetinio efektyvumo klausimą, pasigilinsime į šiluminės inercijos fenomeną ir atsakysime į klausimą, ar verta investuoti į papildomą izoliaciją. Lietuvoje, kur klimatas pasižymi šaltomis žiemomis, energetinis efektyvumas tampa vienu svarbiausių kriterijų renkantis būstą. Rąstiniai namai turi savitų šilumos sulaikymo ypatybių, kurios skiriasi nuo mūrinių ar karkasinių konstrukcijų.
Rąstinio namo statyba. Ka pravartu žinoti
Rąstinio namo privalumai
Rąstinio namo privalumas - sveika gyvenimo aplinka. Pastovios komfortabilios oro drėgmės atmosfera sukuria labai sveiką gyvenimo terpę. Name mažai skraidančių (statinio krūvio) dulkių.
Rąstinis namas užtikrina natūralią šilumos izoliaciją, energijos efektyvumą, ekologiškumą naudojant tvarų medį ir siūlo rustikinį estetinį vaizdą, kuris suteikia šilumos ir ryšio su gamta jausmą. Tvirtas ir mažai toksiškas, rąstinis namas yra sveikas ir ilgaamžis pasirinkimas.
Viena didžiausių problemų gali tapti rastinio namo pritaikymas A energetinei klasei, kuri tokio tipo gyvenamiesiems pastatams reikalinga jau ne vienerius metus. Skaičiuojama, kad siekiant, jog rastinis namas atitiktų A energetinio naudingumo klasę, jis turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų, kai rinkoje dažniausiai naudojami 24-30 centimetrų rąstai. Tokio storio medžiagų kaina - neadekvačiai didelė, todėl dažnai, užuot renkantis storus rąstus, namas šiltinamas tarp dviejų medinių rastų purškiant ekovatos sluoksnį.
Vienas pagrindinių rąstinių namų privalumų yra jų masyvumas. Stori mediniai rąstai veikia kaip natūrali šilumos izoliacija ir pasižymi šilumine inercija - gebėjimu lėtai įkaisti ir lėtai atvėsti. Tai reiškia, kad dienos metu sukaupta šiluma naktį palaipsniui atiduodama, o vasaros karštyje namuose ilgiau išlieka vėsa.
Rąstinio namo statybos procesas.
Šiluminė inercija
Šiluminė inercija yra fizikinė savybė, būdinga masyvioms medžiagoms, tokioms kaip medis. Rąstinių namų sienos, būdamos storos ir tankios, sugeria šilumą ir lėtai keičia savo temperatūrą.
Įsivaizduokite, saulė visą dieną kaitina jūsų rąstinį namą. Medinės sienos kaupia šią šilumą ir net saulei nusileidus, jos palaipsniui atiduoda sukauptą energiją į patalpų vidų. Tai leidžia išvengti staigių temperatūros svyravimų ir sukuria komfortišką mikroklimatą.
Medienos pasirinkimas
Namo statyba prasideda nuo aukščiausios kokybės medienos atrinkimo - naudojame brandų mišką ir kruopščiai atrenkame kiekvieną rąstą. Jūsų namo statyba prasideda nuo aukščiausios kokybės medienos atrinkimo - mes naudojame brandų mišką (amžiaus medžiai 70-100 metų supjauti pagal FSC (Forest Stewardship Council) sertifikatą ir kruopščiai atrenkame kiekvieną rąstą.
Rąstai rankomis apipjaunami iš dviejų pusių, kad sienos būtų vienodo storio - nuo 150 iki 200 mm ir nužievinami. Taip apipjauti rąstai išsaugo savo unikalumą - sulyginami tik šonai, bet kiekvieno rąsto aukštis paliekamas toks, kokį jį sukūrė gamta.
Tada rąstai džiovinami džiovyklose iki vidutinio 18 proc. drėgmės. Džiuvimo procesas griežtai kontroliuojamas. Gamykloje rąstai obliuojami, šlifuojami ir paruošiami namo rentimui. Namas renčiamas mūsų gamykloje. Kiekvienas rąstas yra individualiai derinamas prie šalia esančių, taip, kad namo detalės idealiai tiktų savo vietoje.
Rankomis apdoroti namų sienojai išsaugo natūralų gamtos grožį ir kiekvieno rąsto unikalumą. Norvegiško sukirtimo namai yra gaminami ir surenkami iš vienodo storio paruoštų rąstų, tačiau kiekvieno jų aukštis išlieka natūraliai kintantis, juvelyriškai jį pritaikant prie virš jo ir po juo esančių detalių, todėl tinka tik toje vietoje.
Apšiltinimo svarba ir būdai
Nors rąstinių namų masyvumas suteikia natūralų šilumos sulaikymą, vien tik jo ne visada pakanka, ypač Lietuvos klimato sąlygomis. Šiuolaikiniai energinio efektyvumo standartai yra gana aukšti, todėl dažnai rekomenduojama papildomai apšiltinti rąstinius namus. Tai nereiškia, kad reikia paslėpti gražią rąstų tekstūrą.
Tokiu būdu šiltinant rąstinį namą prie viengubos rąstinės sienos statomas medinis karkasas, prie kurio tvirtinama vidinės ar išorinės sienos plokštė su apdaila, o tarpas tarp plokštės ir rąsto užpildomas izoliacine medžiaga. Taip apšiltintas rąstinis namas atitinka visus gyvenamiesiems namams keliamus šiluminės varžos reikalavimus. Šis būdas yra dažniausias ir praktiškiausias norint išsaugoti gyvenamojo ploto kvadratūrą.
Tokiu būdu šiltinant rąstinį namą prie rąstinės sienos statomas medinis karkasas, prie kurios yra tvirtinamas karkasas ir siena papildomai apšiltinama izoliacine medžiaga. Taip apšiltintas rąstinis namas atitinka visus gyvenamiesiems namams keliamus šiluminės varžos reikalavimus. Puikus sprendinys norintiems išsaugoti rasto tekstūrą viduje.
Viskas priklauso nuo to, kaip šiltinami rąstiniai namai. Šiltinant iš išorės, išsaugomos visos „gerosios“ rastų masyvo savybės ir sukuriama papildoma rąstų izoliacija. Ieškantiems itin šilto ir natūralaus sprendimo, rekomenduojame dvigubą mašininio apdirbimo rastų sieną su šilumine izoliacija tarpe - linija Double.
Izoliacinės medžiagos pasirinkimas
Renkantis izoliacines medžiagas rąstiniam namui, svarbu atkreipti dėmesį į jų laidumą orui ir gebėjimą „kvėpuoti”. Medis yra natūrali medžiaga, kuri šiek tiek juda ir keičia savo drėgmės lygį, todėl svarbu, kad ir izoliacinės medžiagos būtų pralaidžios orui, kad būtų išvengta kondensato kaupimosi ir pelėsio atsiradimo. Puikus pasirinkimas gali būti natūralios izoliacinės medžiagos, tokios kaip medžio plauštai, linų plauštai ar ekovata.
Ekovata ar akmens vata.
Vidaus ir išorės apdaila
Namo vidaus apdaila labai įvairi: galima apdirbti sienas dailylentėmis, gipso kartono arba OSB plokšte, išklijuoti plytelėmis.
Lubų danga labai įvairi. Siūlome senovinį stilių iškalant lubas „lentą ant lentos“, lublentes, gipso kartono arba OSB plokštes.
Grindys apšiltintos ir dengiamos įvairia grindų danga: spygliuočių, kietmedžio grindų lentos, parketai, plytelės.
Stogo įrengimas
Rąstiniams namams rekomenduojame sunkesnes stogo dangas: betoninių ir molinių čerpių, nendrių, šiaudų, skiedrų. Galima dengti ir kita stogo danga kaip bitumine, šiferio, skardos ir kt. Stoglangiai naudojami pagal projektus bei kliento pageidavimus.
Perdengimas apšiltinamas akmens vata. Gali būti paliekami matomi perdengimo balkiai.
Finansinis aspektas
Investicijos į kokybišką rąstinio namo šiltinimą gali atsipirkti per kelerius metus, sumažinus sąskaitas už šildymą. Kuo geresnė šilumos izoliacija, tuo mažiau energijos reikės namo šildymui šaltuoju metų laiku. Ilgainiui tai gali sutaupyti nemažą sumą pinigų.
Kaip jau minėjome pradžioje, atsižvelgiant į ypač didelę medinių namų įvairovę, jų statybos ir įsirengimo kaina gali būti ypač lanksti - kokybiški mediniai namai gali kainuoti nuo 14 000 eurų, tačiau kartais gali siekti net iki 500 000 eurų sumą. Bene pagrindiniai, kainą lemiantys faktoriai - namo plotas ir jam pastatyti naudojamos medžiagos.
Ekologiniai privalumai
Be energetinio efektyvumo, rąstiniai namai turi ir ekologinių privalumų. Medis yra atsinaujinantis gamtos išteklius, o medienos apdirbimas ir transportavimas dažnai reikalauja mažiau energijos nei kitų statybinių medžiagų gamyba.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar rąstiniame name gali būti per šilta vasarą? - Dėl šiluminės inercijos, rąstiniai namai vasarą ilgiau išlieka vėsūs.
- Koks yra rąstinio namo energinio naudingumo klasės vidurkis Lietuvoje? - Tai priklauso nuo konkretaus projekto ir naudojamų šiltinimo medžiagų.
- Ar drėgmė kenkia rąstiniam namui ir jo šilumos izoliacijai? - Per didelė drėgmė gali pakenkti bet kokiai konstrukcijai.
- Ar rąstinio namo sienos „kvėpuoja” ir kaip tai veikia energinį efektyvumą? - Medis iš tiesų „kvėpuoja”, t. y. praleidžia orą ir drėgmę.
- Ar rąstiniam namui reikalinga speciali šildymo sistema? - Rąstiniam namui tinka įvairios šildymo sistemos - tiek tradicinės (radiatoriai, grindinis šildymas), tiek alternatyvios (šilumos siurbliai).
Apibendrinimas
Apibendrinant, rąstiniai namai gali būti labai šilti ir energetiškai efektyvūs, ypač jei tinkamai įvertinamos jų šiluminės inercijos savybės ir pasirūpinama kokybišku šiltinimu. Rinkdamiesi rąstinį namą, nepamirškite atkreipti dėmesį į medienos kokybę, statybos technologijas ir galimybes papildomai apšiltinti konstrukcijas.
Gamindami rąstinius namus galime išpjauti visas reikalingas technologines angas elektros, vamzdynų ir kitoms instaliacijoms pagal suderintą projektą. Apdailos detalės - langai, durys, verandos, terasos - taip pat gali būti gaminami mūsų ceche.
Jei norite namo iš rąstų masyvo, kuriame aiškiai atsispindėtų gamtos sukurtas rąstų unikalumas - rinkitės rankomis apdirbtus rąstus. Jie gaminami iš aukščiausios kokybės medienos, kiekvienas rąstas apdirbamas rankomis, sienojai renčiami idealiai atitaikant kiekvieną rąstą savo vietoje. Toks namas išsaugo visas geriausias rąstinių namų savybes.
Kita vertus, mašininio apdirbimo rąstai - universaliau panaudojami ir sukuria „civilizuotesnę“ aplinką. Jei rankomis apdirbtų rąstų namas - vienetinis rankų darbo kūrinys, tai mašininio apdirbimo rąstų statiniai - plačiai taikomas ir itin praktiškas sprendimas.
Mes bendradarbiaujame su UAB „Baltijos architektūra,“ kuri turi didelę patirtį su rąstinių namų projektais.
Rąstinio namo pastatymo trukmė priklauso nuo daugelio faktorių - sudėtingumo, dydžio, ir kt.
Kadangi šalčio pojūtis priklauso ne tik nuo temperatūros, bet ir nuo santykinės drėgmės, mediniuose namuose be apšiltinimo gyventi galima ir, kaip minėjome, tai žmonės darė daug metų.
tags: #apsiltintas #rastinis #namu #statyba