Bankų veiklos principus visuomenė nesunkiai suvokia, o jų teikiamos paslaugos tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Tai yra ta institucija ekonomikoje, į kurią privatūs asmenys ir verslo įmonės gali minimaliai rizikuodami įdėti savo laisvas lėšas ir už jas gauti palūkanas. Tuo tarpu bankai, kaip finansų tarpininkai, gautus indėlius paskolina tiems ekonomikos dalyviams, kuriems tų lėšų reikia.
Kaip ir daugelyje pasaulio šalių, taip ir Lietuvos finansų sistemoje veikia bankai lyderiai, užimantys ir valdantys didžiausią rinkos pyrago dalį kartu su mažais bankais, kurie, įvertinę veiklos galimybes, specializuojasi savo pasirinktose segmentinėse nišose.
Mažo banko sąvokos interpretacija
Nei vienas mokslinis terminų žodynas nepateikia šios sąvokos paaiškinimo, todėl autorius apibrėždamas sąvoką naudojasi sava sąvokos interpretacija. Użsienio literatūroje (pvz. Jungtinėse Amerikos valstijose) mažas bankas (ang. sąvoka small bank“) laikomas toks, kurio bendras turtas yra mažesnis nei 1 mlrd. Pagal banko įstatinio kapitalo rūšį (nagrinėjami tie bankai, kurių kapitalo didžiąją dalį (>51 proc.), tyrimo vykdymo laikotarpiu, sudaro nacionaliniai, t.y. pagal banko veiklos tipą.
Įdomu pastebėti, kad užsienyje (pavyzdžiui JAV, Šveicarijoje, Azijoje) veikia boutique bankai (Lietuvoje šios bankų pavyzdžių tyrimo metu nebuvo). Šios pramonės šakos - telekomunikacijos, energetikos įmonėms. Šios bankininkystės pavyzdys, kur vyrauja negausus labai turtingų klientų būrys, siekiantis gauti itin asmeniškas arba specifines paslaugas.
Autorius savo darbe pasirinko nagrinėti bankus pagal jų įstatinio kapitalo rūšį - daugiau nei >51 proc. kapitalo sudaro nacionalinis kapitalas (į šią grupę neįtraukiamas AB bankas Finasta“, dėl finansinės informacijos trūkumo (bankas įsteigtas 2008 m. pavasarį) ir bankus, kurių daugiau nei >51 proc. valdo du ir mažiau fiziniai asmenys.
Lietuviško kapitalo bankų vystymasis susijęs su vietinės rinkos specifika.
Nagrinėjami bankai
Šiame darbe pasirinktų nagrinėti bankų sąrašas:
| Banko pavadinimas | >51 proc. investicijų (tyrimo vykdymo laikotarpiu) | > 51 proc. kapitalo valdo 2 ar mažiau fiziniai asmenys | Lietuviškas kapitalas, proc. | Užsienio kapitalas, proc. |
|---|---|---|---|---|
| AB Ūkio bankas | 83.54 | 16.46 | ||
| AB Šiaulių bankas | 78.25 | 21.75 | ||
| AB bankas ,,Snoras" | 25.1 | 74.9 | X | |
| UAB Medicinos bankas | 87.77 | 12.23 | X |
Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal komercinių bankų interneto puslapiuose bei finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiamus duomenis.
Bankų veiklos galimybės ir perspektyvos
Lietuvos banko atliekamos analizės apsiriboja bendru finansų sistemos vertinimu ir apibendrinimu, neišskiriant ir giliau neanalizuojant bankų specializacijos, neieškant naujų rinkos segmentų ar nenustatant naujų rinkos poreikių, naujų finansinių instrumentų ar naujų kapitalo šaltinių. Šis bankų nuošikra. Įvertinant tai, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, finansų sistema yra svarbiausia ekonomiką stimuliuojanti jėga, valstybė, kartu su finansų sistemos priežiūros institucija - Lietuvos banku, turėtų atkreipti didesnį dėmesį į šio finansų sistemos segmento tyrimą.
Tyrimo metodika
Darbe naudojami literatūros šaltiniai. Ribotas akademinis temos - Mažų bankų veiklos galimybių Lietuvos rinkoje vertinimas“ - įdirbis yra pagrindinė priežastis, nulėmusi minėtos temos pasirinkimą. Šiais nagrinėtos bankų veiklos galimybes, perspektyvas Lietuvoje. Autoriaus rasta akademinė literatūra tiria tokias su bankais susijusias temas: bankininkystės raida sovietinio tipo komandinėse ekonomikose bei po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, atkreipiant dėmesį į Lietuvos bankininkystės kūrimosi ištakas, šalies ekonominę padėtį, valstybės valdymo institucijų ryšius su šalies finansinėmis institucijomis ir Lietuvos banku, taip pat nemažai nagrinėjama 1990-1996 m.
Rašydamas darbą, autorius naudojosi Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, lietuvių bei užsienio autorių straipsniais, knygomis, oficialiais pranešimais bei analitiniais straipsniais, taip pat remtasi Lietuvos komercinių bankų bei Lietuvos banko interneto svetainėse pateikta informacija bei įvairiose pasaulio šalyse atliktais bankų veiklos tyrimais.
Banko sąvoka ir funkcijos
Žodžio bankas“ kilmė yra itališka. Itališkas žodis banco“ reiškia stalą, prie kurio viduramžiais sėdėdavo žmonės, versdavosi pinigų mainymu ir panašiomis operacijomis. Vėliau bankai priimdavo pinigus saugojimui, taip pat vykdė vieno savininko dalies indėlių perlaidas kitam savininkui - taip prasidėjo bankų tarpininkavimas. Šiuo metu bankų veiklą reglamentuojantis Lietuvos Respublikos Bankų įstatymas, įsigaliojęs nuo 2007 m. sausio mėn., sako, kad Bankas - juridinis asmuo, kuris verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę“, o Specializuotas bankas - Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuriai išduota licencija suteikia teisę teikti elektroninių pinigų išleidimo ir tvarkymo licencinę finansinę paslaugą“.
Parabankai arba specializuotos finansų įmonės atlieka vieną arba kelias banko operacijas. Skirtumas tarp bankų ir specializuotų finansų įmonių labai sąlyginis - jų įvairovę bei dydį iš esmės nusprendžia du aspektai - tai šalies įstatymai, reglamentuojantys tokio pobūdžio organizacijų veiklą, ir vartotojų (dažniausiai namų ūkių) elgsena, t.y. kokiuose aktyvuose jie nori laikyti savo santaupas. Beja labai dažnai bankai yra nebankinių organizacijų tiesioginiai savininkai, akcininkai, tą parodo ir Lietuvos bankinės sistemos analizės rezultatai.
BŪSTO PASKOLA: 3 žingsniai kaip SUTAUPYTI
Finansų tarpininkų funkcijos
Autoriaus nuomone, apskritai finansų struktūros tarpininkai atlieka keturias svarbiausias funkcijas:
- Minimizuoja finansinių šaltinių gavimo sąnaudas.
- Minimizuoja paskolos gavėjo kontrolės sąnaudas.
- Finansiniai tarpininkai suvienija ir sumažina riziką.
- Likvidumo užtikrinimas. Finansiniai tarpininkai sukuria likvidumą, nes jų aktyvai lengvai ir greitai gali būti pakeisti į mainų priemonę.
Autoriaus pasirinkti maži bankai veikia gana konkurencingoje aplinkoje: Lietuvos banko duomenimis šalyje tyrimo metu veikia tokios Lietuvos banko kontroliuojamos kredito įstaigos: 9 Lietuvos banko licenciją turintys bankai, 5 užsienio bankų atstovybės, 6 užsienio bankų filialai, Lietuvos centrinė kredito unija ir 67 kredito unijos bei 190 ES valstybių narių užsienio bankų Lietuvos Respublikoje teikiantys finansines paslaugas neįsteigus filialo, kurie vykdo kelias iš žemiau nurodytų veiklų: indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas; skolinimas; pinigų pervedimo paslaugos; mokėjimo priemonės (pvz. Autorius savo darbe vadovausis įstatyme nustatyto komercinio banko sąvokos apibrėžimu.
Mažų bankų istorija Lietuvoje
Pagrindiniai autoriaus nagrinėjami maži bankai buvo įsteigti po 1991 metų, o AB Ūkio bankas - 1989 m.
- AB Ūkio bankas: 1989 m.
- UAB Medicinos bankas: 1992 m. Vilniuje įkurtas bankas ir pavadintas Ancorobank“. 1995 m. ant bankroto ribos stovėjusį Ancorobank“ (nesugebėjusį sukaupti minimalaus Lietuvos banko reikalaujamo 10 mln. Lt kapitalo) už simbolinę kainą nupirko Lietuvos ir užsienio investuotojai - 5 juridiniai asmenys įsigijo 9.9 proc.
- AB Šiaulių bankas: 1991 m. pasirašyta banko steigimo sutartis - tuo metu veikusio Lietuvos banko Šiaulių pramonės skyriaus pagrindu įsteigta AB Šiaulių bankas. 2005 m. pasirašyta sutartis dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (toliau ERPB) investavimo į AB Šiaulių banko kapitalą, pagal kurią ERPB įsigijo 16,1 proc.
- AB bankas Snoras“: 1992 m. įsteigtas Šiaulių krašto bankas. 1993 m. įregistruotas naujas Šiaulių krašto banko pavadinimas - SNORAS, o 1995 m.
Tam, kad teisingai suvoktume mažų bankų vystymosi tendencijas, autorius pateikia Lietuvos bankinės sistemos kūrimosi, vystymosi, bankų bankroto ir jų atkūrimo istorinę apžvalgą. Apie Lietuvos bankinę sistemos susikūrimą ir jos raidą randama nemažai literatūros. Nustatyti bankų kapitalo kilmę iki Nepriklausomybės atkūrimo (1990 m.) gana sudėtinga, nes stinga tai nagrinėjusios literatūros.
Iki Nepriklausomybės kūrėsi bankai daugiausiai kreditavo prekybą, pramonę. Stabilaus lito įvedimas (1922 m.), didelės potencijos ir dinamiškos Lietuvos (1922 m.) ir Žemės (1924 m.) bankų įsteigimas labai paveikė kredito rinką, privertė kredito įmones keisti veiklos orientyrus bei politiką - joms teko daugiau dėmesio skirti indėlių pritraukimui, klientų atrankai, ieškoti naujų veiklos nišų. Iki 1930 m. pabaigos Lietuvos bankas buvo pagrindinis krašto kreditorius, nes suteikdavo apie 30-40 proc. bendros paskolos sumos.