Apsinuodijimas - tai būklė, kai į organizmą patekusios kenksmingos medžiagos sutrikdo gyvybiškai svarbių sistemų veiklą. Šios medžiagos gali būti labai įvairios - nuo sugedusio maisto ar netinkamai laikomų vaistų iki pavojingų cheminių priemonių, alkoholio ar net dujų. Apsinuodijimo mastas pasaulyje išlieka didelis.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais dėl apsinuodijimo miršta šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai patenka į ligonines. Vien Europos Sąjungoje kasmet užregistruojama apie 1,5 milijono apsinuodijimo atvejų, iš kurių reikšminga dalis - vaikų apsinuodijimai namuose. Svarbu suprasti, kad net menkai atrodanti situacija - pavyzdžiui, netyčia išgertas nereceptinis vaistas ar suvalgytas nežinomas grybas - gali greitai virsti grėsme gyvybei.
Trečiąją kovo savaitę tradiciškai kalbama apie apsinuodijimų prevenciją. Visuomenė raginama būti budresne, mat šiuo metu pasaulyje yra vartojama daugiau nei 60 000 įvairių cheminių medžiagų ir preparatų. Net dešimtadalį jų dažnas mūsų vartojame kasdien buityje: skalbdami, valydami namus, dirbdami sode ar darže, gražindami savo išvaizdą, sirgdami.
Kaip Įvyksta Apsinuodijimai?
Apsinuodijimas gali įvykti įvairiais būdais - per burną, kvėpavimo takus, per odą ar net į kraują. Dažniausiai tai įvyksta netyčia, tačiau kai kuriais atvejais - dėl neatsargumo ar nežinojimo.
Dažniausi Apsinuodijimo Būdai:
- Apsinuodijimas maistu: Sugedęs, netinkamai laikytas ar termiškai neapdorotas produktas.
- Apsinuodijimas vaistais: Netinkamas vartojimas ar dozės viršijimas.
- Apsinuodijimas alkoholiu: Per didelis kiekis per trumpą laiką arba suklastoto alkoholio vartojimas.
- Apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis: Namų buityje naudojami valikliai, balikliai, kanalizacijos pravalikliai ar automobilių priežiūros skysčiai.
- Apsinuodijimas anglies monoksidu: Netinkamai naudojami dujiniai šildytuvai ar krosnys.
- Apsinuodijimai augalais ar grybais: Valgant nežinomus grybus.
Klinikinės toksikologijos gydytoja pastebi, kad atėjus pavasariui ir artinantis Velykų šventei, žmonės puola valyti namus, tad dažniau pasitaiko apsinuodijimų buitine chemija. Cheminės priemonės gali pakenkti ne tik jų prarijus ar įkvėpus, bet ir patekusios ant odos ar į akis. Apsinuodija ir suaugusieji, neatsakingai naudodami priemones, ir vaikai, radę jas lengvai pasiekiamose vietose.
Klinikinės toksikologijos gydytoja G. Laubner sako, kad dažniausiai tai yra ėsdinantys ir putojantys produktai: „Pavyzdžiui, net ir nedideli orkaičių, unitazų, vamzdynų valiklių kiekiai gali sukelti cheminį virškinamojo trakto - stemplės, skrandžio ir žarnyno nudegimą, kartais nekrozę, dirginti kvėpavimo takus. Neretai vaikai randa ir paragauja patraukliai atrodančių skalbimo ar indaplovėms skirtų kapsulių - jos labai stipriai veikia virškinamąjį traktą. Prarijus kvapnių indų ar grindų ploviklių gali sutrikti virškinimas, žmogų pykins, jis vems, viduriuos. Taip pat labai svarbu prisiminti, kad sumaišius kelis skirtingus valiklius gali įvykti cheminė reakcija, išsiskirti nuodingi garai, kurių įkvėpus irgi gresia apsinuodijimas.“
Statistika
66 proc. visų 2024 metais stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl apsinuodijimų gydytų pacientų sudarė vyrai, 34 proc. - moterys. Vidutiniškai kasmet apie 20 proc. visų apsinuodijimų sudaro vaikų apsinuodijimai. 2024 metais stacionarinėse įstaigose gydyti 455 vaikai iki 18 metų amžiaus. Tradiciškai dažniausiai apsinuodija vaikai iki vienerių metų ir nuo vienerių iki trejų metų. Vaikams augant, apsinuodijimų tolygiai mažėja, kol maždaug nuo 10-12 metų vėl stebima apsinuodijimų skaičiaus augimo tendencija. Apsinuodijimų didėjimą paauglių grupėje lemia šiame amžiaus tarpsnyje prasidėjęs piktnaudžiavimas alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis, medikamentais.
2024 metais suteiktos 3228 konsultacijos Apsinuodijimų informacijos biure. 45 proc. visų 2024 m. besikreipusių į minėtą VVKT skyrių yra gyventojai ir kitų institucijų specialistai, likusi dalis - 55 proc. - asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, kurie taip pat konsultuojasi įvairiais su apsinuodijimų gydymu susijusiais klausimais.
Apsinuodijimo Simptomai
Apsinuodijimo simptomai gali būti labai įvairūs - nuo lengvų virškinimo sutrikimų iki kvėpavimo sustojimo ar sąmonės netekimo. Viena iš didžiausių apsinuodijimo problemų - tai, kad simptomai ne visada pasireiškia iš karto, o kai kurių medžiagų poveikis tampa pavojingas tik po kelių valandų ar net dienų.
Pagrindiniai Simptomai:
- Apsinuodijus maistu: Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, silpnumas, temperatūros pakilimas.
- Apsinuodijus vaistais: Mieguistumas, sąmonės praradimas, traukuliai, neįprastai lėtas arba greitas širdies plakimas, kvėpavimo sulėtėjimas, neryškus matymas, koordinacijos praradimas.
- Apsinuodijus alkoholiu: Galvos svaigimas, pykinimas, dezorientacija, judesių nekoordinavimas, sąmonės netekimas, kvėpavimo slopinimas, kūno temperatūros kritimas.
- Apsinuodijus cheminėmis medžiagomis: Stiprus deginimas burnoje ar gerklėje, skausmas skrandyje, vėmimas (kartais su krauju), dusulys, sąmonės praradimas, kosulys, kvėpavimo pasunkėjimas, veido pamėlynavimas.
- Apsinuodijus anglies monoksidu: Galvos skausmas, svaigulys, silpnumas, pykinimas, vėmimas, sąmonės sutrikimai, pritemimas, alpimas.
- Apsinuodijus augalais ar grybais: Vėmimas, viduriavimas, stiprūs pilvo skausmai, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimai.
Pirmoji Pagalba Apsinuodijus
Svarbiausia - nepraleisti pavojingų ženklų. Tinkama reakcija gali lemti, ar žmogus pasveiks be komplikacijų, ar pateks į kritinę būklę. Visų pirma, svarbiausia - nepanikuoti ir įvertinti situaciją.
Pagrindiniai Veiksmai:
- Įvertinkite situaciją: Nustatykite, kokia medžiaga sukėlė apsinuodijimą, kiek jos buvo suvartota ir kada tai įvyko.
- Skambinkite pagalbos telefonu: Kreipkitės į Apsinuodijimų informacijos biurą telefonu +370 5 236 20 52 arba kviesti greitąją pagalbą.
- Neverskite vemti: Tai gali būti pavojinga, ypač jei žmogus apsinuodijo ėsdinčiomis ar cheminėmis medžiagomis.
- Duokite gerti vandens: Jei apsinuodijimas įvyko maistu, duokite gerti vandens, kad būtų sumažinta toksinų koncentracija organizme.
- Apsinuodijus cheminėmis medžiagomis: Jokiu būdu negalima duoti pieno ar sulčių - šios gali paskatinti nuodų įsisavinimą. Jei medžiaga pateko ant odos ar į akis - jas reikia gausiai plauti tekančiu vandeniu mažiausiai 15 minučių.
- Apsinuodijus įkvepiamomis medžiagomis: Kuo greičiau patekti į gryną orą.
- Apsinuodijus alkoholiu: Stebėkite žmogaus sąmonės būklę. Jei jis praranda sąmonę, bet kvėpuoja - reikia paguldyti ant šono, vadinamoje stabilioje padėtyje.
Apsinuodijimų Prevencija
Daugelis apsinuodijimų įvyksta namuose, todėl kiekvienas turėtų žinoti, kas yra pavojinga jų aplinkoje. Svarbu suprasti, kad net menkai atrodanti situacija - pavyzdžiui, netyčia išgertas nereceptinis vaistas ar suvalgytas nežinomas grybas - gali greitai virsti grėsme gyvybei.
Pagrindinės Prevencinės Priemonės:
- Laikykite vaistus ir chemiją saugiai: Vaistus, chemikalus, alkoholį, net kosmetiką būtina laikyti vaikams nepasiekiamose vietose, pageidautina - užrakintose spintelėse.
- Originalios pakuotės: Detergentus laikyti originaliose pakuotėse.
- Ženklinimas: Perpylus skysčius į kitas talpas, būtinai pažymėkite.
- Atsargumas: Elkitės atsargiai su cheminėmis medžiagomis, naudokite apsaugos priemones.
- Vėdinimas: Dirbant su cheminėmis medžiagomis, nuolat vėdinkite patalpas.
- Tikrinkite įrenginius: Bent kartą metuose tikrinkite ir valykite krosnis, šildymo katilus.
- Smalkių detektorius: Įsirenkite bent vieną į anglies monoksidą reaguojančią signalizaciją (detektorių).
tags: #apsinuodimas #buto #chemija