Su netikromis pinigų kupiūromis pričiupti žmonės neretai piktinasi, kad padirbtus banknotus išsigrynino bankomatuose. Ar tai įmanoma? Štai tada ir pasitaiko netikėtumų, apie kuriuos dažnas nesusimąsto - netikri pinigai gali pasiekti jūsų rankas net per bankomatą.
Nors gali pasirodyti, kad bankomatai - saugiausia vieta išsigryninti pinigus, praktika rodo ką kita. Kartais padirbtas banknotas į tokią sistemą patenka ne dėl techninės klaidos, bet todėl, kad kitas žmogus, net nežinodamas, įnešė klastotę per tą patį bankomatą. Tokiu būdu netikri pinigai ima cirkuliuoti toliau - ir gali atsidurti jūsų piniginėje.
Bankų atstovai sako, jog apgauti bankomatą ir mėginti į sąskaitą įnešti padirbtus pinigus galėtų ryžtis nebent patys didžiausi optimistai, nes tai - esą neįmanoma. Tokiai nuomonei pritaria ir DNB banko Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta, teigiantis, jog bankomatai padirbtų pinigų nei priima, nei išduoda - tik sulaiko. Reiškia, žmonės, kaltinantys bankomatus netikrų pinigų išdavimu, prasilenkia su tiesa?
„Dalis bankomatų turi dvigubą funkciją, tai yra, juose galima ne tik išsigryninti pinigų, bet ir įnešti grynuosius į savo sąskaitą, - sakė V.Lopeta „Vakaro žinioms“. - Visi išgryninimui skirti pinigai yra kruopščiai patikrinami dar prieš inkasuotojams įdedant juos į bankomatą, tuo tarpu klientų įnešamus pinigus bankomatas patikrina įnešimo metu. Bankomatuose įdiegtos pakankamai aukštos klasės prevencinės sistemos nepraleidžia padirbtų kupiūrų. Į bankomatus įnešamos netikros kupiūros iškart būna atpažįstamos, sulaikomos ir perkeliamos į atskirą bankomato laikyklę, iš kurios jos kitiems klientams jau nebeišgryninamos. Apie visus tokius atvejus bankas nedelsiant informuoja policiją. Pasak V.Lopetos, jei žmogus bandytų į bankomatą įdėti suklastotą kupiūrą, iškart suveiktų prevencinė sistema, o klastotė būtų sulaikyta.
Būtent taip nutiko ir vienam DNB banko klientui, liepos mėnesį šio banko bankomate Šiauliuose bandžiusiam įnešti porą padirbtų penkiasdešimtinių. „Šiuo atveju klientas bandė pats įnešti grynuosius į savo sąskaitą, tarp jų buvo ir pora padirbtų kupiūrų, - pasakojo „Vakaro žinioms“ V.Lopeta. - Bankomatas patikros metu atpažino padirbtas kupiūras, automatiškai atskyrė jas nuo kitų, o bankas apie šį atvejį informavo policiją“.
Žmonių nusiskundimų dėl iš bankomatų išsigrynintų netikrų pinigų neteko girdėti. Galbūt, jei tokių atvejų ir pasitaiko, nukentėjusieji kalbasi su bankais ir randa abiem pusėms priimtiną išeitį. Kokybiškos patikros sistemos visada turi atpažinti klastotes ir jas sulaikyti. Jei paaiškėja, kad žmogaus gauta kupiūra yra netikra, realiausias būdas atgauti pinigus - kreiptis į policiją.
Kaip veikia bankomatai ir ką daryti aptikus padirbtą pinigą?
Bankomatai ne tik išduoda pinigus, bet ir juos tikrina. Šiuolaikiniai bankomatai - tai ne tik įrenginiai, kurie išduoda pinigus. Jie taip pat skenuoja ir vertina kiekvieną įneštą banknotą. Jei įrenginys aptinka įtartinų požymių - pavyzdžiui, neįprastą spalvą, popieriaus tekstūrą ar neatitikimus saugumo elementuose - tokia kupiūra sulaikoma. Apie tai vartotojas dažniausiai informuojamas iškart. Bankomatas išduoda kvitą su informacija, kad viena iš įneštų kupiūrų buvo nepriimta. Tada banknotas perduodamas ekspertams, kurie atlieka išsamią analizę. Kol tyrimas vyksta, pinigai yra sulaikomi, o žmogui tenka laukti ir nežinoti, ar jis pinigą atgaus.
Visi bankomatai stebimi vaizdo kameromis. Kiekvienas pinigų įnešimas į bankomatą fiksuojamas. Tai reiškia, kad net jei žmogus pats buvo apgautas ir netyčia įdėjo klastotę, atsakomybės išvengti nepavyks. Oficialiai jis laikomas atsakingu už tai, ką įnešė. Jeigu situacija įvyko pirmą kartą ir asmuo bendradarbiauja su tyrėjais, išsiaiškina pinigų kilmę ir pateikia visą reikalingą informaciją - procedūra vyksta kaip formalumas. Tačiau jei padirbtų pinigų pateikimas kartojasi, galima įtarti sąmoningą veiklą. Tokiu atveju žmogui gali grėsti rimtos pasekmės, net baudžiamoji atsakomybė.
Ką daryti, jei aptikote padirbtą banknotą?
Skaudžiausia tokiose situacijose tai, kad net ir apgautas žmogus, jei neturi įrodymų, jog pinigus gavo iš kito asmens, pinigų nebeatgauna. Kai kupiūra pripažįstama netikra, ji konfiskuojama, o savininkui nekompensuojama. Tokia tvarka galioja visoje Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad kiekvienas gyventojas turi būti atsakingas už tai, kokius pinigus priima. Jei priimtas banknotas pasirodys esąs padirbtas, net ir „tik“ 50 eurų gali virsti tikru nuostoliu. Be įrodymų, kad pinigas gautas legaliai, atgauti prarastą sumą - praktiškai neįmanoma.
Policija perspėja, kad savo kišenėje radę įtartiną banknotą žmonės nebandytų jo realizuoti, bet iš karto kreiptųsi į banką.
Lietuvos banko (LB) Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vadovės Ramunės Juzėnienės teigimu, jei banknotai - susidėvėję, suplyšę, apdegę, sugraužti gyvūnų ar kitaip sugadinti, juos reiktų pristatyti į Lietuvos banko kasas. Dažnu atveju sugadinti pinigai kasoje iš karto pakeičiami naujais, apyvartoje nebuvusiais pinigais. Tačiau, jei banknotai sugadinti stipriai, R. Juzėnienė nurodė, kad klientui reikia užpildyti prašymą pinigų mokumo ekspertizei atlikti, kuri trunka 20 darbo dienų. „Priklausomai nuo ekspertizės išvadų, pakeistų pinigų vertė klientui kompensuojama prašyme nurodytu būdu - išmokama kasoje arba pervedama į nurodytą banko sąskaitą“, - aiškino pašnekovė.
Jei paaiškės, kad pinigai padirbti, jie bus saugomi Lietuvos banke, informacija bus perduota policijai, o jų vertė asmeniui nebus kompensuota.
Kaip atpažinti padirbtus pinigus?
Nors dažniausiai kalbama apie padirbtų banknotų pavojų vasarą, kai žmonės aktyviau keliauja, lankosi turguose ar festivaliuose, žiemą ši rizika niekur nedingsta. Todėl net ir žiemą, kai gyvenimas vyksta lėčiau, rizika nepraranda aktualumo. Grynųjų pinigų cirkuliacija tęsiasi, o su ja - ir visos susijusios grėsmės, kurias turėtų žinoti kiekvienas vartotojas.
Kiekvienas euras turi saugumo žymes: vandens ženklus, hologramas, metalizuotas siūles, reljefinį paviršių. Tikras pinigas keičia atspalvį priklausomai nuo šviesos, o liečiant jaučiama išskirtinė tekstūra. Tam nereikia turėti specialios įrangos - užtenka atidumo ir įpročio peržvelgti pinigus prieš juos priimant.
Specialistai siūlo naudotis „trijų P“ taisykle: pažiūrėk, pašiugždenk ir paversk.
Populiariausias 20 eurų padirbtas banknotas neturi blizgios, perlamutrinės juostelės reverso pusėje, ją galima pamatyti banknotą sukinėjant prieš šviesą ir žiūrint į tą tikslų, gražiai pasikartojantį raštą. 50 eurų pagrindiniai požymiai būtų reverse t.y., kita pusė, kur yra serijos numeris. Gal taip bus lengviau atsiminti, banknotą sukinėjant gražiai prieš šviesą, nominalo skaičius vandens ženklo zonoje keičia spalvą iš tamsiai rožinės, tamsiai violetinės į žalsvai rusvą ir tą kaitą reiktų pamatyti.
Taip pat Lietuvos bankas ragina gyventojus atkreipti dėmesį ir į banknotų serijos numerius, esančius banknoto reverse. Visos kupiūros turi spausdinto paviršiaus nelygumų, popierius standus, šiugžda, į banknotus su žodžiu „euro“ ir nominalo skaičiumi įterpti apsauginiai siūleliai, vandens ženklai, kurie matomi tik prieš šviesą, o padėjus ant pagrindo arba patamsėja, arba tampa nematomi, visos kupiūros pažymėtos ir hologramomis, kurios banknotą vartant keičiasi.
Žmonės įspėjami tiesiog būti atidesni, o jei turi įtarimų dėl banknoto tikrumo jo gali iš duodančiojo ir nepriimti, prašyti pakeisti.
Policija išskyrė, kad dažniausiai netikrais pinigais atsiskaitoma už nedidelės vertės prekes. Pašnekovai nurodė, kad dažniausiai sutinkami netikri banknotai, kadangi netikrų banknotų gamyba santykinai pigesnė ir paprastesnė negu monetų. Be to, banknotai yra lengvesni, tad lengviau realizuoti didesnį kiekį (ar didesnės vertės) banknotų nei monetų: „Dažniausiai klastojamas 50 eurų banknotas.“
Siekiant išvengti padirbtų pinigų, kriminalinės policijos biuras pataria susipažinti su tikrų banknotų apsaugos priemonėmis, atidžiau apžiūrėti turimus tikrus banknotus, atkreipti dėmesį į popieriaus struktūrą, pinigams būdingą šiugždėjimą, vandens ženklus, hologramas ir kt.: „Dažniausiai platinami prastos kokybės netikri pinigai, kuriuos tikrai nesunku atpažinti. Žinodami, kaip atrodo ir laikant rankoje „jaučiami“ tikri banknotai, lengviau atpažinsite netikrus.“
Policijos atstovai nurodė, kad svarbu ir pati situacija. Pavyzdžiui, tikrinti pinigų prekybos centre nėra prasmės, nes ten netikrų pinigų grėsmė yra lygi nuliui. Tačiau gaunant pinigus iš nepažįstamo fizinio asmens, naudinga gautus pinigus apžiūrėt.
Būkite budrūs: kaip atskirti suvenyrinius banknotus nuo tikrųjų?
Nors dažnai manoma, kad padirbtų pinigų klausimas yra tik bankų ar teisėsaugos institucijų rūpestis, iš tiesų viskas priklauso ir nuo mūsų. Netikri pinigai cirkuliuoja žmonių rankose, todėl kiekvienas vartotojas gali būti tas, kuris laiku pastebi klastotę ir nepriima jos.
O jeigu taip jau nutiko, kad netikras banknotas atsidūrė jūsų rankose - svarbiausia žinoti, kad nieko neslėpti, bendradarbiauti ir stengtis išsiaiškinti situaciją.