Uzufruktas vaikų turtui: teisiniai aspektai

Skyrybų procesas, ypač kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, yra emociškai ir teisiškai sudėtingas etapas. Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą.

Vienas iš būdų apsaugoti vaikų interesus - uzufrukto nustatymas. Šiame straipsnyje aptarsime uzufrukto nustatymo galimybes butui, kuris priklauso keliems savininkams, ypač atsižvelgiant į vaikų teises ir Lietuvos Respublikos įstatymus.

Kas yra uzufruktas?

Uzufruktas - tai teisė naudotis svetimu turtu ir gauti iš jo pajamas, nepažeidžiant pačios nuosavybės esmės. Kitaip tariant, uzufruktorius turi teisę gyventi bute, jį nuomoti ir gauti iš to naudą, tačiau neturi teisės jo parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę. Šeimos teisėje uzufruktas dažnai naudojamas siekiant užtikrinti vaikų teisę gyventi buvusiuose tėvų namuose po skyrybų.

Tačiau, ar uzufruktą galima nustatyti, jei butas priklauso ne tik vienam iš tėvų, bet ir kitiems asmenims?

Siekdami, kad šeimos iširimo atveju nenukentėtų nepilnamečio vaiko interesai, patartina teisminiu keliu nusistatyti uzufruktą į bankui hipoteka įkeistą turtą. Įstatymas nustato, kad hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti, atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos.

Vienu iš šioje normoje nurodytų principų nustatoma, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šioje ir kitose įstatymo normose nustatyta, kad vaikui privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti.

Uzufruktas ir bendraturčiai

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, uzufruktas gali būti nustatytas tik turtui, kuris priklauso vienam asmeniui. Jei turtas turi kelis savininkus, uzufrukto nustatymui reikalingas visų bendraturčių sutikimas.

Tai reiškia, kad jei vyrui priklauso tik pusė buto, o kita pusė priklauso jo seseriai, uzufrukto nustatymui reikalingas sesers sutikimas. Civilinio kodekso 3.71 straipsnis numato, kad gyvenamoji patalpa (namas, butas, jo dalis ar kambarys) gali būti uzufrukto objektu. Tačiau, jei kalbama apie "vieno sutuoktinio nuosavybę", turima omenyje, kad tai turi būti tik vieno sutuoktinio nuosavybė be kito sutuoktinio, o ne su kitu savininku.

Kitaip tariant, teisės normos tikslas yra apsaugoti vaiko interesus, net jei butas priklauso tik vienam iš tėvų. Tačiau, jei butas priklauso keliems asmenims, uzufrukto nustatymas be kitų savininkų sutikimo būtų nelogiškas ir pažeistų jų nuosavybės teises.

Vis dėlto, teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai uzufruktas nustatomas butui, kurio dalis priklauso trečiajam asmeniui. Pavyzdžiui, vienoje byloje apygardos teismas nustatė uzufruktą butui, kurio dalis priklausė vaikų tėvo motinai.

Tačiau, tokie atvejai yra išimtiniai ir kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir vaikų interesus.

Uzufrukto nustatymo sąlygos

Nagrinėjamu atveju įstatymas numato galimybę santuokos nutraukimo atveju teismo sprendimu nustatyti uzufruktą į svetimą daiktą, t. y. jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

Sprendimą dėl uzufrukto teisės nustatymo teismas gali priimti tik tuomet, kai kyla grėsmė, kad vaiko tėvas, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, ir vaikas gali atsidurti gatvėje.

Spręsdamas uzufrukto taikymo klausimą, teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, t. y. ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamųjų būstų, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste, taip pat teismas vertina tėvų elgesį.

Teismo sprendimu galima nustatyti uzufrukto teisę į visą būstą, įpareigojant kitą sutuoktinį išsikelti iš jo, arba į dalį būsto - tokiu atveju gyvenamojoje patalpoje liktų abu buvę sutuoktiniai kartu su nepilnamečiu vaiku. Sprendžiant uzufrukto teisės apimties klausimą, teismai vertina tai, ar asmuo, kuriam priklauso būstas, tinkamai elgiasi su šeimos nariais, ar tarp jų nekyla buitinių konfliktų, ar yra visos būtinos vaiko augimui sąlygos ir nėra kitų aplinkybių, kurios gali pakenkti vaiko psichologinei raidai. Teismas, nustatęs minėtas aplinkybes, netenkina prašymo dėl uzufrukto nustatymo į dalį būsto.

Jei bute registruotas uzufruktas, naujasis savininkas reikalaus išsikraustyti tik pasibaigus uzufrukto terminui.

Teismų praktika ir galimi sprendimai

Nustatant uzufruktą butui, kuris priklauso keliems savininkams, teismas visada atsižvelgs į visų šalių interesus, ypač į vaikų teises. Galimi sprendimai:

• Uzufrukto nustatymas tik daliai buto, priklausančiai vienam iš tėvų.
• Uzufrukto nustatymas visam butui su kitų savininkų sutikimu.
• Kompromisinio sprendimo paieška, pavyzdžiui, kompensacijos išmokėjimas kitam savininkui už naudojimąsi jo dalimi buto.

Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl prieš kreipiantis į teismą dėl uzufrukto nustatymo, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku.

Svarbu atsiminti

• Uzufruktas gali būti nustatytas tik turtui, priklausančiam vienam asmeniui.
• Jei turtas turi kelis savininkus, reikalingas visų bendraturčių sutikimas.
• Teismas visada atsižvelgia į visų šalių interesus, ypač į vaikų teises.
• Prieš kreipiantis į teismą, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku.

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija.

Turto padalinimo santuokos nutraukimo procese ypatumai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas. Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus.

LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje.

Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. LAT akcentavo, jog proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą.

Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.

Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.

Šeimos turtas ir jo apsauga

Šeimos turtas laikomas būtina materialiąja šeimos gyvavimo prielaida, o šio instituto tikslas - apsaugoti nepilnamečių vaikų bei silpnesnio ekonominiu požiūriu sutuoktinio teisėtus interesus. LR Civilinis kodeksas turtinius sutuoktinių santykius reglamentuoja gana plačiai. Kalbant apie šeimos turto institutą, reikėtų atkreipti dėmesį, jog šio turto teisinis režimas taikomas tiek tuo atveju, kai yra sudaryta vedybų sutartis, tiek tuomet, kai sutuoktinių turtinius santykius reglamentuoja įstatymas.

Šeimos turto teisinio režimo esmė yra ta, kad toks turtas gali būti naudojamas, valdomas ir juo disponuojama, atsižvelgiant į šeimos santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytus ypatumus ir apribojimus.

Kas priskiriama šeimos turtui?

Neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra žemiau numatytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu:

• Šeimos gyvenamoji patalpa. Patalpa laikoma šeimos gyvenamąja, jei šeima joje iš tikrųjų gyvena.
• Kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti.
• Teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Ši teisė gali atsirasti nuomos, panaudos ar uzufrukto pagrindu.

Tai reiškia, jog CK 3.84 str. 2-3 d. nurodytas turtas įgyja šeimos turto statusą neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė jis buvo prieš sudarant santuoką ar ją sudarius. Vadinasi, šeimos turtas nėra alternatyvi asmeninės ir bendrosios nuosavybės forma.

Šeimos turto valdymas ir disponavimas

CK 3.85 str. nustato, jog tais atvejais, kai vienintelės šeimos gyvenamosios patalpos savininkas yra vienas sutuoktinis, savo nuosavybės teisę į šią patalpą jis gali perleisti, įkeisti ar kitaip ją važyti gali tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.

Jei sutuoktinis nedavė sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtino, jis turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau tik tuo atveju, jei ginčijama gyvenamoji patalpa viešame registre buvo nurodyta kaip šeimos turtas.

Jei sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, būtinas teismo leidimas (jis yra būtinas visiems sandoriams, dėl kurių gyvenamoji patalpa galėtų netekti šeimos turto teisinio režimo). Šis reikalavimas taikomas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamoje patalpoje nepilnametis gyvena su vienu iš savo išsituokusių ar nesudariusių santuokos tėvų.

Sandorį, sudarytą be teismo leidimo, turi teisę ginčyti ne tik jo nesudaręs kitas sutuoktinis, bet ir vaikas (jo globėjas, rūpintojas), vaiko ar jo tėvų įpėdiniai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. Pabrėžtina, jog vaikų ir jų interesais ieškinį pareiškiančių asmenų teisė ginčyti sandorį neribojama net ir tais atvejais, kai šeimos gyvenamoji patalpa viešame registre kaip šeimos turtas įregistruota nebuvo.

Šeimos turto apsauga nuo kreditorių

CK 3.85 str. 3d. nustato garantiją, saugančią šeimos turtą nuo kreditorių išieškojimų. Iš šeimos turto negali būti išieškoma, jei kreditoriai žinojo ar turėjo žinoti dvi aplinkybes: kad sudarytas sandoris nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir kad jis prieštarauja šeimos interesams.

Teisinis režimas ir jo pasibaigimas

Normos, reglamentuojančios šeimos turto teisinį režimą, yra imperatyvios, o tai reiškia - sutuoktiniai sutartimi jo pakeisti negali (negalima, pvz., susitarti, jog vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa nelaikoma šeimos turtu ar kad jai įkeisti nereikia kito sutuoktinio sutikimo).

CK 3.86 str. nustato, kada pasibaigia šeimos turto teisinis režimas:

• Santuoka nutraukiama.
• Turtas, kuris buvo laikomas šeimos turtu, žūsta ar yra sunaikinamas.
• Sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi (separacijos atveju).

Savaime suprantama, jog šeimos turto teisinis režimas taip pat baigiasi vienam iš sutuoktinių mirus ar teismo sprendimu paskelbus jį mirusiu.

Atkreiptinas dėmesys, jog išvardintais atvejais šeimos turto teisinis režimas pasibaigia sutuoktiniams, tačiau lieka galioti nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Uzufruktas nustatomas, kol vaikai sulaukia pilnametystės.

tags: #uzufruktas #vaiku #turtui