Akcininko Atsakomybė Savo Turtu: Kada Tai Įmanoma?

Ketindami steigti įmonę, pirmiausia nuspręskite, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia Jūsų pasirinktiems tikslams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias įmones, tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas.

Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės - ribotos civilinės atsakomybės. Ribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako tik įmonės turtu.

Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį - akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę.

Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Aptariant nuostatas, taikomas AB ir UAB, vartojama sąvoka „bendrovė”. Akcinių bendrovių įstatymas nustato AB ir UAB bendrus ir skiriamuosius požymius - steigimo ir kapitalo formavimo būdą, reikalavimus steigėjams ir akcininkams, valdymo ir kontrolės organus.

Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

Steigiant AB ir UAB, asmenys sujungia savo lėšas (kapitalą) bendrai veiklai. AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.

Kadangi AB turi teisę platinti akcijas viešai, ji turi teisę naudotis įvairiomis informacijos priemonėmis bei parduoti savo akcijas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui. UAB akcijų platinimą įstatymas griežtai riboja, taip susiaurindamas jos potencialius lėšų (kapitalo) šaltinius.

Bendrovės steigėjai sudaro bendrovės steigimo sutartį (jeigu steigėjas vienas - jis pasirašo steigimo aktą). Ši sutartis suteikia teisę atidaryti kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir, steigiant AB, registruoti akcijas Vertybinių popierių komisijoje.

Steigiamos bendrovės akcijas pasirašo bendrovės steigėjai. Kai visi pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, steigėjai iki bendrovės įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą. Steigiamasis susirinkimas tvirtina akcinės bendrovės steigimo ataskaitą, renka audito įmonę, renka bendrovės valdymo organų narius, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimus. Po steigiamojo susirinkimo bendrovė įregistruojama Juridinių asmenų registre. Nuo įregistravimo dienos bendrovė yra įsteigta ir įgyja juridinio asmens teises.

Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad, steigiant bendrovę, pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas mokami tik pinigais į kaupiamąją steigiamos bendrovės sąskaitą. Šioje sąskaitoje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo.

Bendrovės akcininkais gali būti Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi įsigiję bent po vieną bendrovės akciją. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.

Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, kurie yra pagrindinis teisinis dokumentas. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. AB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, administracijos vadovas ir ne mažiau kaip vienas kolegialus valdymo organas - stebėtojų taryba ar valdyba. UAB privalomi valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas. Stebėtojų taryba ir valdyba UAB gali būti nesudaromos.

Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė - AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, tarp jų ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, o kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.

AB ir UAB buhalterinę apskaitą tvarko pagal dvejybinę sistemą, o tai reikalauja išsamių buhalterijos žinių ir darbuotojų, turinčių atitinkamą kvalifikaciją.

Statistikos departamento duomenimis veikiančių uždarųjų akcinių bendrovių yra 65 236. Tai populiariausia juridinio asmens teisinė forma, kurią pasirenka steigėjai, kurdami verslą. Ir neatsitiktinai. Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybes juridinis asmuo. Tai reiškia, kad steigėjas už veiklą atsako tik įneštu į įmonę turtu: įmonės akcininko, kaip fizinio asmens, turtas ir įmonės turtas yra atskirti.

UAB "Teisės ir finansų sprendimai" vadovė Laura Gavėnaitė-Čeberekė aiškina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 2.50 str. 1 ir 2 dalys nustato bendrą taisyklę, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu.

Kad ir kaip patraukliai steigėjams skambėtų minėtos nuostatos, visgi CK 2.50 str. 3 dalis taip pat nustato nedaugeliui akcininkų žinomą išimtį dėl juridinio asmens ribotos atsakomybės. Esant nustatytai subsidiariai atsakomybei, kreditorius gali pareikšti reikalavimą asmeniui, kuris atsako subsidiariai, jei jo nepatenkina pagrindinis skolininkas, t.y. įmonė. Šioje reikalavimų pareiškimo procedūroje reikėtų laikytis tam tikro veiksmų eiliškumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad, įrodinėjant nesąžiningumo faktą, galioja juridinio asmens dalyvio sąžiningumo prezumpcija, todėl tol, kol kitas asmuo neįrodys akcininko nesąžiningumo priimant sprendimus, įmonės akcininkas bus laikomas sąžiningu.

Kaip viena aktualesnių situacijų, kada bendrovės akcininkai gali susidurti su atsakomybe įmonės kreditoriams, yra neteisėtas dividendų išmokėjimas. Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki ar, išmokėjusi dividendus, taptų nemoki. Tokiu atveju akcininkų sprendimas dėl dividendų išmokėjimo būtų pripažįstamas neteisėtu ir negaliojančiu, o juridinio asmens dalyviai įgytų prievolę atsakyti savo turtu ir atlyginti kreditoriui patirtus nuostolius.

Pradedant verslą, vienas iš pirmųjų ir svarbiausių sprendimų - pasirinkti tinkamą verslo formą. Ji daro įtaką ne tik įmonės veiklos organizavimui, bet ir finansinei atsakomybei, mokesčių dydžiui bei santykiams su partneriais ir klientais.

Lietuvoje mažoji bendrija (MB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra dvi populiariausios formos, tačiau jų skirtumai gali turėti didelę reikšmę jūsų verslo sėkmei.

Mažoji bendrija (MB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra dvi skirtingos juridinės formos, kurios Lietuvoje yra populiarios tarp smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali būti UAB steigėjais, o MB steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys.

Kiti MB ir UAB skirtumai pateikiami lentelėje žemiau.

Mažosios bendrijos (MB) steigimas yra paprastesnis ir pigesnis procesas nei uždarosios akcinės bendrovės (UAB). MB steigimui nereikia pradinio kapitalo (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas), o dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu per Registrų centro savitarnos sistemą. Bendra steigimo kaina dažnai neviršija 100 eurų, įskaitant notaro ir Registrų centro mokesčius. Be to, MB narių įnašai gali būti tiek piniginiai, tiek nepiniginiai, tad suteikia daugiau lankstumo nariams.

UAB steigimas reikalauja įstatinio kapitalo, kurio minimalus dydis yra 2 500 eurų (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas). Be to, privaloma atidaryti specialią įstatinio kapitalo sąskaitą banke. Steigimo dokumentus turi patvirtinti notaras, todėl steigimo kaina gali siekti 300-500 eurų, priklausomai nuo paslaugų apimties.

Tiek MB, tiek UAB yra civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie suteikia ribotos atsakomybės apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, 2.50 straipsnis). Tai reiškia, kad įmonės steigėjai ir nariai atsako tik įmonei priklausančiu turtu, o jų asmeninis turtas nėra naudojamas įmonės įsipareigojimams vykdyti.

Visgi, išimtis taikoma, jei nustatoma, kad įmonės vadovas ar narys veikė nesąžiningai ar pažeidė teisės aktus (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, 6.245 straipsnis). Pavyzdžiui, jei UAB direktorius tyčia nevykdo mokestinių prievolių - jis gali būti asmeniškai atsakingas už žalą.

Tiek MB, tiek UAB yra civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie suteikia ribotos atsakomybės apsaugą. Vadinasi, įmonės steigėjai ir nariai atsako tik įmonei priklausančiu turtu, o jų asmeninis turtas nėra naudojamas įmonės įsipareigojimams vykdyti.

Tačiau, jei nustatoma, kad įmonės vadovas ar narys veikė nesąžiningai ar pažeidė teisės aktus, tuomet jiems gali būti taikoma atitinkama atsakomybė.

Dėl mokesčių tai tiek MB, tiek UAB taikomi vienodi tarifai ir tvarka tiek PVM, pelno mokesčio, GPM ar NTM prasme. Vien dėl juridinės formos nėra numatytą jokių skirtingų tarifų ar atskirų lengvatų.

MB paprastai pasirenkama smulkiems verslams, kurie nereikalauja sudėtingos valdymo struktūros ar didelio kapitalo. Pavyzdžiui, jei Jonas nori teikti IT paslaugas savarankiškai arba kartu su keliais partneriais - MB suteikia jam lankstumo ir paprastą administravimą.

UAB yra tinkama įmonėms, kurios siekia pritraukti investicijas arba planuoja sparčią plėtrą. Pavyzdžiui, jeigu įmonė planuoja samdyti daugiau nei 10 darbuotojų arba nori bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais - UAB suteikia daugiau galimybių ir patrauklesnę valdymo struktūrą.

Mažosios bendrijos (MB) ir uždarosios akcinės bendrovės (UAB) pelno paskirstymas skiriasi dėl jų teisinės struktūros ir veiklos principų.

MB nariai pelną gali paskirstyti pagal tarpusavio susitarimą (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymas). Pavyzdžiui, jei trys nariai susitaria, kad pelnas bus dalijamas ne proporcingai jų įneštoms lėšoms, o pagal indėlį į veiklą - jie gali tai laisvai įtvirtinti savo vidaus susitarimuose. Toks lankstumas yra vienas iš MB privalumų. Be to, MB nariai gali patys sau išmokėti asmens poreikiams tenkinti skirtas lėšas, kurios apmokestinamos socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokomis.

MB narių susirinkimas gali būti pagrindinis sprendimų priėmimo organas, kuris ir užtikrina, kad visi nariai turėtų lygias balsavimo teises, nepriklausomai nuo jų įnašų.

UAB pelnas dažniausiai skirstomas dividendų forma, proporcingai akcininkų turimų akcijų skaičiui. Tai reiškia, kad jei Jonas turi 40 % akcijų, o Inga - 60 %, jie gaus atitinkamą pelno dalį pagal savo akcijų procentą. Dividendai yra apmokestinami 15 % gyventojų pajamų mokesčiu. Be to, UAB gali mokėti darbo užmokestį savo vadovui ar darbuotojams, o tai suteikia daugiau galimybių paskirstyti pajamas.

MB ir UAB buhalterinė apskaita turi didelių skirtumų, susijusių su verslo forma, apskaitos sudėtingumu ir reglamentavimu. MB gali naudotis supaprastinta apskaitos sistema, jei ji atitinka smulkiojo verslo kriterijus. Tai reiškia, kad MB neprivalo sudarinėti sudėtingų finansinių ataskaitų, o apskaita gali būti tvarkoma net ir paties nario, jei įmonės operacijos yra paprastos. Pavyzdžiui, jei mažoji bendrija turi vieną narį ir nedideles pajamas, apskaitai gali pakakti paprastos apskaitos programos arba individualios buhalterio paslaugos, pavyzdžiui, sąskaita123.

UAB apskaita yra griežčiau reglamentuota. Įmonė privalo sudaryti finansines ataskaitas, pildyti balansą ir pateikti jas Registrų centrui. Be to, UAB turi privalomai deklaruoti pelno mokestį ir kitus įsipareigojimus. Dėl šių priežasčių UAB dažniausiai samdo profesionalų buhalterį arba naudojasi buhalterinėmis atitinkamų finansinių įmonių paslaugomis.

MB apskaita yra paprastesnė ir pigesnė, tačiau UAB apskaita užtikrina didesnį skaidrumą ir patikimumą, ypač kai įmonė bendrauja su investuotojais ar partneriais. Svarstant, kuri forma tinkamesnė - svarbu įvertinti savo verslo finansinę veiklą ir galimybes administruoti apskaitą.

Tiek UAB, tiek MB apskaitai puikiai tinka „Sąskaita123“ - moderni buhalterinės apskaitos programa, kuri padeda efektyviai tvarkyti įmonės finansus. Ši sistema suteikia galimybę greitai ir paprastai išrašyti sąskaitas faktūras, stebėti mokėjimų srautus, kurti finansines ataskaitas ir sekti išlaidas.

MB savininkams „Sąskaita123“ yra itin naudinga, nes leidžia tvarkyti supaprastintą apskaitą be papildomų sudėtingų procedūrų. Tuo tarpu UAB, kurie privalo teikti ataskaitas Registrų centrui ir VMI, gali naudotis automatizuotais procesais, kurie sumažina klaidų tikimybę ir taupo laiką. Paprasta vartotojo sąsaja ir platus funkcionalumas daro „Sąskaita123“ idealiu įrankiu tiek mažoms, tiek augančioms įmonėms.

Mažosios Bendrijos (MB): Privalumai ir Trūkumai

Mažosios bendrijos (MB) privalumai:

• Mažosios bendrijos steigimui nėra būtinas įstatinis kapitalas, o tai leidžia pradėti verslą su mažesnėmis išlaidomis. Tai ypač patrauklu pradedantiems verslininkams, kurie nori išvengti didelių pradinių investicijų.
• MB valdymo struktūra gali būti paprastesnė, nes nebūtina skirti nei vadovo, nei buhalterio. Nariai gali tiesiogiai priimti sprendimus, o tai leidžia greičiau reaguoti į rinkos pokyčius ir efektyviau valdyti verslą.
• Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo - tai reiškia, kad jos nariai neatsako savo asmeniniu turtu už bendrijos įsipareigojimus. Tai suteikia papildomą saugumo jausmą verslininkams.
• MB narys gali pasitraukti iš verslo, atsiimdamas savo įnašą arba parduodamas savo nario teises kitam fiziniam asmeniui. Tai suteikia lankstumo ir galimybę lengviau keisti verslo struktūrą.

Mažosios bendrijos trūkumai:

• MB steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys, o narių skaičius yra ribotas (iki 10). Tai gali riboti verslo plėtrą ir galimybes pritraukti daugiau partnerių.
• MB forma gali būti nepatraukli užsienio investuotojams, kaip mažiau žinoma teisinė forma. Tai gali apsunkinti tarptautinių investicijų pritraukimą.
• MB forma gali riboti verslo plėtrą, nes nereikalaujama pradinio kapitalo. Dėl to gali kilti sunkumų siekiant pritraukti finansavimą didesniems projektams ar plėsti veiklą.

Uždarosios Akcinės Bendrovės (UAB): Privalumai ir Trūkumai

Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) privalumai:

• UAB steigimui būtinas minimalus pradinis kapitalas (2 500 Eur), kuris užtikrina finansinį saugumą ir patikimumą. Tai suteikia įmonei tvirtą finansinį pagrindą pradedant veiklą.
• UAB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl savininkų asmeninis turtas yra apsaugotas nuo įmonės įsipareigojimų. Tai suteikia papildomą saugumo jausmą akcininkams.
• UAB forma leidžia plėsti verslą, nes reikalingas minimalus pradinis kapitalas. Tai suteikia galimybes pritraukti didesnes investicijas ir finansuoti didesnius projektus.
• UAB forma gali būti patraukli užsienio investuotojams, kaip žinoma teisinė forma. Tai gali palengvinti tarptautinių investicijų pritraukimą ir bendradarbiavimą su užsienio partneriais.

Uždarosios akcinės bendrovės trūkumai:

• UAB steigimui būtinas minimalus 2 500 eurų kapitalas, kuris gali būti nemenka finansinė našta pradedantiems verslininkams, ypač tiems, kurie neturi pakankamai lėšų.
• UAB valdymo struktūra gali būti sudėtingesnė, nes yra renkamas įmonės vadovas ir buhalteris. Tai gali padidinti administracines išlaidas ir pareikalauti daugiau laiko bei pastangų valdymui.
• Savanoriškai pasitraukiantis UAB akcininkas neturi teisės susigrąžinti už akcijas sumokėto kapitalo, todėl pasitraukimas iš verslo gali užtrukti ir pareikalauti papildomų pastangų, ieškant akcijų pirkėjo.

Mažoji bendrija (MB) ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra dvi pagrindinės juridinių asmenų formos, kurias gali pasirinkti asmenys, norintys pradėti savo verslą. MB forma gali būti puikus pasirinkimas pradedantiems verslininkams, nes nereikia suformuoti minimalaus įstatinio kapitalo, kuris, UAB steigimo atveju, siekia 2 500 Eur. MB yra lankstesnė, skirta smulkesniam verslui ir mažiau formali.

Advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ teisininkės Aidos Stankevičiūtės manymu, bendrovėje bene didžiausią įtaką priimant sprendimus ir valdant bendrovės turtą turi bendrovės dalyviai (t. y. akcininkai) ir vienasmenis bendrovės valdymo organas - vadovas.

Tai patvirtina ir Lietuvos teismų praktika, kurioje pakankamai dažnai yra sprendžiami ginčai, susiję su bendrovės vadovo ir/ar bendrovės akcininkų civilinės atsakomybės taikymo klausimais. CK 2.87 str. nustato juridinio asmens valdymo organo narių (įskaitant bendrovės vadovo) pareigas, kurias pažeidus atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą.

Aukščiau minėtame straipsnyje yra įtvirtintos fiduciarinės (veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo vengti interesų konflikto), t. y. iš esmės pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo grįstos pareigos, reikalaujančios to, kad vadovas veiktų išimtinai bendrovės interesais - užtikrintų stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio veiklą.

Be to, vadovas, atlikdamas jam priskirtas pareigas kartu privalo derinti ir bendrovės akcininkų, darbuotojų, kreditorių interesus. Tuo atveju, jeigu bendrovės vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas, bendrovei padaryta žala privalo būti atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Visgi, žalos atlyginimas galimas tik įrodžius visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų visetą, t. y. Tuo tarpu analizuojant bendrovės dalyvių (akcininkų) atsakomybės klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau minėtos bendrovės vadovo fiduciarinės pareigos bendrovės dalyvio (akcininko) nesaisto, jis turi pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, o akcininkų susirinkime gali balsuoti vadovaudamasis savo interesais.

Taigi, iš esmės akcininkų tikslas yra tenkinti savo turtinius poreikius per bendrovės veiklą, o akcininkų interesai ne visada privalo sutapti su pačios bendrovės interesais.

Taip pat svarbu paminėti tai, kad akcininko atsakomybė, kitaip nei vadovo, pagal bendrąją taisyklę yra ribota. Tai reiškia, kad paprastai akcininkas neatsako už juridinio asmens prievoles. Vis dėlto ši taisyklė turi išimčių: jei akcininkas perima valdymo funkciją, jam taikytina atsakomybė kaip de facto vadovui, taip pat akcininkas gali atsakyti tuomet, kai akcininkas negali įvykdyti prievolės dėl akcininko nesąžiningų veiksmų (CK 2.50 str. 3 d.).

Tokia situacija gali susiklostyti tada, kai akcininkas piktnaudžiauja savo ribota atsakomybe, pažeidžia bendrąją sąžiningumo pareigą. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles.

Pavyzdžiui, akcininkams priėmus sprendimą įsigyti nekilnojamąjį turtą už gerokai didesnę nei rinkos kainą, tokiu būdu sudarant bendrovei nepalankias sąlygas atsiskaityti su turimais kreditoriais.

Visgi, ne kiekvienas akcininko nesąžiningas veiksmas užtraukia jam atsakomybę, kadangi taikant civilinę atsakomybę bendrovės akcininkui, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, didelį dėmesį skiriant priežastinio ryšio tarp nesąžiningų jo veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės nustatymui, t. y. būtent akcininko nesąžiningas veiksmas turi lemti bendrovės negalėjimą atsiskaityti su savo kreditoriais.

Antra, skiriasi įstatyme nustatyti subjektai, kuriems gali atsirasti dalyvio ir valdymo organo civilinė atsakomybė - pagal CK 2.50 str. 3 d. dalyvis subsidiariai atsako pagal juridinio asmens prievoles kreditoriams, o pagal CK 2.87 str. 7 d.

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, matyti, kad bendrovės valdymo organų (vadovų) ir bendrovės dalyvių (akcininkų) civilinės atsakomybės taikymo pagrindai yra skirtingi, kadangi skiriasi aukščiau minėtiems subjektams teisės aktuose nustatytų pareigų bei atsakomybės pačiai bendrovei, jos kreditoriams apimtis.

Manytina, kad siekiant nustatyti, kuriam iš minėtų asmenų turėtų kilti civilinė atsakomybė, visų pirma, yra reikalinga įvertinti veiksmus/neveikimą, kuriais buvo padaryta žala bei konkretaus asmens, kuriam yra siekiama taikyti civilinę atsakomybę teisės aktuose nustatytų pareigų apimtį, taip pat atsižvelgti į tai, kieno veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala.

tags: #ar #5mon4s #akcininkas #atsako #savo #turtu