Vienas pagrindinių baudžiamosios justicijos trūkumų Lietuvoje yra dažnas laisvės atėmimo bausmės taikymas. Todėl siekiama diegti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, mažinti represinį bausmių poveikį, siekti asmens, atlikusio bausmę, perauklėjimo bei integravimo į visuomenę.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Šioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta įtvirtinti bausmės ekonomijos principą - minimali bausmė, kurios užtektų paveikti nuteistąjį ir paskatinti jį pasitaisyti. Siekiama dažniau taikyti viešuosius darbus, turtines ir kitas bausmes, o ne bausti laisvės atėmimo bausme. Šiame dokumente nustatytos teisėkūros gairės tapo pamatu naujų alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įdiegimui ir jų taikymo galimybių išplėtimui 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame Baudžiamajame kodekse.
Laisvės atėmimo bausmei alternatyvios priemonės numatytos ir rekomenduojamos taikyti įvairiuose tarptautiniuose teisės aktuose. Minimaliose standartinėse taisyklėse dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (toliau - Tokijo taisyklėse) įtvirtinama bendra valstybių Jungtinių Tautų Organizacijos narių nuostata taikyti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, siekiant riboti įkalinimo taikymą. Plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių priemonių taikymą skatina ir Europos Tarybos dokumentai.
Dar 1965 m. Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė rezoliuciją „Dėl bausmės vykdymo atidėjimo, probacijos ir kitų alternatyvų laisvės atėmimo bausmei“, kurioje rekomendavo mažinti laisvės atėmimo bausmės taikymo mastą bei skatinti laisvės atėmimui alternatyvių priemonių taikymą. Taip pat dar 1976 m. Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė rekomendaciją „Dėl kai kurių priemonių, alternatyvių laisvės atėmimui“, kurioje pažymėjo, kad alternatyvos laisvės atėmimui ir jų realizacija sąlygoja sėkmingą teisės pažeidėjų socialinę reabilitaciją, reikalauja daug mažesnių ekonominių sąnaudų nei laisvės atėmimas, todėl rekomendavo valstybėms narėms persvarstyti savo baudžiamuosius įstatymus, siekiant išplėsti alternatyvų laisvės atėmimui taikymą.
Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir 1992 m. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija „Dėl Europos bendruomenės sankcijų ir priemonių“ taisyklės bei 2000 m. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje „Dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo“ valstybės Europos Tarybos narės tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktiką nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose bei taikyti laisvės atėmimą kaip ultima ratio.
Problemos ir sprendimo būdai
Daugybę metų egzistavo stereotipas apie griežtų bausmių efektyvumą, visų pirma - laisvės atėmimo. Tačiau moksliniai tyrimai parodė, kad bausmės griežtumas neturi lemiamos įtakos nusikalstamumo lygio kitimui, o nuteistajam suteikta galimybė pasitaisyti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo dažnai duoda teigiamus rezultatus.
Laisvės atėmimas XVIII-XIX a. Švietimo epochos idėjų įtakoje buvo nagrinėjamas kaip alternatyva griežtesnėms ir nežmoniškoms bausmėms, o būtent mirties bausmei ir įvairiems kūno žalojimams. Tačiau jau XIX a. pastebėta, kad laisvės atėmimo bausmė yra neveiksminga, nes negali išspręsti savo pagrindinio uždavinio, susijusio su nuteistojo socialine reabilitacija ir pataisymu.
Kuriant alternatyvas laisvės atėmimui, pirmiausiai buvo imta plėtoti piniginių baudų sistemą, nors pati bauda taip pat laikoma tradicine bausme. Tačiau ji neveiksminga tų nuteistųjų, kurių finansinė padėtis sunki, atžvilgiu. Taigi reikėjo rasti, kuo pakeisti laisvės atėmimą ir baudas. Energingiausios paieškos vyko Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
XX a. antroje pusėje dėl nuolatinės laisvės atėmimo bausmės kritikos, išsakomos daugumos tarptautinių organizacijų ir forumų, taip vadinamos alternatyvos besąlyginiam laisvės atėmimui, t.y. bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, probacija, viešas papeikimas ir įvairios visuomenei naudingos darbo formos, tapo kai kurių valstybių bausmių sistemos dalimi. Nesikirint į tai, kad 1970 m. įvyko pervertinimas, tai Vakarų Europoje jokiu būdu neturėjo įtakos savarankiškam alternatyvų, kaip tvirtos sankcijų sistemos elemento, formavimuisi.
Su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių formavimosi priežastys glūdi bausmei keliamuose tiksluose, kurie įteisinti LR BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pagal šį straipsnį bausmės paskirtis:
- Sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
- Nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
- Atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
- Paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
- Užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Vadovaujantis bausmių sistemos, BK, priimto 1961 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), sankcijų, bausmių taikymo ir dinamikos statistikos analize, galima teigti, kad Lietuvos baudžiamoji politika buvo orientuota į bauginimo ir galimybės padaryti nusikaltimą atėmimo teorijas. Laisvės atėmimo bausmė, be abejo, yra veiksmingiausia bausmės rūšis, kai kalbame apie nusikaltimą padariusio asmens izoliavimą.
Tačiau viena laisvės atėmimo bausmė negali pasiekti visų bausmei keliamų tikslų, kuriuos formuluoja šiuolaikinė baudžiamoji politika ir taip lemti nusikalstamumo mažėjimą. Bausmė, susijusi su izoliavimu nuo visuomenės, grindžiama tokia prezumpcija: asmuo, padaręs nusikaltimą labai vertina savo laisvę ir uždarymo į kalėjimą grėsmė yra tas faktas, kuris sulaiko nuo nusikalstamumo. Tačiau praktikoje toks sulaikymo efektas yra labai mažas.
Patirtis rodo, kad laisvės atėmimas daro neigiamą poveikį tiek asmeniui, padariusiam nusikaltimą, tiek ir visuomenei. Nuteistiesiems kalėjimai yra „nusikalstamumo mokykla“. Nepakankamai išvystyta reabilitacijos ir adaptacijos sistema po paleidimo iš įkalinimo įstaigos nepadeda asmeniui resocializuotis. Pirma, kad laisvės atėmimas daug kainuoja, pavyzdžiui, vieno nuteistojo išlaikymas per metus Niujorko kalėjime kainuoja tiek pat, kiek vieneri metai studijos prestižiniame Oksfordo universitete. Antra, visuomenė turi išlaikyti nuteistojo šeimą, kol pastarasis atlieka bausmę. Tuo tarpu nukentėjusysis dėl to, kad skriaudėjas nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, negauna jokios kompensacijos.
Pagrindiniai laisvės atėmimo alternatyvų įteisinimo ir taikymo argumentai yra:
- Mažas laisvės atėmimo efektyvumas (nepasiekiamas pataisymo tikslas; aukštas recidyvinio nusikalstamumo lygis po bausmės atlikimo);
- Laisvės atėmimo antihumaniškas pobūdis (asmuo izoliuojamas nuo visuomenės, privalo laikytis nustatyto režimo, laisvės atėmimo vietų perpildymas ir pan.);
- Alternatyvų ekonominis ir socialinis vertingumas (šiuo atveju reikėtų išskirti du aspektus: mažesnės nurodytos bausmės vykdymo organizavimo sąnaudos bei efektyvesnis kompensacinis mechanizmas, t.y. didesnė galimybė atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą. Būdamas laisvėje nuteistasis turi galimybę dirbti ir užsidirbti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui.
Alternatyvi laisvės atėmimui bausmė - tai bausmė be įkalinimo, kurios vykdymui būdinga nuteistojo elgesio kontrolė gyvenimo laisvėje sąlygomis. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs LR BK įtvirtino naujas, nesusijusias su laisvės atėmimu, bausmių rūšis, taip pat sušvelnino kai kurias baudžiamosios atsakomybės taikymo nuostatas. Visų šių priemonių tikslas yra racionalizuoti baudžiamąją politiką ir sudaryti teismams pakankamas baudžiamosios atsakomybės ir bausmės individualizavimo galimybes.
Atkreiptinas dėmesys, kad paprastai už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus padarymą baudžiamojo įstatymo sankcija numato vienintelę skirtiną bausmę - laisvės atėmimą. Už kitas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas kartu su laisvės atėmimo bausme numato ir kitas bausmių rūšis pasirinkimo galimybę. Taip pat reikėtų nustatyti, kokiems asmenims ir už kokias nusikalstamas veikas gali būti skiriamos alternatyvios laisvės atėmimui bausmės.
Bauda kaip alternatyva areštui
Kasmet tarp Lietuvoje užregistruotų nusikalstamų veikų vyrauja baudžiamieji nusižengimai ir nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams. Didėja ir nuteistųjų už šio pobūdžio nusikalstamas veikas. 2010 metais nuteistieji už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas sudarė net 55, 49 proc. visų nuteistųjų.
Bauda - turtinio pobūdžio bausmė, kuri yra adekvati, ekonomiška ir efektyvi poveikio priemonė asmenims, padariusiems savanaudiškas ar turtinę žalą sukėlusias nusikalstamas veikas. Tačiau bausmių skyrimo praktika rodo, jog bauda kaip turtinio pobūdžio sankcija nėra pakankamai išnaudojama. Pavyzdžiui, 2010 metais baudos bausmė sudarė tik apie 30 proc. visų paskirtų bausmių. Tuo tarpu užsienio valstybių teismų praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma bausmė ir kai kuriose valstybėse ji sudaro net 80 proc. visų skiriamų bausmių.
Baudos bausmės taikymas
Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 - 2012 m. programoje numatė plėtoti bausmių, nesusijusių su įkalinimu, sistemą. Šioje programoje siekiama įtvirtinti bausmės ekonomijos principą - skirtina minimali bausmė, kurios užtektų paveikti nuteistąjį ir paskatinti jį pasitaisyti. Dažnesnį baudos taikymą taip pat rekomenduoja tarptautiniai teisės aktai.
Tačiau reikėtų pabrėžti, jog teismų praktikoje, taikant šios rūšies bausmę, susiduriama su nemažai problemų. Tačiau retai įvertina vieną iš svarbesnių - kaltinamojo mokumą, t.y. ar jis sugebės sumokėti jam paskirtą piniginę sumą. Manytume, jog problema slypi baudos dydžio nustatymo mechanizme, kuris šiuo metu, deja, nėra tiesiogiai susietas su jokiais aiškiais objektyviais kriterijais. Kalbant apie baudą, taip pat nemažai problemų kyla jos vykdymo procese, kurias, mūsų nuomone, irgi būtina išanalizuoti. Taigi baudos dydžiai, turtinės bausmės dydžio nustatymo mechanizmai bei baudos vykdymas tai yra pagrindinės problemos, susijusios su baudos bausme, kurios yra šiame darbe gvildenamos.
Bauda yra įteisinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o jos požymiai formuluojami BK 47 straipsnyje. Pagal šio kodekso 43 straipsnį bauda taip pat yra bausmė, kuri skiriama juridiniams asmenims už padarytą nusikaltimą. Bauda - piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Pagrindinis šios bausmės nubaudimo elementas nukreiptas į asmens turtinį statusą.
LR BK (atsižvelgiant į 2011 m. liepos 5 d. BK pakeitimus) baudos bausmė yra numatyta 227 sankcijose iš 422 galimų, t.y. ji numatyta truputėlį daugiau nei pusėje visų sankcijų (54 proc.). Išanalizavus baudos numatymą straipsnių sankcijose pagal nusikalstamos veikos klasifikacinę kategoriją, gauti tokie rezultatai: baudžiamųjų nusižengimų sankcijose - 100 proc. (ji numatyta visose 45 sankcijose), nesunkių nusikaltimų sankcijose - 81,4 proc. (131 sankcijose iš 161 sankcijos), apysunkių nusikaltimų sankcijose - 42,7 proc. (44 sankcijose iš103), sunkių nusikaltimų - 9,3 proc. (7 sankcijose iš 75). Labai sunkių nusikaltimų sankcijose bauda nenumatoma.
Tačiau atlikto tyrimo, baudos bausmės numatymas visose BK straipsnio sankcijose sudaro tik 54 proc., o laisvės atėmimo bausmės - net 89,33 proc. visų sankcijų. Analizuojant 2006 - 2010 m. Lietuvoje paskirtų bausmių statistiką baudos bausmės taikymo vidurkis šiuo laikotarpiu sudarė 30,66 proc., o laisvės atėmimo bausmės - apie 43,98 proc.
Šiuo metu Lietuvos praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, laisvės apribojimo bausmę per minėtą laikotarpį teismai vidutiniškai skyrė 13,96 proc. nuo visų paskirtų bausmių, o viešuosius darbus - tik 2,22 proc.
| Bausmės rūšis | Taikymo vidurkis (2006-2010 m.) |
|---|---|
| Bauda | 30,66 proc. |
| Laisvės atėmimas | 43,98 proc. |
| Laisvės apribojimas | 13,96 proc. |
| Viešieji darbai | 2,22 proc. |
Nemažai sankcijų už nusikalstamas veikas nustato švelniausią galimą bausmę - baudą. Teismas spręsdamas bausmės skyrimo klausimą už nusikaltimą, padarytą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir pagal bylos aplinkybes norėdamas skirti švelniausią bausmę, pirmiausia turės apsvarstyti galimybę skirti baudą.
Tačiau, kaip jau minėjome, dėl baudos ekonominio pobūdžio jos poveikis ir griežtumas priklauso nuo kaltininko socialinės charakteristikos, jo turtinės padėties. Todėl, jeigu teismas nuspręs, kad asmeniui dėl turtinės padėties tokia bausmė yra netinkama, jis, vadovaudamasis, sankcijos struktūra turės paskirti griežtesnę bausmę.
Viešieji darbai ir baudos bausmės griežtumas išryškėja santykyje su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu. Nagrinėjant baudos santykį su viešaisiais darbais, galima išskirti kelis baudos privalumus viešųjų darbų atžvilgiu. Visų pirma, viešųjų darbų atveju yra apribotas asmenų ratas, kuriems gali būti skiriami šio pobūdžio darbai. Pavyzdžiui, viešieji darbai neskirtini dėl aplinkybių, kurios objektyviai gali neleisti nuteistajam dirbti viešuosius darbus: neįgalumas, nėštumas, sunki liga. Tuo tarpu baudos atveju tokių apribojimų nėra.
Kita vertus, ne mažiau svarbu atskleisti ir viešųjų darbų privalumus baudos bausmės atžvilgiu. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta asmeninės atsakomybės nuostata, kuri reiškia, jog pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamą veiką atsakyti gali tik kaltai ją padaręs asmuo. Manytume, jog ši nuostata labiau yra užtikrinama viešųjų darbų negu baudos atveju. Kadangi visas viešųjų darbų procesas yra kontroliuojamas, todėl sunku įsivaizduoti, kad teismo paskirtą bausmę atliks ne nuteistasis, o kitas asmuo. Tuo tarpu baudą gali sumokėti tretieji asmenys, o tai būtų sunku patikrinti.
Be to, svarbu pabrėžti, jog baudos specifinė ypatybė yra tai, kad vykdant šią bausmę nuteistajam pataisos priemonės poveikis netaikomas nuolat, kaip taikomas nuteistiesiems vykdant viešuosius darbus bausmę ilgesnį laikotarpį. Nuolatinis pataisos priemonės poveikis nuteistiesiems sudaro geresnes sąlygas pasitaisyti. Nuteistiesiems, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, pataisos priemonės yra neatlygintinis nuteistojo darbas visuomenės labui ir bausmės atlikimo režimas (BVK 40 straipsnis).
Kita laisvės atėmimo bausmei BK 42 straipsnyje numatyta alternatyva yra laisvės apribojimas. Kaip ir nagrinėjant baudos ir viešųjų darbų santykį, visų pirma, svarbu atskleisti baudos privalumus laisvės apribojimo bausmės atžvilgiu. Baudos ir laisvės apribojimo bausmes turinio griežtumą atribojanti aplinkybė yra ta, kad pastaroji bausmė nustato laisvės suvaržymus nuteistajam. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, be to ši bausmė apima keletą bendrai privalomų pareigų nuteistajam.
Asmeniui, nuteistam pinigine bausme yra keliamas vienintelis reikalavimas - sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Šios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, draudimas lankytis tam tikrose vietose ar bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis (BK 48 straipsnio 3 - 6 dalys). Bauda sumokama į valstybės biudžetą, taigi tai yra ekonomiška bausmė, nes ji nieko nekainuoja valstybei. Priešingai, ji atneša valstybei finansines pajamas. Tuo tarpu vykdant laisvės apribojimo bausmę, valstybė patiria išlaidas dėl probacijos tarnybos darbo su nuteistaisiais padedant jiems integruotis į visuomenę.
Pavyzdžiui, pataisos inspekcijų (toliau - PI) pareigūnai ne tik tikrina, kaip nuteistasis laikosi teismo nustatytų draudimų ir vykdo paskirtus įpareigojimus, bet ir teikia socialinę paramą sprendžiant asmenines ir socialines nuteistojo problemas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 47 straipsnio 2 dalis).
Pavyzdžiui, pataisos inspekcijos pareigūnai padeda sutvarkyti reikiamus dokumentus socialinei pašalpai gauti, rasti laikiną gyvenamąją vietą, jeigu asmuo neturi kur gyventi, kartu su darbo birža organizuoja ...
Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, bet kuri piniginė bauda gali būti pakeista administraciniu areštu iki 30 parų. „Kartais areštas apskritai asmeniui nėra bausmė, nes areštinėje galima šiltai pabūti ir gauti maisto. Dėl to valstybė, vietoj to, kad jai būtų atlyginta žala, dar patiria papildomų nuostolių už pažeidėjų išlaikymą arešto patalpose.
Taip pat pritarta, kad teismas galėtų skirti administracinį areštą atlikti ne tik nepertraukiamu laikotarpiu, bet ir išskaidant jį dalimis. Tai leistų teismui rinktis iš daugiau baudų alternatyvų bei skirti pačią efektyviausią. Pvz. greitį viršijančiam pasiturinčiam asmeniui piniginė bauda gali būti ne tokia efektyvi, kaip arešto bausmė, kad ir išskaidyta į keletą savaitgalių. Ilgesnės trukmės nepertraukiamas areštas tokiu atveju gali būti neproporcinga bausmė padarytam pažeidimui, tad skiriant nuobaudą vėl būtų grįžtama prie piniginės baudos. Taigi, taip nebūtų pasiekta bausmės efektyvumo.
Vyriausybė taip pat pritarė ministro siūlymui nustatyti, kad teismas ar kita institucija, paskyrusi piniginę baudą, atsižvelgus į sunkią pažeidėjo materialinę padėtį, jo prašymu visą baudą ar jos dalį galės pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Pakeisti nesumokėtą piniginės baudos dalį visuomenei naudingu darbu teismo galės prašyti ir tie asmenys, kurių materialinė padėtis pasunkės bemokant baudą. Šiems ATPK pakeitimams dar turės pritarti ir Seimas.