Kaip būti pozityviu žmogumi: patarimai ir įžvalgos

Tikriausiai esate pastebėję, kad skirtingi žmonės, kalbėdami apie savo gyvenimo įvykius, tą daro labai nevienodai. Pavyzdžiui, kai kurie kalbėdami vartoja daug emociškai spalvingų žodžių, tokių kaip „nuostabu“, „fantastiška“, „super“, „buvau giliai sujaudintas“, „paliko ypatingą įspūdį“, „širdis dainavo“, „norėjosi šokinėti iš džiaugsmo“, „nepakartojama“, „negaliu apsakyti“, „negaliu atsidžiaugti“, „pajutau gilų dėkingumą“, „verkiau iš džiaugsmo“, „norėjosi verkti iš gerumo“.

Tačiau kiti linkę tiesiog papasakoti savo gyvenimo įvykių detales: įvyko tai ir tai, dariau tą ir tą, tai man reiškė šitai. Pirmoji grupė, ypač jeigu jie savo gyvenime pastebi ir išgyvena daugiau gerų dalykų nei neigiamų, psichologijoje vadinami asmenimis, turinčiais „pozityvų emocingumą“.

Psichologijoje pozityvumas apibrėžiamas kaip sugebėjimas aiškinti įvykius, reiškinius kaip besąlygiškai turinčius prasmę, naudą; tikėjimas, kad gyvenimas besąlygiškai yra dovana, o sunkumai - iššūkis, ir net sudėtingos istorijos galų gale baigiasi laimingai. Taigi „būti pozityviu“ reiškia sugebėti konstruktyviai įveikti sudėtingas gyvenimo situacijas.

Žmonės mėgsta pozityvius žmones, bet tik tada, kai optimizmo juose yra saikingai, neperspaustai, nesaldžiai. Pozityvumo medalio kita pusė: mąstyti vien pozityviai nėra gerai, nes prarandamas realybės jausmas, eliminuojamos nesėkmės, skaudūs įvykiai, krizės. "Viskas tik į gera" skambi frazė, bet realybėje atspindinti tik pusę tiesos. Gyvenime būna visaip ir gerai ir blogai.

Pozityvaus emocingumo tyrimai

Tikriausiai nustebsite sužinoję, kad pozityvaus emocingumo tyrimai psichologijoje prasidėjo ieškant atsakymo į klausimą, kodėl vieni žmonės gyvena ilgiau negu kiti. Beje, pačių tyrimų ir jų rezultatų buvo labai įdomių. Tarkime, kai kurie mokslininkai kėlė hipotezę, kad ilgiau gyvena aukštesnio socialinio-ekonominio statuso žmonės, kurie galbūt turi daugiau galimybių labiau džiaugtis gyvenimu.

Pasirinkę subkultūrą, kurioje mirusio asmens buvusį statusą atspindi antkapio aukštis, jie vyko į kapines ir registravo gimimo ir mirties datų ryšį su antkapių aukščiais. Paaiškėdavo, kad tokio ryšio esama - gerai gyvenantys gyveno ilgiau!

Taip pat buvo tiriamos kitos aplinkybės. Pavyzdžiui, nustatyta, kad Jutoje žmonės gyvena ilgiau negu Nevadoje. Kodėl? Iškelta prielaida, kad galbūt Jutoje grynesnis oras, bet galbūt ir skirtinga, pozityvesnė žmonių gyvenimo ir bendravimo kokybė.

Galų gale mokslininkai, vadovaujami psichologo M. Seligmano, nusprendė pasirinkti tokią grupę tiriamųjų, kurie gyventų vienodomis sąlygomis, valgytų tokį pat maistą, turėtų tą patį režimą, ir tuomet panagrinėti, kuo skiriasi tie, kurie išgyvena ilgiau, nuo tų, kurių gyvenimo trukmė trumpesnė. Kaip manote, ką jie pasirinko kaip tiriamuosius?

Net 180 Notre Dame vienuolyno vienuolių, gimusių XX a. pradžioje! Jos visos gyveno tuo pačiu režimu, valgė tą patį maistą, gyveno tomis pačiomis ekologinėmis, socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis. Mokslininkai tyrinėjo tai, kaip jos aprašo savo gyvenimo patirtis biografijose bei kasdieniniuose dienoraščiuose.

Išanalizavę dienoraščius, jie suskirstė vienuoles į grupes, iš kurių viena grupė buvo „turinčios aukštą pozityvų emocingumą“. Šios vienuolės, aprašydamos išgyvenimus, vartojo daug pozityvias emocijas išreiškiančių žodžių ir rašė jautusios: „gilų džiaugsmą“, „palaimos pajutimą“, „visa apimančią meilę“, „džiaugsmingą ramybę“.

Kitoje grupėje buvo vienuolės, neturinčios „pozityvaus emocingumo“. Paaiškėjo, kad iš „pozityvaus emocingumo“ grupės vienuolių daugiau kaip 90 proc. buvo gyvos, sulaukusios 85 metų, ir vėliau - beveik 60 proc. gyvos, sulaukusios devyniasdešimt penkerių. O štai iš nepasižymėjusių „pozityviu emocingumu“ tokio amžiaus sulaukė tik 11 proc. vienuolių!

Pozityvaus emocingumo fenomenu jau kelerius metus domisi ne tik psichologai, bet ir biologai, genetikos specialistai. Naujausi telomerų tyrimai rodo, kad žmonės, pasižymintys aukštu pozityviu emocingumu, ne tik gyvena ilgiau, bet yra ir sveikesni.

Telomera - tai DNR sritis, esanti chromosomos pabaigoje. Ji neturi genetinės informacijos, o tik saugo genetinę medžiagą. Su amžiumi telomerų ilgis trumpėja (tiesa, 2009 metų Nobelio premijos laimėtojai - Elisabeth Blackburn su bendraautoriais - įrodė, kad vėžinių susirgimų atveju telomeros pradeda nekontroliuojamai augti). Telomerų ilgis gali trumpėti ir dėl streso, ypač - dėl stipraus, užsitęsusio neigiamo emocingumo.

O žmonių, pasižyminčių aukštu pozityviu emocingumu, telomerų ilgis ilgiau išlieka nepakitęs! Vadinasi, gyvenimu besidžiaugiantys žmonės ilgiau išlieka biologiškai jaunesni!

Kaip ugdyti pozityvų mąstymą?

Štai keletas patarimų, kaip ugdyti pozityvų mąstymą ir įtraukti jį į kasdienį gyvenimą:

1. Pradėkite rytą pozityviai. Kaip pradėsite rytą, taip praleisite dieną. Todėl kontroliuokite savo rytą ir nepalikite jo savieigai. Suplanuokite viską iš vakaro, kad padarytumėte iš ryto viską, ką reikia, nes atsibusti galėsite visai su kita nuotaika ir mintimis.
2. Sąmoningai kontroliuokite mintis. Tam, kad galėtumėte priimti pozityvų mąstymą, visų pirma derėtų užverti visas duris neigiamoms mintims. Atminkite, kad mintis lydi energija ir tik nuo jūsų gebėjimo tas mintis kontroliuoti ir priklauso, ta energija bus pozityvi ar negatyvi.
3. Atsikratykite „Taip, bet...“ požiūrio. Metas frazę: „Taip, bet..“, keisti į „Taip, ir...“. Tad paklausus, ar mėgstate savo darbą, verčiau jau atsakykite: „Taip, ir sunkiai dirbu, kad pasiekčiau dar daugiau“.
4. Nebijokite rizikuoti. Pažvelkite į save iš šono, neutraliai - nustebtumėte, kiek pasirodo, daug savo gyvenimo sferų jūs tikrai galite kontroliuoti.
5. Keiskite negatyvias mintis pozityviomis. Neigiamas, jums nė kiek nepadedančias mintis pakeisdami pozityvesnėmis, kupinomis pasitikėjimo savimi, automatiškai pasijusite daug geriau.
6. Imkitės pozityvių veiksmų. Atminkite, į savo gyvenimą galite žvelgti pro juodus akinius ir matyti jame tik tai, kas nutiko blogo, todėl ir būti nelaimingi, arba galite į gyvenimą žiūrėti realiai ir suprasti, kad jame būna visko - ir gero, ir blogo.
7. Būkite emociškai dosnūs. Jei jums liūdna, tiesiog padarykite ką nors malonaus kitam žmogui.

Toksiškas pozityvumas

Frazė toksiškas pozityvumas yra psichologų naudojamas terminas, paplitęs jau ir bendrinėje kalboje, ir reiškia koncepciją, kad pozityvi ir tik pozityvi būsena yra vienintelis teisingas gyvenimo būdas. Tai reikštų, kad reikia sutelkti dėmesį tik į teigiamus dalykus ir atmesti ar ignoruoti bet ką, kas gali sukelti neigiamas emocijas.

Tačiau toks požiūris yra tiesiog neteisingas ir negali ilgai išsilaikyti. Kai žmonės bendrauja su kitais, ignoruodami neigiamas emocijas ir apsimesdami, tarsi jų nebūtų, jie tampa uždari, nenatūralūs ir nenuoširdūs. Jie kuria įspūdį žmogaus, neturinčio jokių problemų, bet dauguma žmonių intuityviai supranta, kad taip nėra ir juos tai erzina.

Bandymas pabėgti nuo neigiamų emocijų, jų slopinimas ir realybės ignoravimas, ką konkrečiai ir skatina daryti daugelis pozityvumo mokytojų, yra lyg tiksinti vidinė bomba, kuri vieną dieną gali susprogti ir pridaryti itin daug žalos psichinei sveikatai. Ir ne tik psichinei - specialistų teigimu, neigiamų emocijų ignoravimas įtakoja ir fizinio kūno ligas.

Kaip atpažinti toksišką pozityvumą ir su juo kovoti?

Jei tave veikia kitų žmonių toksiškas pozityvumas arba atpažįsti tokį savo elgesį, niekada nevėlu susikurti sveikesnį ir palaikantį požiūrį:

• Valdyk savo sunkias emocijas, tačiau neneik jų.
• Realistiškai įvertink savo jausmus.
• Nesitikėk per daug iš savęs.
• Normalu jausti daugiau nei tik vieną pozityvų jausmą.
• Susitelkęs išklausyk ir palaikyk kitus.
• Neužčiaupk kito žmogaus toksiško pozityvumo frazėmis.
• Priimk kitų išsakytus jausmus, net jeigu jie skiriasi nuo tavųjų identiškoje situacijoje.
• Stebėk savo jausmus socialiniuose tinkluose.
• Jei pamačius „pakylėjančius“ įrašus, viduje lieka gėdos ar kaltės jausmas, tai gali būti toksiško pozityvumo įtaka.
• Išgyvendamas sunkumus pagalvok, kokiais būdais galėtum išreikšti savo emocijas, kad jos nuvestų produktyviu keliu.
• Leisk sau pajausti visus viduje kylančius jausmus.

Išmokus atpažinti toksišką pozityvumą, galima atsikratyti tokio mąstymo ir suteikti (bei gauti) tikrą paramą. Pastebėjęs toksiškus teiginius, stenkis leisti sau ir kitiems pajausti savo emocijas, kurių būna tiek pozityvių, tiek sunkių.

Patarimai, kaip būti pozityvesniu žmogumi

Štai keletas papildomų patarimų, kurie gali padėti jums tapti pozityvesniu žmogumi:

• Būkite dėkingi. Kasdien skirkite laiko pagalvoti apie dalykus, už kuriuos esate dėkingi. Tai gali būti paprasti dalykai, pavyzdžiui, saulėtas oras, skanus maistas ar mylintis šeimos narys.
• Būkite malonūs kitiems. Padarykite ką nors malonaus kitam žmogui, net jei tai tik šypsena ar geras žodis. Padėdami kitiems, jūs taip pat jaučiatės geriau.
• Rūpinkitės savimi. Skirkite laiko veikloms, kurios jums patinka ir kurios jus atpalaiduoja. Tai gali būti skaitymas, klausymasis muzikos, pasivaikščiojimas gamtoje ar meditacija.
• Būkite atsparūs. Gyvenime neišvengiamai pasitaiko sunkumų. Svarbu išmokti įveikti šiuos sunkumus ir iš jų pasimokyti.
• Atsileiskite sau ir kitiems. Laikydami pyktį ir nuoskaudas, jūs tik kenkiate sau. Atsileiskite sau ir kitiems, kad galėtumėte judėti toliau.

Prisiminkite, kad pozityvumas nėra kažkas, kas atsitinka per naktį. Tai yra procesas, kuris reikalauja laiko ir pastangų. Tačiau, jei būsite kantrūs ir atkaklūs, galite išmokti būti pozityvesniu žmogumi ir mėgautis visais privalumais, kuriuos tai suteikia.

Bendravimo tobulinimas

Jeigu jūsų mąstymas nėra kategoriškas ir kartais pagalvojate, kad įtampos kupinose situacijose ir patys kažką galbūt darote bei sakote ne taip, kyla klausimas, nuo ko pradėti. Kaip pastebėti savo silpnąsias vietas? Kokie mūsų sakomi žodžiai neretai suveikia kaip benzinas, kai įpili jo į ugnį, - įplieskia ginčą?

1. Ar kalbėdami nevengiate įžeidžiamų apibendrinimų? Logiškai mąstant, tokie tvirtinimai greičiausiai nėra tiesa, nes pagalvoję prisimintumėte, kad kai kada buvo ir laiku padaryta, ir nepavėluota, ir neįsikišta. Taigi kalbėkite atidžiai: kas ir kada, kam ir kur. Tik tada tai bus panašu į įvykusio fakto aptarimą, o ne į apibendrintą kaltinimą, nuo kurio tik ginamasi.
2. Kai nuomonių gali būti įvairių, ar kalbėdami nevengiate kategoriškumo? Jūsų kietas pareiškimas apie dalykus, į kuriuos gali būti įvairių požiūrių ir kurie kaip tik nėra akivaizdūs, netaps papildomu argumentu jūsų pašnekovui, priešingai - tik sukels norą ginčytis. Taigi kietą kalbėjimo manierą keiskite nuosaikesne.
3. Ar būna, kad juokaudami užgaunate kitą žmogų? Saugokite savo bendravimo partnerį, o jei jis norės, pats iš savęs pasišaipys.

Pabaigai lieka palinkėti ne piktintis nesklandžiu kitų bendravimu, o dažniau pažvelgti į save.

tags: #kaip #buti #pozityviam