Vanduo yra vienas svarbiausių išteklių mūsų buityje. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai su vandens sistema iškylančias problemas daugiabučiuose namuose ir pasidalinsime jų sprendimais. Aptarsime karšto vandens tiekimo problemas, legioneliozę, vandens kokybę ir mokėjimus už karštą vandenį daugiabučiuose namuose.
Karšto Vandens Problemos Daugiabučiuose
Būna, nueini į vonią maudytis, atsuki karštą vandenį, o jo temperatūra apie 30 laipsnių, tai net šalto nereikia atsukti. Blogai, kad žmonės apgaudinėjami. Daugumos namų gyventojai kiekvieną mėnesį iš namą administruojančios bendrovės gauna mokėjimo pranešimą apie mokestį už suteiktas paslaugas.
Jeigu nėra karšto vandens ir turite boilerį, patikrinkite, kaip jis veikia. Jeigu nebėga karštas vanduo ir neturite boilerio arba su juo viskas atrodo tvarkoje, reikėtų patikrinti ar tinkamai bėga šaltas vanduo. Jeigu jis bėga, problema tikrai bus šildytuve arba dėl to, kad karštą vandenį atjungė jūsų vandens operatoriai. Geriausia elektrinių ar dujinių šildytuvų patiems neremontuoti. Išsikvieskite meistrus ir leiskite jiems patikrinti, kaip viskas veikia.
Kas Reguliuoja Temperatūrą Daugiabučio Viduje?
AB „Klaipėdos energija“ negali nei padidinti, nei sumažinti patalpų ir (ar) karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Pastate butų (patalpų) ir (ar) karšto vandens temperatūra reguliuojama šilumos punkte, kuris priklauso gyventojams. Šilumos energija į namo butus ir (ar) kitas patalpas yra tiekiama šildymo ir karšto vandens sistema - vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo patalpas.
AB „Klaipėdos energija“ niekaip negali įtakoti radiatorių ar karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Tad besiskundžiantiems per žema ar per aukšta temperatūra butuose, „Klaipėdos energija“ tiesiogiai padėti negali. Paprastai problemą išspręsti gali tik namo vidaus sistemas prižiūrinti bendrovė.
Šilumos tiekėjas šilumą tiekia iki pastato įvado. Įkaitintas termofikacinis vanduo keliauja iki šilumos punkto, už kurio prižiūrą atsakingi namo administratoriaus arba bendrijos paskirtas namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Jis šilumos punkte ir nustato šilumos temperatūrą.
Ką Daryti, Jei Sutriko Cirkuliacija?
Gali būti, kad dėl įvairių priežasčių sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose (užsinešė stovai, neveikia cirkuliacinis siurblys ir kt.). Tikrąją gedimo priežastį gali nustatyti tik specialistai. Todėl daugiabučio namo gyventojas - vartotojas turi kreiptis į pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją.
Šilumos tiekėjas privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Jeigu šilumos tiekėjas netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą.
Legioneliozės Pavojus
Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C - 60 °C . Karštas vanduo turi cirkuliuoti. Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių.
Po to, kai paaiškėjo, kad daugiabučio karšto vandens sistemose rasta Legionella bakterijų, buvo prikabinti skelbimai apie termošoką. Tačiau ar kas nors užtikrino, kad jis sunaikins visas bakterijas? Jeigu iki šiol karšto vandens temperatūra buvo per žema, ir termošoko metu ji bus žemesnė, nei priklauso. Pas mus juk įprasta sukčiauti.
Terminės dezinfekcijos metu karšto vandens temperatūra padidinama iki 80 laipsnių.
Legionelioze užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose ir pan. Jos dažniausiai paplitusios oro kondicionavimo sistemose (patalpų, automobilių, medicininės įrangos). Netinkamai prižiūrint vandens tiekimo sistemas, legionelioze galima užsikrėsti gyvenamuosiuose namuose, viešbučiuose, sporto klubuose, vandens pramogų parkuose ir pan. Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą.
Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus. Po vandens šildytuvų ar vandens tiekimo sistemų remonto, prieš šildymo sezoną rekomenduojama karšto vandens sistemas 2 - 4 val.
Už legioneliozės prevenciją, t. y. terminę dezinfekciją, atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai arba bendrijos. Pastatų savininkai, valdytojai ir prižiūrėtojai turi informuoti gyventojus apie tikslią terminės dezinfekcijos datą ir laiką.
Termošoko metu, karšto vandens čiaupuose vandens temperatūra sieks +66 °C. Būkite atsargūs, nenusiplikykite, saugokite vaikus bei vyresnio amžiaus artimuosius. Nesilieskite prie įkaitusio gyvatuko. Tokia temperatūra bus išlaikyta ne mažiau kaip vieną valandą. Rekomenduojama tą valandą karštu vandeniu nesinaudoti. Šaltą vandenį naudoti galima. Vandenį leisti būtina bent 5 minutes po terminės dezinfekcijos. Sekite namo skelbimus, juose turi būti nurodyta, kada tiksliai turite atsukti čiaupus.
Gyventojai dėl legioneliozės gyvena baimėje: bijo praustis, nebegeria net šalto vandens
Vandens Kokybės Problemos
Gali būti, jog iš čiaupo bėgantis vanduo skleidžia nemalonų kvapą. Dažnai žmonės išskiria supuvusius kiaušinius ar puvėsį primenančią smarvę. Ypač, jeigu anksčiau to nebuvo, laikas iš karto sunerimti ir jokiu būdu tokio vandens nevartoti ir negerti. Tai dažniausiai sukelia bakterinė tarša jūsų vandens šildytuve.
Vandens spalva gali būti ne tik skaidri. Tačiau bet kokia kita iš karto turėtų sukelti nerimą. Iš čiaupo bėgančio vandens spalva gali būti nuo šiaudų geltonumo iki tamsiai rudos ar net juodos. Jeigu tai pastebite, iš karto nustokite naudoti bet kokią buitinę techniką ir vos vos atsukite vieną čiaupą, kad jis leistų ploną srovelę.
Arbatos spalvos ar gelsvai rusvas vanduo, ko gero reiškia, kad vandenyje - labai daug mangano ir geležies. Tai gali sukelti vamzdynų remontas, bet dažniausiai šios problemos prasivalo. Mėlynos arba žalios spalvos vanduo praneša apie didelius vario kiekius. Ši spalva turėtų versti sunerimti, kad seni vamzdžiai ima byrėti. Jeigu vandenyje pastebite mažas, gličias daleles, tai gali reikšti ne biologinę taršą, o tai, kad vandenį užteršę jūsų filtras, nuo kurio atskilo medžiagos.
Daugelis gyvenančių daugiabučiuose pastebi nemalonų kvapą iš vamzdžių. Jį gali lemti daugybė priežasčių - nuo senų, apleistų instaliacijų, per kamščius, kuriuos sukelia maisto likučiai ar nešvarumai, iki mechaninių pažeidimų. Viena iš išeičių - pasinaudoti profesionalios įmonės paslaugomis, kuri atliks vamzdžių apžiūrą ir, jei reikia, jų valymą arba keitimą.
Kartais nemalonaus kvapo šaltinis yra būtent trapas. Daugelis nesuvokia, kad reguliarus sifonų valymas - vienas iš pagrindinių vonios kambario švaros palaikymo elementų. Nemalonų kvapą iš vamzdžių, dušo padėklo ar kriauklės nesunku suvaldyti. Tinkamų valymo priemonių naudojimas, reguliarus tvarkymas ir instaliacijos apžiūra gali veiksmingai panaikinti problemą.
Mokėjimai Už Karštą Vandenį
Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams.
Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.).
Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.
Sunaudotas šilumos kiekis butui skaičiuojamas atsižvelgiant į sezoną ir taikomą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintą metodą. Dažniausiai Klaipėdos mieste yra taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas Nr. 7. Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai).
Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatomas taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymui ir vandens pašildymui sunaudotą šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas butams ir patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos nustatoma 1m2 šildymo kaina per atsiskaitymo mėnesį.
Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį naudojantis Bendrovės internetinės svetainės E-paslauga ar pateiktą paštu sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Kaip Apskaičiuojama Šilumos Kaina?
Šilumos kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama laikantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) patvirtintos metodikos. Šilumos kainą sudaro šios dedamosios:
- Kintamoji kainos dedamoji nuolat keičiasi ir priklauso nuo šilumos gamybai sunaudojamo kuro kainų ir nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kainos. Vėstant orams pastatų šildymui reikia pagaminti daugiau šilumos energijos, todėl įprastai išauga gamybai naudojamo kuro kaina. Kintamoji dedamoji sudaro didžiausią šilumos kainos dalį.
- Pastovioji kainos dedamoji yra fiksuota. Tai - būtinosios šilumos tiekėjo veiklos išlaidos. Miesto gijų pastovioji kainos dalis yra mažiausia Lietuvoje.
- Papildoma dedamoji - tai skirtumas tarp šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų.
- PVM - pridėtinės vertės mokestis (9 %), kuris mokamas valstybei.
Karšto Vandens Temperatūros Palaikymo Mokestis
Daugiabučio namo gyventojams taikomas mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją) todėl, kad suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y. Mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą yra apskaičiuojamas atitinkamą normatyvą dauginant iš šilumos kainos. Ne šildymo sezono metu šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti kinta ir yra apskaičiuojamas pagal name taikomą šilumos paskirstymo metodą.
Šildymo ir Karšto Vandens Sistemų Atnaujinimas
Ilgai laukiate, kol iš čiaupo „atbėgs“ šiltas vanduo? Šildymo sezono metu namuose per šilta arba per šalta? O gal tenka ilgai laukti, kol iš čiaupo pradeda tekėti šiltas vanduo? Gali būti, kad jūsų daugiabutis patenka į sąrašą, kuriems privalomas šildymo ir vandens sistemų atnaujinimas. Jei iki 2026 m. liepos 1 d. šios sistemos daugiabutyje nebus atnaujintos, gali grėsti baudos.
Senų daugiabučių namų gyventojai, kurių namai vis dar nėra renovuoti pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, turėtų suklusti. Visuose namuose, kuriuose veikia pasenusios šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, jos turi būti atnaujintos ne vėliau kaip iki 2026 m.
Šio reikalavimo tikslas - užtikrinti, kad visi daugiabučiai atitiktų higienos normas ir juose numatytas vidaus patalpų temperatūros ir karšto vandens temperatūros reikalavimus. Atnaujinta šildymo sistema daugiabutyje automatiškai reguliuoja šildymo intensyvumą pagal lauko temperatūrą: orams atšilus šildymas sumažinamas, o atvėsus - padidinamas.
Nors reikalavimas atnaujinti šildymo ir karšto vandens sistemas yra privalomas, sprendimą atlikti šiuos darbus name turi priimti butų ir kitų patalpų savininkai. Pasinaudojus programa kompensuojama iki 60 proc. visų statybos darbų išlaidų, o jeigu buto ar kitų patalpų savininkai priklauso nepasiturinčiųjų grupei, valstybė padengia net 100 proc.
Pagal pernai liepą paskelbtą kvietimą, mažajai renovacijai skirta 20 mln. eurų, o paraiškas galima teikti iki 2025 m. liepos 23 d. Pasak pašnekovo, šiuo metu paramos likutis dar siekia apie 7 mln.
Veiksmai Norint Pasinaudoti Parama
Daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai, svarstantys galimybę pasinaudoti Mažosios renovacijos programa, pirmiausia turėtų kreiptis į savo namo administratorių. Administratorius organizuoja gyventojų susirinkimą, kuriame pristato kvietimo esmę bei visą reikalingą informaciją apie paramos gavimo procedūras.
Kai surenkamas gyventojų daugumos pritarimas dėl sistemų atnaujinimo, administratorius parengia ir pateikia dokumentus Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl finansavimo skyrimo. Gavus patvirtinimą ir rezervavus finansavimą, administratorius organizuoja rangos darbų konkursą.
Specialistas pabrėžia, kad rangos darbus rekomenduojama atlikti ne šildymo sezono metu - tai padeda išvengti trikdžių ir leidžia darbus įgyvendinti sklandžiai.
Baudos Už Neatnaujinimą
Šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas daugiabučiuose iki kitų metų. liepos - ne rekomendacija, o įstatymu nustatyta pareiga.
„Faktas, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turi teisę atlikti patikrinimus daugiabučiuose ir, nustačius pažeidimus dėl netinkamos karšto vandens temperatūros ar cirkuliacijos, gali taikyti administracinę atsakomybę.
Kaip Deklaruoti Karšto Vandens Skaitiklių Rodmenis?
Savitarnos svetainėje karšto vandens skaitiklių rodmenis galite deklaruoti skiltyje „Rodmenų deklaravimas“ (Sąskaitos > Rodmenų deklaravimas), nuo einamojo mėnesio 21 d. 00:00 val. iki paskutinės einamojo mėnesio dienos 23:29 val. Jeigu jūsų bute (patalpose) yra įrengti keli karšto vandens skaitikliai, kiekvieno jų rodmenis deklaruokite atskirai.
Nuotoliu nenuskaitomo karšto vandens skaitiklio rodmenis reikia deklaruoti nuo einamojo mėnesio 21 d. 00:00 val. iki paskutinės einamojo mėnesio dienos 23:29 val.
Patarimai Kaip Taupyti Vandenį Daugiabutyje
Vanduo yra būtinas gyvybei Žemėje, tačiau jis yra ribotas išteklius. Vandens perteklinis naudojimas yra pagrindinė vandens trūkumo priežastis, nes 43-50 % pasaulio gyventojų neturi galimybės gauti geriamojo vandens.
Štai keletas patarimų, kaip galite taupyti vandenį savo daugiabutyje:
- Užsukite iš čiaupo bėgantį vandenį kai jo nenaudojate.
- Norėdami plauti indus rankiniu būdu, įsirenkite 2 skyrių plautuves, kad galima būtų plauti ir skalauti atskirai ir tokiu būdu sumažinti vandens suvartojimą bei turėti galimybę pakartotinai panaudoti skalavimo vandenį.
- Nenaudokite tekančio vandens maistui atšildyti.
- Maudykitės duše (sunaudojama apie 50 l vandens) vietoje pilnai prileistos vonios (100-150 l vandens).
Tokiu būdu, optimizuojant vandens suvartojimą ir atitinkamai mažinant energijos suvartojimą, gerinamas aplinkos tvarumas.
Pagrindiniai Teisės Aktai
Šilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.
LŠTA Pranešimai
- 2026 m. vasario 4 d. LŠTA pranešimas „Šaltojo sausio šildymo pamokos“.
- 2026 m. sausio 30 d. LŠTA pranešimas „Pastatų šildymas ekstremaliomis sąlygomis”.
- 2025 m. rugsėjo 29 d. LŠTA pranešimas „Dėl šildymo sezono pradžios daugiabučiuose”.
- 2025 m. rugsėjo 4 d. LŠTA pranešimas „Faktoriai, kurie lems šilumos kainas artėjančiame šildymo sezone”.
- 2025 m. balandžio 15 d. LŠTA pranešimas „2024/2025 metų šildymo sezonui besibaigiant (lapkričio, gruodžio, sausio, vasario, kovo mėn. apžvalga)”.
- 2024 m. spalio 3 d. LŠTA pranešimas „Didysis klausimas daugiabučių gyventojams - pradėti šildyti ar dar nešildyti?”.
- 2024 m. vasario 1 d. LŠTA pranešimas „Konferencijos „ŠILUMOS ENERGETIKA - 2024” apžvalga„.
- 2024 m. sausio 9 d. LŠTA pranešimas „LŠTA prognozė: gruodžio mėnesio vidutinės sąskaitos bus apie 33 proc. mažesnės nei pernai”.
- 2023 m. rugsėjo 21 d. LŠTA pranešimas „Šildymo sezonas jau artėja. Ar tinkamai pasiruošę?”.
- 2022 m. gruodžio 14 d. Gyventojus pasiekė šildymo sąskaitos už lapkritį: dėl atšalusio oro šilumos vartojimas išaugo 9 proc.
- 2022 m. kovo 1 d. „Vasario mėnesio šilumos sąskaitos bus mažesnės nei sausį”.
- 2022 m. vasario 3 d. „Sausio mėnesio šilumos sąskaitos bus panašios kaip gruodį„.