Finansinė apskaita dažnai vadinama „verslo kalba“. Tai sistemingas procesas, kurio metu registruojamos, klasifikuojamos, apibendrinamos ir interpretuojamos visos įmonės ūkinės operacijos. Finansinė apskaita yra jūsų verslo sveikatos rodiklis.
Tai įrankis, kuris padeda ne tik atsiskaityti valstybei, bet ir priimti teisingus sprendimus: ar investuoti į naują įrangą? Ar galime sau leisti naują darbuotoją?
Apskaitos Dokumentai Ir Jų Svarba
Lietuvos įstatymai reikalauja, kad kiekviena ūkinė operacija būtų pagrįsta dokumentais. Ūkinės operacijos turi būti užfiksuotos pirminiuose apskaitos dokumentuose. Tai pradinis buhalterinės apskaitos etapas, kuriam yra būdingas teisingumas ir patikimumas.
Ūkinė operacija - tai ūkinis faktas, įvykęs dėl sąmoningos savininko ar kitų darbuotojų veiklos.
Ūkinis įvykis - faktas, įvykęs dėl stichinės nelaimės ar kitų priežasčių, kuriems nedaro įtakos nei savininkai, nei kiti įmonės darbuotojai.
Apskaitos dokumentas - popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba įvykio tapatumą.
Apskaitos dokumentai - tai informacijos šaltinis apie įmonės ar kito ūkio subjekto valdomą turtą, kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas. Iš dokumentų galime nustatyti, ar tinkamai laikomasi įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės nutarimai, įsakymai, instrukcijos, kaip vyksta pagrindiniai įmonės procesai. Be tikslių ūkinių operacijų dokumentų neįmanoma tinkamai tvarkyti buhalterinės apskaitos.
Ne kiekvienas dokumentas tinka ūkinėms operacijoms fiksuoti. Tam jis turi turėti privalomus rekvizitus:
- apskaitos dokumento pavadinimas;
- ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;
- apskaitos dokumento data;
- ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;
- ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;
- asmens (-ų), kuris (-be) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.
Reikalavimus mokesčiams apskaičiuoti naudojamiems apskaitos dokumentams, įskaitant šių dokumentų gaminimo ir platinimo tvarką, nustato Vyriausybė.
Buhalterinė Apskaita: Metodai Ir Principai
Buhalterinė apskaita - tai kasdienis įmonės finansinių sandorių registravimas tvarkingose sąskaitose. Jis taip pat gali reikšti įvairius registravimo būdus, kuriuos gali naudoti įmonės. Kai nuolat atnaujinate sandorių įrašus, galite rengti tikslias finansines ataskaitas, padedančias įvertinti verslo rezultatus.
Prieš pradėdami tvarkyti buhalterinę apskaitą, savo įmonėje turite nuspręsti, kokį metodą taikysite. Rinkdamiesi atsižvelkite į kasdienių operacijų, kurias atlieka jūsų įmonė, kiekį ir gaunamų pajamų dydį. Jei esate maža įmonė, sudėtingas buhalterinės apskaitos metodas, skirtas įmonėms, gali sukelti nereikalingų sunkumų.
Vienkartinė Ir Dvigubo Įrašo Buhalterinė Apskaita
Vienkartinė buhalterinė apskaita - tai paprastas metodas, kai kiekviena operacija apskaitoje registruojama vienu įrašu. Šios operacijos paprastai vedamos kasos knygoje, kad būtų galima stebėti gaunamas pajamas ir išleidžiamąsias išlaidas. Taikant vieno įrašo sistemą nereikia formalaus buhalterinio išsilavinimo.
Dvigubo įrašo buhalterinė apskaita yra patikimesnė. Joje laikomasi principo, kad kiekviena operacija daro įtaką bent dviem sąskaitoms, o jos registruojamos kaip debetas ir kreditas. Dvigubo įrašo sistemoje bendra kreditų suma visada turi būti lygi debetų sumai. Naudoti dvejybinio įrašo metodą buhalterinei apskaitai prasmingiau, jei jūsų įmonė yra didelė, vieša arba perka ir parduoda kreditan. Įmonės dažnai renkasi dvejybinio įrašo sistemą, nes joje lieka mažiau vietos klaidoms.
Grynųjų Pinigų Ir Kaupimo Principai
Kitas žingsnis - pasirinkti, ar buhalterinę apskaitą tvarkyti grynųjų pinigų, ar kaupimo principu. Taikydami grynųjų pinigų principą, pajamas pripažįstate tada, kai gaunate grynųjų pinigų į savo verslą. Išlaidos pripažįstamos tada, kai už jas sumokama. Kitaip tariant, bet kada, kai į jūsų sąskaitas įplaukia ar išplaukia grynieji pinigai, jie pripažįstami apskaitoje.
Taikant kaupimo metodą, pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos. Panašiai ir sąnaudos registruojamos tada, kai jos patiriamos, paprastai kartu su atitinkamomis pajamomis. Kad sandoris būtų užregistruotas, faktiniai pinigai neturi nei įeiti, nei išeiti. Tiek grynųjų pinigų, tiek kaupimo principas gali būti taikomas tvarkant paprastąją arba dvejybinę buhalterinę apskaitą. Tačiau apskritai vieno įrašo metodas yra grynųjų pinigų apskaitos pagrindas. Sandoriai registruojami kaip vienkartiniai įrašai, kurie yra įplaukiantys arba išplaukiantys grynieji pinigai.
Kodėl Buhalterinė Apskaita Tokia Svarbi?
Suprantama, kad visos pareigos įmonėse yra svarbios. Tačiau buhalteriją tvarkyti privaloma pagal įstatymus. Buhalterinė apskaita leidžia sekti įmonės veiklą. Be buhalterinės apskaitos nebūtų įmanoma gauti finansinių ataskaitų, būtinų darant ekonominius sprendimus, organizuojant verslo plėtrą.
Todėl, buhalterinės apskaitos įstatymas numato, kad visos įmonės privalo vykdyti buhalterinę apskaitą, nes be jos neįmanomas tvarus verslo, o tuo pačiu ir ekonomikos augimas. Be sunkaus buhalterių darbo vaisių nebūtų įmanoma daryti jokių patikimesnių ekonominių ar finansinių prognozių. Kita be galo svarbi buhalterio funkcija - tinkamų deklaracijų pateikimas valstybinėms įstaigoms (Valstybinei mokesčių inspekcijai, Juridinių asmenų registrui ir pan.). Todėl buhalteriai atlieka ypač atsakingą ir sudėtingą darbą, nes nuo jų darbo kokybės gali priklausyti įmonės finansinė sveikata, o net ir nedidelė klaida gali užtraukti sunkius padarinius ar net bankrotą.
Kas Gali Atlikti Buhalterinę Apskaitą?
Įstatymai, be visko ką reikia padaryti buhalterinės apskaitos metu, numato ir tai KAS gali tai daryti. Norint dirbti šioje srityje būtina turėti aukštąjį (tačiau nebūtinai universitetinį) išsilavinimą finansų, ekonomikos, apskaitos srityse. Buhalterio darbe susipina ne tik finansai ir ekonomika bet ir kitos mažiau su tuo susijusios sritys: teisė, vadyba, matematika.
Beje, buhalterinė apskaita nebūtinai turi būti patikėta buhalteriui (tam tikra prasme). Kitas populiarus metodas atlikti įstatymu numatytą prievolę yra apskaitos tvarkymą patikėti tuo užsiimančioms bendrovėms. Tikrai ne visos įmonės (ypač mažesnės) turi resursų ar tikrą poreikį išlaikyti nuosavą buhalterį, todėl sutartis su buhalterinės apskaitos kompanijomis gali būti bene geriausia išeitis.
Suminė Darbo Laiko Apskaita
Jei esate atsakingi už komandos laiko planavimą darbe, Jums turbūt gerai pažįstamas grafikų sudarymas ir šio darbo sudėtingumas. Grafikų planavimas didelei komandai gali užimti net kelias dienas ir pareikalauti paskutinio Jūsų kantrybės likučio.
Situacija dar labiau sudėtingėja, kuomet Jūsų komanda dirba slenkančiu grafiku, o įmonė turi veikti nepertraukiamai 24/7. Daugelis įmonių tokiu atveju vietoj standartinio darbo laiko renkasi taikyti suminę darbo laiko apskaitą.
Suminė darbo laiko apskaita, tai darbo užmokesčio apskaičiavimo būdas, kuris įvedamas esant būtinumui. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, tada dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Suminė darbo laiko apskaita dažniausiai pasitaiko parduotuvėse, kada nustatomas darbo valandų kiekis per ataskaitinį laikotarpį (mėnuo, du, ar trys).
Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje apskaitomos faktiškai dirbtos valandos.
Kokioms Įmonėms Labiausiai Tinka Suminė Darbo Laiko Apskaita?
Suminę darbo laiko apskaitą dažniausiai renkasi įmonės, kurios turi palaikyti verslo procesus netradicinėmis darbo valandomis (ankstyvais rytais, naktį, savaitgaliais ir švenčių dienomis) bei kintant darbo krūviui.
- Prekybos tinklai ir parduotuvės
- Viešbučiai, restoranai ir kavinės
- Gamybos įmonės
- Klinikos ir ligoninės
- Viešosios paslaugos
- Logistikos įmonės
Ilgalaikio Turto Apskaita
Materialusis ilgalaikis turtas - tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Ilgalaikis turtas, tai materialus turtas, kurio naudingas eksploatavimo laikotarpis ilgesnis negu vienas ataskaitinis laikotarpis - naudojamas pajamoms uždirbti ilgiau nei vienerius metus.
Priskyrus turtą ilgalaikio turto rūšiai, atkreipiamas dėmesys ir į jo kainą. Materialus turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos, naudojamas ilgiau negu vienerius metus ir kurio įsigijimo ar pagaminimo savikaina yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Ilgalaikį turtą įmonė apskaitoje užregistruoja suskirstytą pagal paskirtį: žemė, pastatai, transporto priemonės, mašinos, kiti įrenginiai, išperkamoji nuoma, išankstiniai apmokėjimai ir kitas ilgalaikis turtas.
Apskaitos Politika
Apskaitos politika - tai apskaitos principai, taisyklės ir įvairūs metodai, kurie skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti. Būtent apskaitos politika lemia finansinės apskaitos informacijos patikimumą. Įmonės pačios turi pasirinkti ir taikyti apskaitos politiką taip, kad finansinė atskaitomybė teisingai atspindėtų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus.
Įmonės apskaitos politika - tai būdas pačiam verslui nustatyti sau patogią tvarką nesistemingai, o kartais prieštaringai reglamentuotoje apskaitoje. Atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais, įmonės vadovas parenka ir patvirtina įmonės apskaitos politiką, kitaip tariant, apskaitos principus, metodus ir taisykles, skirtas apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti.
Skaidri Apskaitos Sistema
Norint, kad Jūsų apskaitos sistema veiktų skaidriai, savo veikloje būtina vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintomis Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais, ministro patvirtintais nuostatais, pareigybių aprašymais.
Dažnai skaidriai apskaitos sistemai vesti reikia profesionalo pagalbos, kuris turi ne tik nemažos patirties šioje srityje, bet kartu yra patikimas, kruopštus, gali skirti daug laiko įsigilinti - jeigu ieškote specialistų, išmanančių savo darbą - perleiskite apskaitos sistemos programavimą mums.
Apskaitos Registrai
Apskaitos praktikoje ūkinių operacijų duomenims grupuoti ir kaupti pagal sąskaitas ir šiai informacijai saugoti naudojamos specialios formos, dar vadinamos apskaitos registrais. Apskaitos registrai, tai išvestinė informacija, kurią mes gauname suvedus pirminę informaciją.
Buhalterinei apskaitai naudojami įvairūs apskaitos registrai. Juos galima sugrupuoti pagal keletą požymių: pagal tipą, pavidalą, įrašų pobūdį, duomenų detalumą, sandarą, užpildymo būdą ir pan. Paprastąją apskaitą taikančioms įmonėms reikia mažai ir nesudėtingų registrų, o tuo tarpu daugiau ir sudėtingesnių registrų reikia taikant dvejybinę apskaitos sistemą.
Pajamų Apskaita
Pajamos, tai iš įmonės ekonominės veiklos gauti ar gautini pinigai bei kitas turtas. Pajamos nustatomos pardavus produkciją bei suteikus paslaugas, perpardavus prekes arba nustačius iš kitos įmonės veiklos gautinas sumas nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko.
Pajamos didina įmonės turtą, o jų perviršis, palyginus su atitinkamomis sąnaudomis, sudaro pelną. Tad pajamų didinimas yra reikšmingas įmonės turto ir pelno didinimo veiksnys, todėl įmonės pajamos yra labai svarbus finansinės apskaitos objektas.
Į pajamas įeina tik pačios įmonės gautos ir gautinos bendrosios ekonominės naudos įplaukos. Trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir nepadidina įmonės nuosavybės bei neįtraukiamos į pajamas. Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu: apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą.
Gautos Paramos Apskaita
Parama teikiama visuomenei naudingiems tikslams, o biudžetinėms įstaigoms - jų nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti.
Paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti: labdaros ir paramos fondai; biudžetinės įstaigos; asociacijos; viešosios įstaigos; religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai; tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai ar padaliniai; kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas.
Paramos gavėjai, per kalendorinius metus iš vieno paramos teikėjo gavę didesnę negu 15 000 Eur paramos sumą, teikia VMI gautos paramos mėnesio ataskaitas.
Lizingo Apskaita
Lizingas, tai ilgalaikis kreditas, kai išnuomoto turto savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas. Lizingo objektas gali būti gamybinės paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: pastatai, pramoniniai įrenginiai, automobiliai, sunkvežimiai, kompiuterių ir informacinė technika, organizacinė technika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas ir kita.
Lizingo pagrindas yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei, lizingo gavėjai suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo kompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas perka įrengimą, mašinas, kitą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą ir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokėjimų sumą, kurią šis moka per visą sutarties laiką.
Kuro Apskaita
Transporto kuro sąnaudos teisingai gali būti pagrįstos pagal nustatytas kuro sąnaudų normas, atitinkamai pagal kelionių lapuose įregistruotus kelionių maršrutus arba tikslines išvykas. Atsižvelgdamos į veiklos pobūdį, transporto priemonių ir jomis pervežamų krovinių rūšis, transporto priemonių naudojimo sąlygas, kelionių tikslus, įmonės ar organizacijos gali pačios nustatyti, kokiais dokumentais turi būti įforminama kelionė ir kuro sunaudojimas.
Be abejonės, įmonėms, turinčioms transporto parką, aktualu sumažinti kuro kaštus bei padidinti jų efektyvumą, todėl dažnai kuro apskaitos tvarkymas įmonėje būna perduotas specializuotai įmonei - patikimi ir savo darbą išmanantys specialistai padeda išvengti dyzelinio kuro vagysčių, užkerta kelią kuro švaistymui ir nuostoliams, taip pat tikslūs matavimai būtini analizei ir tolimesniems veiksmams.
Prekių Apskaita
Prekės yra turtas, pirktas perparduoti, ir įmonės pagaminta produkcija, skirta parduoti. Prekių apskaita - buhalterinės apskaitos dalis, susijusi su prekėmis, kuri susideda iš ūkinių operacijų fiksavimo pirminiuose dokumentuose, apskaitos registruose ir buhalterinėse sąskaitose.
Prekės sudaro didžiąją prekybinių įmonių apyvartinio turto dalį. Įvertinant prekes neišvengiama ir klaidų, kurios turi didelį ir ilgalaikį poveikį - netiksliai užregistruojamos pajamos, netiksliai apskaičiuojami ir sumokami mokesčiai. Taip pat keliama didelė grėsmė ir kitų susijusių apskaitos duomenų teisingumui.
Gamybos Apskaita
Valdymo apskaita, tai informacijos, kuri yra reikalinga ūkio subjektui valdyti, rinkimas, klasifikavimas, įvertinimas ir pateikimas. Gerai tvarkoma valdymo apskaita gali padėti atsakyti į konkrečius klausimus: Kokia produkto savikaina, ar tikslinga šį produktą gaminti? Kokios bei kokio dydžio išlaidos susidarė tam tikruose įmonės padaliniuose? Kokios jų susidarymo priežastys? Kokioms problemomis reikia skirti daugiau dėmesio? Valdymo apskaitos informacija yra komercinė paslaptis ne tik išorės vartotojams, bet ir darbuotojams, kurie neturi tiesioginio ryšio su sprendžiama problema.
Daugelyje gamybos įmonių gamybos apskaita užima nemažai darbo laiko, todėl reikalingi specialiai tam darbui atlikti apskaitos darbuotojai.
Pagrindiniai Apskaitos Elementai
- Dokumentavimas
- Inventorizavimas
- Sąskaitos
- Dvejybinis įrašas
- Įkainojimas
- Kalkuliavimas
- Buhalterinis balansas
- Atskaitomybė
Dokumentais įforminama visa įmonės ūkinė veikla. Dokumentavimo tikslumas tikrinamas inventorizuojant. Sąskaitų sistema leidžia sugrupuoti duomenis apie apskaitos objektus. Ūkinės operacijos sąskaitose fiksuojamos dvejybiniu įrašu (kiekviena ūkinė operacija parodoma tokia pat skirtingų sąskaitų debete ir kredite suma). Dokumentuose ir sąskaitose esantys duomenys įvertinami pinigais. Įkainojimas sudaro būtinas sąlygas produkcijos savikainai nustatyti (kalkuliuoti). Tam tikro laikotarpio apskaitos darbas baigiamas sudarant balansą ir rengiant atskaitomybę.
Apskaitoje neleistini net mažiausi netikslumai ir klaidos. Rastos klaidos taisomos korektūros, papildomo įrašo arba storno būdais. Piniginiuose dokumentuose taisymai draudžiami. Patvirtinus finansinę atskaitomybę jos duomenys netaisomi.
Apskaita teikia 70-80 % visos ekonominės informacijos apie įmonės ūkinę veiklą. Įmonės (ekonominio vieneto) principas (dar vadinamas įmonės autonomiškumo principu) reiškia, kad įmonės sąskaitos turi būti atskirtos nuo jos savininkų asmeninių sąskaitų. Tęstinumo principas remiasi prielaida, kad įmonė egzistuos neribotą laiką, jos veikla nenutrūks dėl bankroto ar kitų priežasčių.
Piniginio įkainojimo principas - visos ūkinės operacijos turi būti atliekamos naudojant piniginį mato vienetą. Išlaidų (savikainos) principas - tinkamiausia turto (paslaugų) įsigijimo vertinimo bazė yra pradinė jo kaina arba faktinės įsigijimo išlaidos. Periodiškumo principas - įmonės ūkinė veikla sąlygiškai skirstoma į tam tikrus laikotarpius, kad būtų galima parengti ūkinės veiklos finansines ataskaitas. Duomenų kaupimo principas - visos ūkinės operacijos fiksuojamos tada, kai jos įvyksta. Palyginimo principas - teikiama informacija leidžia palyginti įvairių įmonių finansinių ataskaitų duomenis.
Buhalterinė apskaita. Įvadas
Tikimės, kad šis straipsnis padėjo Jums geriau suprasti, kas yra apskaita ir kodėl ji tokia svarbi. Jei turite klausimų ar norite gauti daugiau informacijos, kreipkitės į profesionalius apskaitos specialistus.