Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu.
Akcininkai (juridinio asmens dalyviai) pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo sumokėti už akcijas. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo.
Akcijos ir jų suteikiamos teisės
Akcijos suteikia akcininkams turtines bei neturtines teises. Skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės turi būti nurodytos bendrovės įstatuose. Akcija į dalis nedalijama. Jei viena akcija priklauso keliems savininkams, tai visi jos savininkai laikomi vienu akcininku. Akcininkui šiuo atveju atstovauja vienas iš akcijos savininkų pagal visų rašytinį įgaliojimą, patvirtintą notaro.Akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios. Nematerialios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Materialios akcijos savininkas (akcininkas) yra akcijoje nurodytas asmuo.
Akcininko teisės ir pareigos
Akcininkai turi tam tikras teises, įskaitant:* Dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.* Apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos, valdybos bei administracijos vadovo sprendimus ar veiksmus.* Perleisti visas ar dalį akcijų kitiems asmenims nuosavybėn.Jeigu akcija nevisiškai apmokėta ir apmokėjimo terminas yra pasibaigęs, dividendas nemokamas.
Teisės pamoka „Nepilnamečių darbas, viskas, ką reikia žinoti“ - teisės aktų nustatyta tvarka
Bendrovės valdymas ir atsakomybė
Juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys, o kitų organų nariais - ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvių susirinkimas gali būti vienu juridinio asmens organu.Kiekvienas bendrovės akcininkas per 90 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo organo nario padarytus pažeidimus, turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų atlyginta bendrovei padaryta žala. Jei bendrovė dirba nuostolingai, visuotinis akcininkų susirinkimas privalo svarstyti, ar stebėtojų tarybos, valdybos nariai arba administracijos vadovas tinka eiti pareigas.Tais atvejais, kai bendrovės valdymo organo narys kartu yra ir bendrovės akcininkas, jo, kaip akcininko, ir jo, kaip bendrovės valdymo organo nario, interesai gali nesutapti. Taip pat gali nesutapti ir bendrovės bei jos akcininkų interesai. Esant interesų konfliktui, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad bendrovės valdymo organo narys apie tai informuotų kitus bendrovės valdymo organus.
Bendrovės likvidavimas
Bendrovės likvidavimo pagrindas yra juridinis faktas, sukuriantis suinteresuotam asmeniui ar organui iniciatyvos teisę ir/ar teisę priimti sprendimą likviduoti bendrovę ir pradėti likvidavimo procedūrą.
Pagrindiniai bendrovės likvidavimo atvejai:* Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas likviduoti bendrovę.* Teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią bendrovę.* Buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos imperatyvios juridinio asmens steigimo taisyklės.Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti nutarimo likviduoti nemokią bendrovę. Teismas, nustatęs pažeidimus, nutartimi gali nustatyti terminą pažeidimams pašalinti.Asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinio asmens nuostatuose nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams. Apie bendrovės likvidavimą turi būti pranešta kiekvienam bendrovės kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Be to, apie bendrovės likvidavimą turi būti paskelbta įstatuose nurodytoje periodinėje spaudoje arba pranešta kiekvienam bendrovės akcininkui pasirašytinai ar registruotu laišku. Apie likvidavimą taip pat pranešama juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo.
Akcijų perleidimas
Apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą.Uždarosios akcinės bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos privalo kiekvienam bendrovės akcininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, kuriame turi būti nurodyta parduodamų akcijų skaičius pagal klases, siūloma pardavimo kaina ir terminas, per kurį akcininkas gali pranešti bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų. Terminas negali būti trumpesnis nei 14 dienų ir ilgesnis nei 30 dienų nuo bendrovės pranešimo ar laiško išsiuntimo dienos.Ne vėliau kaip per 45 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos bendrovės vadovas turi pranešti akcininkui apie kitų akcininkų pageidavimą pirkti visas jo parduodamas akcijas. Jei vienas ar keli uždarosios akcinės bendrovės akcininkai per nustatytą terminą pareiškė pageidavimą pirkti visas akcininko parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas, akcininkas šias akcijas privalo parduoti pageidavimą pareiškusiems akcininkams (vienam ar keliems), o pageidavimą pareiškę akcininkai visas šias akcijas už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta pranešime, privalo nupirkti apmokėdami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią bendrovė gavo pranešimą apie ketinimą parduoti akcijas, jei su akcijas parduodančiu akcininku nesusitariama kitaip.
Pajamų mokestis už vertybinių popierių pardavimą
Pajamos už parduotus ar kitaip perleistus vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d., gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Tačiau ši lengvata netaikoma, kai įmonė, kurios vertybinių popierių turėjo gyventojas, likviduojama. Įmonės likvidavimo atveju laikoma, kad gyventojas savo turėtas akcijas parduoda likviduojamai įmonei ir gyventojo tokiu atveju gauti pinigai (ar turtas) laikomi turėtų akcijų (dalių, pajų) pardavimo pajamomis.Pajamos už parduotus ar kitaip perleistus vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., taip pat gali būti neapmokestinamos pajamų mokesčiu, jei gyventojas 3 metus iki tų metų, kuriais vertybiniai popieriai parduodami, pabaigos nebūtų savininkas daugiau kaip 10 proc. Jei nors viena iš šių sąlygų netenkinama, pajamos už parduotus vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Jei akcijos parduodamos pačiai įmonei, išleidusiai vertybinius popierius, net ir tais atvejais, kai tenkinamos sąlygos, gautos pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.Kai pajamos už perleistus vertybinius popierius priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, būtina žinoti, kad faktiškai pajamų mokesčiu apmokestinamas vertybinių popierių pardavimo rezultatas, t. y. skirtumas tarp gautų pajamų ir vertybinių popierių įsigijimo kainos bei sumokėtų komisinių ir kitų mokesčių, susijusių su vertybinių popierių pardavimu. Akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi į įmonės kapitalą įneštų įnašų vertei įnešimo metu. Jeigu gyventojas parduoda akcijas, įsigytas antrinėje rinkoje, tokių akcijų įsigijimo kaina lygi kainai, kurią gyventojas sumokėjo kitam gyventojui arba vienetui pagal sudarytą akcijų pirkimo sutartį.Jei iš vertybinių popierių perleidimo pajamų atėmę jų įsigijimo kainą bei kitas su šio turto perleidimu susijusias išlaidas, gausime neigiamą rezultatą, t. y. nuostolį, tai pajamų mokestis nemokamas. Be abejo, vertybinių popierių įsigijimo kaina bei mokesčių ir rinkliavų išlaidos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais (sutartimis, mokėjimo faktą patvirtinančiais dokumentais).Vertybinių popierių perleidimo rezultatas apmokestinamas taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Tokias pajamas pats gyventojas iki kitų metų gegužės 1 d. privalo deklaruoti, pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
| Pajamos | Apmokestinimas |
|---|
| Pajamos, gautos perleidus vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. | Neapmokestinamos |
| Pajamos, gautos pardavus vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., neapmokestinamos, jei jie buvo gyventojo nuosavybe ilgiau kaip 366 dienas ir trejus metus iki tų metų, kuriais jie parduodami, pabaigos gyventojas nebuvo savininkas daugiau kaip 10 proc. akcijų. | Neapmokestinamos |
tags:
#ar #akcininko #akcijos #yra #bendroves #turtas