Antstolio teisės: ar gali būti areštuotas paveldėtas turtas?

Kai miršta artimas žmogus, paveldėjimas gali tapti ne tik palengvėjimu, bet ir galvos skausmu, ypač jei palikėjas turėjo skolų. Ar antstolis gali areštuoti paveldėtą turtą? Kokios yra įpėdinių teisės ir kaip apsaugoti savo nuosavybę? Šiame straipsnyje rasite atsakymus į šiuos klausimus.

Kada antstolis gali areštuoti turtą?

Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.

Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio.

Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo.

Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu.

Įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas

Su palikėjo turtu paveldima didžioji dalis skolų. Tačiau iš paveldėto turto pagal įstatymus gali būti išieškomos palikėjo vaikų išlaikymui priteistos lėšos arba susikaupusi alimentų skola.

Įpėdiniams nepereina tik asmeninio pobūdžio prievolės - pavyzdžiui, prievolė periodiškai mokėti alimentus vaikų išlaikymui.

Svarbu žinoti, kad palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo.

Kartais palikėjo skolos būna didesnės už visą paveldėtą turtą. Tokį palikimą priėmusiam įpėdiniui paveldėtas turtas gali atnešti nuostolių, nes skolas gali tekti dengti net tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio turto.

Kaip apsisaugoti nuo palikėjo skolų?

Įstatymai suteikia galimybę įpėdiniams apsisaugoti nuo galimų netikėtumų ir išvengti atsakomybės už paveldimą turtą viršijančias palikėjo skolas. Palikimas įpėdiniui nevirs našta, jeigu bus priimtas pagal paveldimo turto apyrašą.

Civilinio kodekso 5.53 straipsnis įtvirtina sąlygą, kad įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kitaip tariant, palikėjo skoloms padengti negali būti naudojamas iki paveldėjimo sukauptas įpėdinio turtas.

Paveldimo turto apraše antstolis pateikia visų palikimą sudarančių daiktų sąrašą ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Svarbu žinoti, kad priimdamas palikimą pagal apyrašą įpėdinis prisiima ir pareigą rūpintis apyrašo papildymu, jeigu sužinotų apie palikėjo skolines teises ar pareigas, kurios nebuvo įtrauktos į apyrašą.

Jei įpėdinis nuslepia dalį palikėjo turto arba nepapildo apyrašo, už palikėjo skolas jis atsako visu savo turtu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, turto pardavimai skolininko pasiūlytam pirkėjui sudaro apie 40 proc. tarp visų turto pardavimų antstoliams vykdant skolų išieškojimą.

Svarbu: Jeigu palikimą priimantys asmenys žino apie palikėjo turėtas skolas, apie mirties faktą reikėtų nedelsiant pranešti išieškojimą vykdančiam antstoliui. To nepadarius, vėliau gali tekti sugaišti daug laiko teismuose, kad visi tuo metu atlikti procesiniai veiksmai būtų grąžinti į pirminę padėtį.

Gavęs pranešimą apie skolininko mirtį, antstolis sustabdo vykdomąją bylą.

Reikėtų žinoti, kad toks elgesys neapsaugo nuo galimų kreditorių reikalavimų. Įstatymai gina kreditorių interesus. Kreditoriai gali kreiptis į teismą, nustatyti skolininko turto paveldėtoją ir įpareigoti jį vykdyti likusias prievoles.

Skolų išieškojimo eilė

CPK 664 straipsnyje yra detaliai nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė:

• Pirmąja eile būtų išieškoma iš įkeisto turto.
• Antrąja eile - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.

Koks turtas negali būti areštuojamas?

Pagal LR civilinio kodekso 739 straipsnį, antstolis negali areštuoti ir iš jų išieškoti skolos iš:

• Pinigų, mokamų į komandiruotę vykstančiam darbuotojui.
• Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų.
• Laidojimo pašalpų.
• Išeitinės išmokos.
• Kompensacijos, mokamos tais atvejais, kai dėl darbo pobūdžio nukrypstama nuo normalių sąlygų.
• Išmokos vaikams.
• Našlaičių pensijos.
• Išmokos, pašalpos ir kompensacijos, kurios iš valstybės bei savivaldybių biudžetų yra mokamos socialiai nepasiturintiems asmenims.

Bendraturčių teisės ir skolos

Jei vienas iš įpėdinių turi skolų, jam priklausanti turto dalis gali būti areštuojama. Bet tai nėra pagrindas areštuoti kitų įpėdinių turto dalis. Neskolingų įpėdinių turtui jokie apribojimai netaikomi, nes kiekvieno jų dalis bendroje nuosavybėje yra asmeninis turtas, o nuosavybė neliečiama.

Vis dėlto bendraturčiams gali kilti tam tikrų nepatogumų įgyvendinant savo teises, jeigu nėra nustatyta naudojimosi bendru paveldėtu turtu tvarka arba turtas nėra atidalintas iš bendrosios jungtinės nuosavybės.

Svarbu: Bendraturčiai gali tikslinti ir keisti savo nuosavybės teisinį statusą bet kuriuo metu. Civilinio kodekso 4.81 str. įtvirtinta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis.

Pagal Civilinio kodekso 4.80 str. kiekvienas bendraturtis taip pat turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimą gali inicijuoti ir bendraturčių kreditoriai, siekdami, kad iš atidalytos dalies būtų galima išieškoti skolas. Po atidalijimo vienam iš bendraturčių priskirta turto dalis tampa jo asmenine nuosavybe.

Jeigu įpėdiniai suinteresuoti išlaikyti paveldėtą turtą kaip šeimos nuosavybę, arba priešingai, jeigu planuojama turtą ar jo dalį parduoti kitiems asmenims, patartina pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 704 str. įtvirtinta galimybe parduoti skolingo brolio turtą skolininko pasiūlytam areštuoto turto pirkėjui.

Jeigu turto dalys bendrojoje nuosavybėje nėra atskirtos, tai parduodamos dalies savininkas pirmiausia turi pasiūlyti šią dalį pirkti kitiems bendraturčiams. Jiems atsisakius arba per vieną mėnesį nepasinaudojus pirmenybės teise pirkti dalį nekilnojamojo turto, savininkas įgyja teisę parduoti turtą bet kuriam kitam asmeniui.

Praskolinto turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui turi daug privalumų. Išvengiama konfliktų, kurie gali pasitaikyti parduodant turtą priverstine tvarka. Vietoj priverstinio pardavimo procedūros įvyksta abiem pusėms priimtinas sandoris, tik šiuo atveju turto pardavimo aktą tvirtina ne notaras, bet antstolis.

Ką daryti gavus antstolio raginimą?

Kad netektų patirti nepatogumų dėl sąskaitų arešto, gavus antstolio raginimą, reikėtų atsiskaityti per jame nurodytą terminą. Jeigu tai neįmanoma, vertėtų atvykti pas antstolį ir aptarti visas galimybes, kaip įvykdyti sprendimą su mažiausiomis sąnaudomis.

Turint neapmokėtų skolų ir ruošiantis išvykti į užsienį, reikėtų pasistengti susimokėti skolas prieš kelionę.

Tais atvejais, jeigu su antstoliu ir kreditoriumi yra suderintas skolos mokėjimo dalimis grafikas, būtina įspėti antstolį, jog dėl išvykos eilinė įmoka gali vėluoti, arba tiesiog sumokėti ją iš anksto.

Svarbu: Priešingu atveju, pamatęs, jog skolininkas nevykdo savo įsipareigojimo geranoriškai mokėti skolą, antstolis gali imtis priverstinių išieškojimo veiksmų ir areštuoti sąskaitas.

Ar antstolis visada elgiasi teisėtai?

Antstoliai elgiasi visiškai teisėtai, iš anksto neinformuodami skolininkų apie jų turto ar banko sąskaitų areštus.

Pradėdamas skolos išieškojimo procesą, antstolis išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Kaip numatyta Civilinio proceso kodekso (CPK) 655 straipsnyje, šiuo raginimu skolininkui pranešama, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad per antstolio nustatytą terminą neatlikus reikiamų veiksmų, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.

Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente.

Išimtiniais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, įstatymas leidžia antstoliui areštuoti turtą nedelsiant, kai tik išsiunčiamas ar įteikiamas raginimas.

Apie tai, kad asmens turtas arba bankuose esančios lėšos yra areštuotos, antstoliai paprastai praneša skolininkams per tris dienas.

Pagal CPK 679 straipsnį turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti šiuos dokumentus nėra galimybės, jie siunčiami registruotu laišku.

Ką daryti, jei antstolis areštavo turtą?

Antstoliui areštavus dovanotą ar kitą turtą, skolininkas turi teisę reikalauti arešto panaikinimo. Tiesa, šis pageidavimas, išreikštas kreipimusi į areštą uždėjusi antstolį ar teismą, gali būti patenkintas tik tada, kai tam nebelieka teisinio pagrindo.

Aktualu žinoti, jog antstolis, prieš pradėdamas skolos išieškojimo procesą, turi apie tai informuoti skolininką, išsiųsdamas teismo sprendimo įvykdymo raginimą gražiuoju. Tiesa, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 655 straipsniu, šis žingsnis gali būti praleidžiamas, jei teismo sprendimo įvykdymo terminai yra nurodyti vykdomajame dokumente arba atitinkamuose įstatymuose.

Taip pat būtinybės siųsti raginimą nėra, kai kalbama apie skubaus vykdymo bylas, bylas, susijusias su turto konfiskavimu bei 100 Eurų nesiekiančių sumų išieškojimo bylas.

Svarbu: Nepaisant to, apie kokios rūšies turto areštavimą ar kokio dydžio skolą būtų kalbama, Jūs, kaip skolininkas, visada turite stengtis komunikuoti su antstoliu. O, idealiu atveju, dėti visas pastangas, kad turimos skolos nebūtų perduotos šiems teismo sprendimus vykdantiems asmenims.

Kokiais atvejais kartu su turtu paveldimos ir palikėjo skolos? Kaip išvengti nemalonių staigmenų, naudojantis paveldėtu turtu?

Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo.

Kartais palikėjo skolos būna didesnės už visą paveldėtą turtą. Tokį palikimą priėmusiam įpėdiniui paveldėtas turtas gali atnešti nuostolių, nes skolas gali tekti dengti net tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio turto.

Įstatymai suteikia galimybę įpėdiniams apsisaugoti nuo galimų netikėtumų ir išvengti atsakomybės už paveldimą turtą viršijančias palikėjo skolas. Palikimas įpėdiniui nevirs našta, jeigu bus priimtas pagal paveldimo turto apyrašą.

Tačiau šią teisinę procedūrą daugelis dar laiko nereikšminga ir nebūtina, todėl ja naudojamasi retokai. Civilinio kodekso 5.53 straipsnis įtvirtina sąlygą, kad įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Paveldimo turto apraše antstolis pateikia visų palikimą sudarančių daiktų sąrašą ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Svarbu žinoti, kad priimdamas palikimą pagal apyrašą įpėdinis prisiima ir pareigą rūpintis apyrašo papildymu, jeigu sužinotų apie palikėjo skolines teises ar pareigas, kurios nebuvo įtrauktos į apyrašą.

Jeigu įpėdinis nuslepia dalį palikėjo turto arba nepapildo apyrašo, už palikėjo skolas jis atsako visu savo turtu.

Antstolių praktikoje pasitaiko atvejų, kai skolininkui mirus skolų išieškojimo procesas toliau vykdomas įprasta tvarka. Taip atsitinka todėl, kad procesiniai vykdymo veiksmai atliekami betarpiškai nedalyvaujant šalims ir antstolis gali nežinoti apie skolininko mirtį, jeigu jam apie tai niekas nepraneša.

Jeigu palikimą priimantys asmenys žino apie palikėjo turėtas skolas, apie mirties faktą reikėtų nedelsiant pranešti išieškojimą vykdančiam antstoliui.

Reikėtų žinoti, kad toks elgesys neapsaugo nuo galimų kreditorių reikalavimų. Įstatymai gina kreditorių interesus. Kreditoriai gali kreiptis į teismą, nustatyti skolininko turto paveldėtoją ir įpareigoti jį vykdyti likusias prievoles.

Skolų išieškojimas yra ganėtinai nemalonus procesas. Visgi, gyvenime pasitaiko situacijų, kai pasiskolintų pinigų grąžinti paprasčiausiai nepavyksta. Tuomet dauguma kreditorių dažniausiai kreipiasi į antstolius. Tokiu atveju, su pastaraisiais rekomenduojama bendradarbiauti - tai padės išvengti papildomų nuostolių ir poveikio priemonių.

Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.).

Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draužiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.

Antstolis galėtų nuimti sąskaitos areštą nebent pats mokėtumėte skolą.

Paliks įstatymu numatytą dalį, kurią galėsite pasiimti banke. Areštas jau greičiausiai uždėtas, t.y. negalite automobilio parduoti.

Nuo 600 EUR būtinos antstolio išlaidos ir atlygis antstoliui yra 142 EUR. BET prie tos sumos prisideda dar visos faktinės išlaidos, t.y. laiškų siuntimas, registrų tikrinimas ir t.t.

CPK 736 str. 1 d. 2 p. 20 %, jeigu nėra numatyta kitaip vykdomajame rašte, išskyrus jei buvo išduoti keli vykdomieji raštai, tada iki 50 procentų nuo gauto uždarbio sumos atskaičius mokesčius.

32 koment. akivaizdu, kad antstolis gauna jau atskaitymus nuo darbo užmokesčio iš darbdavio, todėl dar kartą vykdyti išieškojimą nuo banke gauto atlyginimo dalies už darbą yra jau neteisėta.Be to, dar yra toks tarp kitko CPK 668 str. , kur antstolis turi vadovautis, bet jį antstoliai pastoviai ignoruoja.

Paprastai užtrunka nuo keletą dienų iki savaitės laiko.Tačiau įvykdžius antstolio reikalavimus reikia papildomai informuoti antstolį, nes jis nežino, kieno pinigai pervesti į jo depozitinę sąskaitą, kitaip galite ilgai ir nuobodžiai laukti arešto nuėmimo.

Trys dienos yra numatytos pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Antstolio veiksmus galite apskųsti per dvidešimt dienų skaičiuojant nuo laiško gavimo (spaudas ant voko yra kada gauta) pateikiant skundą antstoliui, jei prašysite sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vieną egz turite pateikti ir teismui.

Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus.

Nesvarbu, kad skola priteista tik vienam iš sutuoktinių. Kad turtas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, automatiškai nepadaro jo asmenine nuosavybe - turtas vistiek bendras.

Kadangi jokios informacijos negavau nei savivaldybeje nei pas savo anstoli nei registru centre bandau cia. Mano anstolis neturi jokiu pretendziju sako kad as nesu skoloje nei 1cento taciau ant mano zemes uzdetas arestas jis man pasake kad padavus paraiska nuimti aresta rodo kad skola 50e ir jis nesupranta iskur ir kaip nes pagal jo duomenis esu viska ismokejas. Zemes ira 3h ir uzdetas arestas del skolos kurios niekas nenori apsiimti tai likau nustebes turiu skola kurios neturiu kur sumoketi.

Sakykit ar gali asmuo pateikti vykdyti issieskojima antstoliui, pas kuri pats dirba kaip antstolio padejejas? Taip pat ar gali buti vykdomas priverstinis lesu isieskojimas jei uzsienio teismo nutartimi yra priimtas sprendimas ismoketi skola dalimis susitarimo budu? Veiksmas tarp AIRIJA-LIETUVA. Zmogus yra mokus siais metais neimokejo menesines imokos tik spalio menesi. Skola del nemoketu islaikymo imoku.

Aš ir mano brolis, esame bendrasavininkai, bute ir sode, brolis turi antstolį dėl nemokėtų alimentų vaikui, ar anstole gali areštuoti turtą, . Turtas nepadalintas. Turtas paveldėtas. Gali areštuoti Jums priklausančią dalį, kaip pvz. 1/2.

DĖMESIO: Norėdami rašyti žinutę, prisijunkite prie sistemos.

Šaltinis: https://www.antstoliai.lt/vykdomasis-procesas/daugiau-informacijos/patarimai-skolininkams

Ši informacija yra tik bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Jei susidūrėte su turto areštu, rekomenduojama kreiptis į teisininką.

tags: #ar #gali #antstolis #arestuoti #paveldeta #turta