Turto areštas yra efektyvi priemonė, leidžianti užtikrinti teismo sprendimo vykdymą. Šiame straipsnyje aptarsime turto arešto taikymą Lietuvoje, remiantis Civilinio proceso kodeksu (CPK) ir teismų praktika.
Turto arešto taikymo ypatumai
Turto areštas taikomas bet kokiam atsakovui priklausančiam turtui Lietuvos teritorijoje. Jeigu reikia areštuoti kitose jurisdikcijose esantį atsakovui priklausantį turtą, būtina kreiptis dėl Lietuvos teismo nutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti tose konkrečiose jurisdikcijose. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra veiksminga priemonė, kurios naudinga siekti.
Remiantis Briuselio Ibis reglamentu, jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė valstybės narės, kurioje siekiama jos vykdymo, teisėje nėra numatyta, šios valstybės narės teismas turėtų taikyti esamas priemones, kurių „poveikis būtų panašus ir kuriomis būtų siekiama tų pačių tikslų“. Pavyzdžiui, Lietuvos teisėje nėra numatyta „laikinojo likvidatoriaus“ (angl. - provisional liquidator) paskyrimo galimybė, o tai yra svarbi priemonė Jungtinėje Karalystėje. Nors Jungtinė Karalystė jau nebepriklauso Europos Sąjungai, Briuselio Ibis reglamentu ji galės vadovautis pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 m.
Dar vienas svarbus aspektas - Civilinio proceso kodeksas reikalauja apie teismo posėdį, kuriame skiriamos laikinosios apsaugos priemonės, informuoti atsakovą, nors pagal Briuselio Ibis reglamentą šis reikalavimas nėra privalomas. Be to, galiojančios Civilinio proceso kodekso taisyklės suteikia mūsų nacionaliniams teismams teisę teikti pagalbą užsienio teismuose nagrinėjamose bylose taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Kai konkretus teismo sprendimas yra susijęs su valstybės turtu, galime susidurti ir su gana dideliu pasipriešinimu vykdyti teismo nutartį dėl turto arešto. Latvijoje buvo nagrinėjama byla dėl Lietuvos teismo nutarties taikyti turto areštą Latvijos nacionalinių avialinijų „AirBaltic“ atžvilgiu vykdymo. Ilgai trukusioje kovoje byla pasiekė Latvijos Aukščiausiąjį Teismą, kur buvo priimtas garsusis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas „flyLAL“ byloje.
Teismų praktikos pokyčiai
Nors įstatymo nuostatos šiuo klausimu yra gana nuoseklios, teismų praktikoje matyti reikšmingų pokyčių. Iki 2012 metų turto areštas buvo taikomas gana dažnai. 2012 metais teismų praktika reikšmingai pasikeitė. Dėl to pasiekti, kad būtų pritaikytas turto areštas, tapo daug sudėtingiau.
Lietuvos teismai nepagrįstus prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net kai jos taikomos santykinai ne ilgą laiko tarpą, ėmė vertinti kaip ieškovo neteisėtus veiksmus ir pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo. „Motieka ir Audzevičius“ komanda atstovauja byloje, kurioje didžiausia Lietuvos įmonių grupė šiuo pagrindu pareiškė ieškinį vienam savo galutinių naudos gavėjų. Pastarasis naudos gavėjas buvo įšaldęs daugiau nei 300 mln. EUR vertės turto įsigijimo sandorį.
Draudimų taikymo laikotarpiu turto kaina padidėjo apie 80 mln. EUR. Tačiau vėliau laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Lietuvos ir Maltos teismuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsakovo veiksmus, kai pastarasis pareiškė nepagrįstus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vertino kaip neteisėtus veiksmus. Taip pat turėtumėte būti atsargūs prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Jei ieškovui reikia įrodyti konkrečius atsakovo nesąžiningus veiksmus, taktikos požiūriu gana svarbus yra kreipimosi dėl turto arešto laikas. Mes pasiekėme, kad actio Pauliana pagrindu toks akcijų perleidimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Lietuvos teismuose. 2020 m. sausio mėn. Vokietijos įmonė pradėjo bylą dėl deliktinės atsakomybės Lietuvos bankui. Byloje keliamas klausimas, ar Lietuvos bankas tinkamai atliko įmonės, kuria pasinaudojo sukčiai, „pažink savo klientą“ procedūras.
Kaip Apsaugoti Savo Turtą Ir Verslą Krizių Ir Karo Akivaizdoje?
Praktinis pavyzdys
Civilinė byla Nr. e2-1015-567/2023 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00060-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.5; 2.4.4.6.1; 3.4.3.7.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. spalio 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties patvirtinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Energijos kodas“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) pateikė prašymą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Energijos kodas“ (toliau - ir bendrovė) bankroto byloje:
- patvirtinti 302 010 Eur, kaip įkaito turėtojos (pirmosios eilės), finansinį reikalavimą. Nurodė, kad VMI 2023 m. vasario 23 d. sprendimu nustatė priverstinį įkeitimą, priverstinai įkeičiant bendrovei priklausančius automobilius, kurių vertė 302 010 Eur;
- pripažinti antstolio M. P. 2023 m. vasario 3 d. turto arešto aktu Nr. S-23-123-1455 taikytą BUAB „Energijos kodas“ turto, kurio vertė viršija 13 829,79 Eur, areštą negaliojančiu (niekiniu).
VMI nurodė, kad 2023 m. vasario 23 d. sprendimu nustatė priverstinį įkeitimą bendrovei priklausantiems automobiliams, kurių vertė 302 010 Eur. Antstolio M. P. 2023 m. vasario 3 d. turto arešto akte nurodytas 13 829,79 Eur turto arešto mastas, todėl antstolis negalėjo areštuoti skolininkės turto daugiau nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms apmokėti.
Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad BUAB „Energijos kodas“ neturėjo kito turto ar jo vertės nepakako ir turto arešto aktu pagrįstai buvo areštuotos BUAB „Energijos kodas“ priklausančios transporto priemonės, tai nesudarytų teisinio pagrindo panaikinti VMI nustatyto priverstinio įkeitimo ir netvirtinti VMI finansinio reikalavimo visa apimtimi. Minėtos aplinkybės sudarytų pagrindą patvirtinti turto arešto akte nurodytu turto arešto mastu (13 829,79 Eur) sumažintą VMI, kaip įkaito turėtojos, 288 180,21 Eur finansinį reikalavimą.
Atsakovės BUAB „Energijos kodas“ nemokumo administratorė UAB „Kitoks sprendimas“ su pareiškėjos prašymu nesutiko ir prašė VMI 302 010 Eur finansinį reikalavimą patvirtinti, kaip antrosios eilės kreditorės finansinį reikalavimą. Nurodė, kad 2023 m. vasario 3 d. turto arešto aktu antstolis M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/23/00132 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-22386-1098/2022 areštavo skolininkei BUAB „Energijos kodas“ priklausančias visas esamas ir būsimas pinigines lėšas grynaisiais pinigais įmonės kasoje, taip pat visą skolininkei priklausantį viešuosiuose registruose neregistruotiną kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir iš trečiųjų asmenų gaunamas pinigines lėšas, kitą materialųjį turtą ar turtines teises, taip pat areštavo 3 transporto priemones, kurios VMI 2023 m. vasario 23 d. sprendimu buvo priverstinai įkeistos VMI naudai.
Bendrovės automobiliai buvo areštuoti iki VMI 2023 m. vasario 23 d. sprendimo priėmimo, todėl šio sprendimo pagrindu įregistruotas priverstinis įkeitimas negali būti laikomas galiojančiu ir teisėtu.
Antstolis M. P. prašė atmesti VMI reikalavimą pripažinti antstolio 2023 m. vasario 3 d. turto arešto aktą negaliojančiu. Nurodė, kad bankroto proceso metu negali būti nagrinėjami vykdymo proceso klausimai, susiję su turto arešto pagrįstumu ir teisėtumu. Bendrovės automobiliai areštuoti pagal valstybės įmonės „Regitra“ duomenis, jų faktiškai nemačius, neapžiūrėjus ir neįvertinus jų būklės, lemiančios turto vertę. VMI nesutinkant su bendrovės turto areštu, jo mastu ar kitais antstolio veiksmais vykdymo procese, ji turėjo teisę teikti antstoliui prašymus dėl areštuoto turto vertės ir arešto atitinkamam turtui panaikinimo, skųsti antstolio veiksmus, susijusius su turto areštu, tačiau to nedarė.
Kauno apygardos teismo nutartis
Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nutarė pareiškėjos VMI prašymą dėl 302 010 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Energijos kodas“ bankroto byloje tenkinti iš dalies:
- įtraukti pareiškėją VMI į BUAB „Energijos kodas” antrosios eilės kreditorių sąrašą su 302 010 Eur (tenkinamu pirmu etapu) finansiniu reikalavimu;
- ex officio (savo iniciatyva) pripažinti VMI 2023 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-492-395 niekiniu ir negaliojančiu nuo jo priėmimo momento;
- palikti nenagrinėtą pareiškėjos VMI reikalavimą pripažinti antstolio M. P. 2023 m. vasario 3 d. turto arešto aktu Nr. S-23-123-1455 taikytą BUAB „Energijos kodas“ turto, kurio vertė viršija 13 829,79 Eur, areštą niekiniu.
Teismas nustatė, kad 2023 m. sausio 12 d. antstoliui M. P. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. vykdomasis raštas Nr. e2-22386-1098/2022 dėl 12 356,32 Eur skolos išieškojimo iš BUAB „Energijos kodas“ išieškotojos UAB „Oilead“ naudai. 2023 m. vasario 3 d. antstolis M. P. turto arešto aktu Nr. S-23-123-1455 vykdomojoje byloje Nr. 0123/23/00132 areštavo skolininkei BUAB „Energijos kodas“ priklausančias visas esamas ir būsimas pinigines lėšas grynaisiais pinigais įmonės kasoje, taip pat visą skolininkei priklausantį viešuosiuose registruose neregistruotiną kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir iš trečiųjų asmenų gaunamas pinigines lėšas, kitą materialųjį turtą ar turtines teises, taip pat areštavo 3 transporto priemones Mercedes Benz V-Klasse, Porsche Panamera Turbo, Porsche Cayenne Turbo. Turto arešto aktų registre išviešintas turto arešto aktas, kuriame nurodyta, kad viso areštuojamo turto vertė bus nustatyta atskiru turto arešto aktu.
VMI 2022 m. spalio 10 d. sprendimu nustatė turto priverstinį įkeitimą BUAB „Energijos kodas“ priklausančioms 3 transporto priemonėms. VMI 2023 m. vasario 24 d. sprendimu pripažino netekusiu galios 2022 m. spalio 10 d. sprendimą nustatyti turto priverstinį įkeitimą. VMI 2023 m. vasario 23 d. sprendimu nustatė turto priverstinį įkeitimą.
Teismo vertinimu, VMI 2023 m. vasario 23 d. priėmė naują sprendimą nustatyti priverstinį įkeitimą, naujo įkeitimo faktas (aktas) buvo įregistruotas Sutarčių ir teisių suvaržymų registre. 2022 m. spalio 10 d. VMI sprendimas buvo pripažintas negaliojančiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad 2023 m. vasario 23 d. sprendimu nustatytas BUAB „Energijos kodas“ turto priverstinis įkeitimas buvo tęstinis ir nepertraukiamai galiojantis. VMI 2023 m. vasario 23 d. sprendimą priėmė jau galiojant bendrovės turto areštui, kuris buvo areštuotas antstolio M. P. priimtu turto arešto aktu.
Teismas padarė išvadą, kad 2023 m. vasario 23 d. VMI sprendimu priverstinis įkeitimas buvo įregistruotas jau esant areštuotam BUAB „Energijos kodas“ turtui iki bankroto bylos iškėlimo.
Skolininkės turto arešto aplinkybė, egzistavusi dar iki 2023 m. vasario 23 d. sprendimo, kuriuo buvo nustatytas priverstinis įkeitimas priėmimo, lemia, jog šio turto įkeitimas bet kokia forma kitiems asmenims (kreditoriams) buvo uždraustas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019, nagrinėdamas iš esmės analogiškus teisės klausimus, taip pat laikėsi tokios pačios pozicijos ir konstatavo, jog nesant aiškaus priešingo nurodymo (išimties) turto arešto dokumente, turto areštas apribojant disponavimo šiuo turtu teisę reiškia, be kita ko, besąlyginį draudimą šį turtą apsunkinti hipoteka, kuris taikytinas tiek pačiam skolininkui, tiek tokią teisę turintiems tretiesiems asmenims.
Teismas, nustatęs, kad skolininkės turto arešto aplinkybė egzistavo dar iki VMI 2023 m. vasario 23 d. sprendimo, kuriuo nustatytas BUAB „Energijos kodas“ 3 automobilių priverstinis įkeitimas, priėmimo, ex officio pripažino, jog VMI 2023 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-492-395 yra niekinis nuo jo priėmimo momento, nes neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir jomis siekiamo tikslo, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 145, 586, 675 straipsnių, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau - TAARĮ) 2 straipsnio 7 dalies nuostatoms.
Teismas konstatavo, kad VMI finansinis reikalavimas negali būti pripažintas prioritetiniu ir tenkinamas iš konkretaus įkeisto turto vertės Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 96 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, panaikinus kreditorės VMI nustatytą priverstinį įkeitimą, BUAB „Energijos kodas“ bankroto byloje kreditorė VMI su 302 010 Eur finansiniu reikalavimu įtrauktina į antrosios eilės BUAB „Energijos kodas“ kreditorių sąrašą.
Teismas nesutiko su VMI reikalavimu pripažinti antstolio M. P. 2023 m. vasario 3 d. turto arešto aktu Nr. S-23-123-1455 taikytą BUAB „Energijos kodas“ turto, kurio vertė viršija 13 829,79 Eur, areštą niekiniu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Teismas pažymėjo, kad turto arešto aktas nėra sandoris CK prasme, turto arešto aktas yra priverstinė vykdymo priemonė (CPK 624 straipsnis). Turto arešto aktas yra antstolio, vykdančio valstybės pavestas funkcijas, surašomas dokumentas, kuriuo įforminamas atitinkamas antstolio veiksmas vykdymo procese (turto apribojimas), kuris nėra ir negali būti laikomas sandoriu.
Kadangi turto areštas nėra sandoris, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo jo ginčyti, prašyti pripažinti niekiniu ar negaliojančiu bankroto byloje CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas nurodė, kad antstolio turto arešto aktas buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre, išviešintas ir buvo (turėjo būti) prieinamas VMI, todėl iki 2023 m. vasario 23 d. sprendimo nustatyti BUAB „Energijos kodas“ turto priverstinį įkeitimą priėmimo, VMI turėjo pasidomėti ir jai turėjo būti žinoma apie konkretaus priverstinai įkeistino turto areštą. VMI, nesutinkant su turto areštu, jo mastu ar kitais antstolio veiksmais vykdymo procese, turėjo teisę teikti antstoliui prašymus dėl areštuoto turto vertės ir arešto atitinkamam turtui panaikinimo, taip pat skųsti antstolio veiksmus, susijusius su turto areštu CPK nustatyta tvarka ir terminais, tačiau VMI tokia teise nepasinaudojo.
Skundai dėl antstolio veiksmų ar neveikimo nenagrinėjami bendrovės bankroto byloje, jie nagrinėjami atskira CPK nustatyta tvarka, todėl teismas nutarė nepasisakyti dėl antstolio veiksmų, priimant turto arešto aktą, o pareiškėjos reikalavimą pripažinti antstolio M. P. 2023 m. vasario 3 d. turto arešto aktu Nr. S-23-123-1455 taikytą BUAB „Energijos kodas“ turto, kurio vertė viršija 13 829,79 Eur, areštą niekiniu palikti nenagrinėtą.
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja VMI atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį:
- patvirtinti VMI 288 180,21 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Energijos kodas“ bankroto byloje, kaip įkaito turėtojos finansinį reikalavimą, o 13 829,79 Eur, kaip antrosios eilės finansinį reikalavimą;
- panaikinti VMI 2023 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-492-395 dalį dėl 13 829,79 Eur vertės turto įkeitimo, kaip niekinę ir negaliojančią.
Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019 pateiktais išaiškinimais, nes nurodytoje kasacinėje byloje teismas nusprendė, kad, esant nustatytam juridinio asmens turto areštui, yra draudžiama nustatyti priverstinę turto hipoteką be atskiro leidimo tokią hipoteką nustatyti.
Nėra pagrįsta reikalauti VMI pradėti teisminį procesą, ginčijant antstolio veiksmus ir antstolio priimtą turto arešto aktą tam, kad būtų patvirtintas VMI įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas. Net jei sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, galiojant turto areštui, tam pačiam turtui negali būti nustatomas įkeitimas, toks ribojimas negali būti taikomas didesniu mastu nei yra turto arešto mastas, kadangi tai neatitiktų turto arešto paskirties, CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatos ir pažeistų bendrovės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus.
Turto arešto aktu areštavus visą bendrovės turtą ir nenustačius areštuojamo turto vertės, neturi būti ribojamos pareiškėjai VMI Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 103 straipsnio 1 dalimi suteiktos teisės nustatyti priverstinį turto įkeitimą, užtikrinant prievolių valstybės biudžetui vykdymą.
Antstolio veiksmai vykdymo procese
Sprendimų vykdymo instrukcija nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso vykdymo proceso veiksmų atlikimo tvarką. Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą antstoliui, pateikia prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Prašyme aptariamas vykdymo išlaidų apmokėjimas: kada ir kokias vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas.
Antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Apie tai pranešama skolininkui.
Turto arešto aktas: svarbu žinoti
- Jei skolininkas vykdymo išlaidas neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą ar siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai.
- Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui būtinas vykdymo išlaidas, išskyrus ašioje Instrukcijoje nustatytas išimtis.
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Dėl konkrečios situacijos visada rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.