Ar Bendrabutis Yra Gyvenamosios Paskirties Būstas?

Kasmet vidutiniškai trečdalis Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų bendrabučių kambarių lieka neužimti. Nors Lietuvos universitetuose studijuojančių skaičius nuo 2009 m. nuosekliai mažėja, pastebimas vis didesnis užsienio studentų skaičiaus augimas. 2018-2019 m. Lietuvoje studijavo 7,6 tūkst. užsieniečių, kurie sudarė 10 proc. visų studentų.

Anot eksperto, daugiau nei trečdalis neužimtų kambarių bendrabučiuose demonstruoja, kad gyvenimo kokybė juose nebetenkina šiuolaikinių poreikių. Dėl to dalis studentų renkasi alternatyvą - buto nuomą mieste. Jau kurį laiką bendrabučių išlaikymas išlieka nuostolingas, tačiau didinti nuomos kainas trukdo nepakankamai gera patalpų būklė.

Norint juos paversti patrauklesniu pasirinkimu studentams, Vyriausybė pritarė bandomosios finansavimo priemonės kūrimui, siekiant atnaujinti šiuos pastatus.

Šiuolaikiniai Bendrabučiai: Tendencijos ir Poreikiai

Mindaugas Kulbokas, Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas tvirtina, jog prastas bendrabučių užimtumas nėra tik mažėjančio studentų skaičiaus pasekmė.

„Išanalizavus bendrabučių rinką Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse matome, kad bendrabutis studentams nebėra tik vieta permiegoti. Užsienyje tiek valstybiniai, tiek privatūs bendrabučiai konkuruoja tarpusavyje ne tik kainomis, bet ir siūlomomis paslaugomis, kurių spektras sparčiai plečiasi. Bendrabučiuose vis daugiau dėmesio skiriama ir kokybiškų bendrųjų erdvių sukūrimui - jos dažniausiai užima apie 30 proc. pastato erdvės. Didžiojoje dalyje užsienio universitetų teikiama kambarių valymo paslauga. Vis dažniau bendrabučiuose atsiranda ir dviračių saugyklos, o bendradarbystės erdvės, kuriose žmonės gali studijuoti, skaityti ar dirbti grupėse, dar išlieka naujovė didžiojoje dalyje Europos miestų.

Anot eksperto, moderniuose Europos bendrabučiuose studentai dažniausiai gyvena po vieną. „Žmogui reikia bent jau 12 kv. m asmeninės erdvės, tuo metu Lietuvoje 18 kv. m kambariuose vis dar gyvena po tris žmones. Modernių Europos bendrabučių mažesniuose kambariuose studentai dažniausiai turi nuosavą stalą, lovą ir vonios kambarį. Didesniuose kambariuose taip pat siūloma ir nuosava virtuvės erdvė“, - palygina M. Kulbokas.

Bendrabučių Atnaujinimo Alternatyvos

Ekspertas pastebi, kad Lietuvoje siekiant senus bendrabučius paversti patraukliais gyventi, mokslo įstaigos turi kelias alternatyvas. Vienas iš pasirinkimų - kosmetiškai atnaujinti bendrabučius arba iš esmės juos rekonstruoti ir pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams. Naujų bendrabučių statyba - dar viena išeitis pasiūlyti modernius bendrabučius. „Nėra vieno teisingo pasirinkimo visiems, nes kiekvienos mokslo įstaigos situacija individuali, todėl jai priklausančių bendrabučių situaciją reikia vertinti atskirai - atsižvelgti į nuomininkų ir į valdytojų poreikius, pastato būklę, finansavimo šaltinius“, - vardija M. Kulbokas.

Situacija Lietuvos Universitetuose

Baigiantis trečiam mokslo metų mėnesiui, dalis studentų vis dar laukia eilėje gauti vietą bendrabutyje. Tokia pirmakursio Karolio rutina - po paskaitų - tiesiai į autobusų stotį, kad spėtų grįžti į namus Trakų rajone. Vietos studentų bendrabutyje iki šiol laukiantis vaikinas kasdien kelyje praleidžia apie 4 valandas.

Per tris studijų mėnesius bendrabučio eilė pasistūmėjo keliasdešimčia vietų. Dabar Karolis - 149. „Studentui iš vidutinės šeimos yra pakankamai sudėtinga išsinuomoti. Tokie studentai kaip Karolis įprastai turi pirmenybę vietai bendrabutyje gauti, stebisi Vilniaus universiteto kancleris. Klaipėdos universitetas taip pat sako laisvų vietų bendrabučiuose iš esmės neturintis, o laukiančiųjų eilėje - per 20.

Vytauto Didžiojo universiteto bendrabučiuose laisvų vietų iš esmės nėra. „Bendrabučių užimtumas šiandien dienai siekia apie 98 proc.

Vietos bendrabučiuose negaunantys, o rinkos kainomis būsto nuomotis neišgalintys jaunuoliai gali pasinaudoti studentams skirta būsto nuomos kainos kompensacija. Pavyzdžiui, studijuojant Vilniuje ir norint gauti kompensaciją, būtina čia ir deklaruoti gyvenamąją vietą. Studento metinės pajamos negali viršyti 9 tūkst. eurų. „Nėra skirtumo ar kambarys, ar butas - svarbiausia, kad vienam gyvenančiam asmeniui būtų ne mažiau nei 10 kv. metrų ir kad tai būtų gyvenamosios paskirties patalpa“, - paaiškina J. Iščiukaitė.

Studentų asociacija sako, kad susidomėjimas kasmet auga.

KTU Bendrabučių Modernizacija

Pilnai rekonstravęs vieną universiteto bendrabutį, Kauno technologijos universitetas (KTU) toliau modernizuoja turimus gyvenamosios paskirties pastatus. Atsižvelgdamas į šiandienos studentų poreikį gyventi ir mokytis šiuolaikiškose erdvėse, KTU dar 2020-aisiai pradėjo 10-ojo bendrabučio (Gričiupio g. 13A) rekonstrukciją.

Atnaujintame daugiau nei 4,8 tūkst. kv. metrų ploto bendrabutyje - 137 vienviečiai ir 61 dviviečiai kambariai, talpinantys 259 studentus. Sprendimą rinktis tokio tipo bendrabučio išplanavimą nulėmė turima patirtis kituose universiteto bendrabučiuose - studentų tarpe populiariausi yra vienviečiai ir dviviečiai kambariai.

„Pirmasis rekonstruotas universiteto 10-tasis bendrabutis pilnai duris gyventojams atvėrė 2022 metų pabaigoje. Tai modernus ir šiuolaikiškas bendrabutis, kuriame erdvės suplanuotos taip, jog poilsio ir mokymosi aplinka yra individuali, o bendravimo, laisvalaikio ir valgymo zonos - bendros“, - tikina K. Mockutė.

Kiekviename bendrabučio aukšte įrengtos bendro naudojimo virtuvės su atviro tipo ar atitvaru atskirta inovatyvia valgomojo erdve, pritaikyta įvairiapusiam laisvalaikiui leisti.

Pasak KTU Infrastruktūros vystymo skyriaus vadovo Gražvydo Visocko, vykdant KTU 10-ojo bendrabučio rekonstrukcijos darbus buvo susidurta su tam tikrais iššūkiais. Pirmiausia, reikėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos įstatyminę bazę, pagal kurią bendrabučiai priskiriami prie gyvenamosios paskirties pastatų.

G. Visocko teigimu, prie šio projekto dirbo ne vienas savo darbą gerai išmanantis specialistas. „Todėl kitų bendrabučių rekonstrukcijos projektai rengiami atsižvelgiant būtent į šio bendrabučio rekonstrukcijos proceso bei pirmųjų bendrabučio gyventojų patirtis“, - tikina KTU Studentų reikalų departamento direktorė K. Mockutė.

Šiuo metu jau vyksta antrojo dvylikaaukščių bendrabučių komplekso - 11-to bendrabučio (Pašilės g. 51) rekonstrukcija. „Rekonstruojant pirmąjį bendrabutį pasirinktas procesas kuomet ir interjero, ir eksterjero darbai vykdyti vienu metu, o remonto pradėti tik pilnai uždarius bendrabutį, t. y. išsikėlus visiems gyventojams. Antrasis bendrabutis rekonstruojamas palaipsniui - eksterjero remonto darbai vykdomi bendrabutyje vis dar gyvenant studentams“, - sako K. Mockutė.

Gyvenamosios Paskirties Plotas Universitetuose

Aukštosios mokyklos Lietuvoje valdo 1,8 mln. kv. m ploto, iš kurių bendras gyvenamosios paskirties plotas siekia 900 tūkst. kv. m., rodo „Newsec“ duomenys.

Lietuvos universitetų valdomo ploto pasiskirstymas:

tags: #ar #bendrabutis #gyvenamosios #paskirties