Šiandien nebestebina įmonės patalpose ar teritorijoje įrengtos vaizdo kameros. Tačiau ar visada toks filmavimas yra teisėtas? Šiame straipsnyje aptarsime, kokiais atvejais filmavimas yra teisėtas, o kada pažeidžiami įstatymai, bei kokie reikalavimai keliami vaizdo stebėjimui.
Teisė į privataus gyvenimo neliečiamybę
Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų:
- tai daroma įstatymu;
- ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus;
- ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė;
- yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
Vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
Kada filmavimas draudžiamas?
Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu.
Parametrai, kuriais vadovaujantis fiksuojamas vaizdas, - griežti. Į vaizdo lauką negali patekti jokie pašaliniai ne jūsų teritorijoje esantys asmenys ar kitiems asmenims priklausantis turtas. „Jeigu aš filmuoju savo kiemą, įėjimą į savo pastatą, neapimdamas kaimyno teritorijos, aš turiu tokią teisę ir tą darau. Kaip pavyzdys būtų tvoros filmavimas atliekant vaizdo stebėjimą - filmuojant tvorą į vaizdo stebėjimo kamerą patenka ir šaligatvis.
Vaizdo stebėjimas daugiabučiuose ir laiptinėse
Pastaruoju metu apsaugos ekspertai sulaukia vis daugiau klausimų, ar galima įsirengti stebėjimo kameras daugiabučiuose ar jų laiptinėse. „Šiuo atveju yra labai svarbu atsižvelgti į tai, kad bendro naudojimo objektai yra valdomi, naudojami bendraturčių sutikimu, sprendimai priimami butų, patalpų savininkų balsų dauguma. Taigi šiuo atveju, jeigu nusprendžiama įrengti stebėjimo kameras, turi būti organizuojamas susirinkimas, balsuojama ir priimamas atitinkamas sprendimas, kuris galioja šalia teisėtų interesų, šiuo atveju duomenų valdytoju tampa bendrija, namo administratorius arba butų savininkų įgaliotas asmuo.
Jei norite įsirengti kamerą prie savo durų daugiabutyje, taip pat reikėtų gauti kaimynų sutikimą.
Vaizdo stebėjimas darbo vietose
Pastaraisiais dešimtmečiais gerokai išpopuliarėjo vaizdo kamerų įrengimas darbo vietose. Darbdaviams leidžiama įdiegus tam tikras taisykles, vykdyti vaizdo stebėjimą teisėtais tikslais. Tokie teisėti tikslai gali būti, pavyzdžiui, vaikų apsauga darželyje ar mokykloje arba darbdavio nuosavybės apsauga nuo galimų vagių.
Tačiau vaizdo kameros neturėtų būti įrengtos darbuotojų kabinetuose (patalpose) arba itin privataus pobūdžio vietose, pavyzdžiui, tualetuose.
Jūsų kaip darbuotojo vaizdo stebėjimas darbo vietoje varžo jūsų privatumą. Šio proceso metu įrašomas jūsų elgesys, o įrašai gali būti saugomi ir naudojami įvairiais tikslais.
BDAR reikalavimai vaizdo stebėjimui
Advokatė pažymi, kad visų pirma, svarbu prisiminti, jog vaizdo stebėjimui keliami bendrieji BDAR reikalavimai, t. y. turi būti laikomasi BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo trukmės apribojimo ir kitų principų, o vykdomas asmens duomenų rinkimas turi būti pagrįstas bent viena asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga (įprastai vaizdo stebėjimas motyvuojamas būtent savo ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų siekimu (BDAR 6 str. 1 d. f p.). Tai reiškia, jog vaizdo stebėjimas turi būti pagrįstas nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir neatliekamas su šiais tikslais nesuderinamu būdu.
Visgi, dar prieš pradedant vykdyti vaizdo stebėjimą, labai svarbu kritiškai įvertinti, ar ši priemonė yra tinkama ir būtina numatytam tikslui pasiekti. Pavyzdžiui, siekiant užkardyti nusikalstamas veikas nuosavybei, pirmiausia vertėtų apsvarstyti mažesne apimtimi duomenų subjektų privatų gyvenimą ribojančių priemonių taikymą - aptverti turtą tvora, uždėti apsaugines spynas, atnaujinti apšvietimo sistemas, pasinaudoti saugos tarnybų paslaugomis ir pan. Tik nesant galimybės numatyto tikslo pasiekti alternatyviomis priemonėmis, turėtų būti pasitelkiamos stebėjimo vaizdo kameromis sistemos.
Atliekant vaizdo stebėjimą labai svarbu įvertinti stebėjimo laiką, zoną ir nuspręsti, ar tikslui pasiekti būtina stebėti visą patalpą ar teritoriją, ar pakanka tik dalies, taip pat priimti sprendimą, ar būtinas vaizdo stebėjimo išsaugojimas, o gal pakanka tik tiesioginio vaizdo stebėjimo be įrašymo. Prieiga prie vaizdo duomenų turėtų būti suteikta tik tiems asmenims, kurių funkcijoms vykdyti yra reikalingi asmens duomenys - darbdavio įgaliotam asmeniui, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ir pan.
BDAR neįvardija konkrečių asmens duomenų saugojimo terminų, todėl taikomas bendrasis principas, jog duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi.
Duomenų valdytojui kyla pareiga apie vykdomą vaizdo stebėjimą darbuotojus supažindinti pasirašytinai ar kitu informavimą įrodančiu būdu. Kitiems asmenims iš anksto, dar prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, turi būti lengvai, prieinamai ir glaustai, aiškia ir paprasta kalba suteikta visa su vaizdo stebėjimu susijusi informacija (BDAR 13, 14 str.).
Tačiau, atsižvelgiant į gausų šios informacijos kiekį ir siekiant nesukelti informacinio nuovargio, duomenų valdytojas gali pasitelkti kelių lygių metodą. Tokiu būdu, esminė su vaizdo stebėjimu susijusi informacija turėtų būti pateikiama informacinėje lentelėje (pirmasis lygmuo), o likusi dalis - pagal šioje lentelėje pateiktą nuorodą surandant internete ar susisiekiant nurodytais kontaktais (antrasis lygmuo). Įspėjamajame ženkle turėtų būti pavaizduotas vaizdo stebėjimo kameros simbolis, vartojama tos šalies, kurioje vyksta vaizdo stebėjimas, kalba, o naudojamas šriftas - aiškus ir įskaitomas. Informacija ženkle turėtų būti išdėstyta taip, kad duomenų subjektas, prieš patekdamas į stebimą teritoriją, galėtų lengvai atpažinti stebėjimo aplinkybes (maždaug akių lygyje).
„Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik informacinės lentelės su vaizdo stebėjimo kameros simboliu pakabinimas, be nurodytos informacijos pateikimo, nėra tinkamas ir BDAR nuostatas atitinkantis duomenų subjektų informavimas“, - nurodė advokatė.
Jeigu siekiama įdiegti vaizdo stebėjimo sistemas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose ar teritorijoje, be aukščiau įvardintų reikalavimų, taip pat būtina šį sprendimą patvirtinti bendraturčių balsų dauguma.
Galiausiai, svarbu nepamiršti, jog vykdomo vaizdo stebėjimo metu duomenų subjektui suteikiama teisė susipažinti su apie jį renkamais duomenimis. Pateikus prašymą dėl vaizdo įrašo kopijos gavimo, toks prašymas turėtų būti tenkinamas taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis kitų asmenų teisėms ir laisvėms (kopijoje neturėtų matytis kitų duomenų subjektų veidų, jie turėtų būti užtušuojami ir pan.). Be to, duomenų subjektas BDAR pagrindu taip pat gali išreikšti nesutikimą, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi. Tokiu būdu, nesutikimą pareiškusio asmens duomenų tvarkymas turėtų būti sustabdytas, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas galėtų įrodyti, jog vaizdo duomenys tvarkomi dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves.
Pasak teisininkės, nors vaizdo stebėjimas gali padėti laiku užkirsti kelią žalos sveikatai ar nuosavybei kilimui, būtina užtikrinti, jog toks asmens duomenų tvarkymo būdas neprieštarautų BDAR įtvirtintiems reikalavimams.
Teisėtas ir neteisėtas filmavimas
Apibendrinant, pateikiame lentelę, kurioje nurodomi teisėto ir neteisėto filmavimo pavyzdžiai:
| Teisėtas filmavimas | Netesėtas filmavimas |
|---|---|
| Savo nuosavybės filmavimas, nepažeidžiant kaimynų privatumo | Gyvenamosios patalpos ir jai priklausančios privačios teritorijos filmavimas |
| Vaizdo stebėjimas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką | Slaptas darbuotojų filmavimas darbo vietoje be įspėjimo |
| Bendro naudojimo patalpų filmavimas su bendraturčių sutikimu | Persirengimo kabinų filmavimas parduotuvėse |
Ką daryti, jei pažeidžiamas privatumas?
Jeigu jus trikdo kaimyno įrengtos kameros, nukreiptos į jūsų kiemą, kreipkitės į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Svarbu įsidėmėti:
- Fiksuojant panoraminį planą, kuriame neišryškinami konkretūs žmonės, sutikimo nereikia.
- Jei filmuojami (fotografuojami) konkrečiai išskirti žmonės ir jie yra aiškiai atpažįstami, tai reikia gauti jų sutikimą.
- Pastebėjus, kad jūsų nuotrauka (video) yra patalpinta internete be jūsų sutikimo, pirmiausia reikėtų kreiptis į interneto tinklalapio, kuriame paskelbta nuotrauka (video), valdytoją ir reikalauti ją pašalinti.
Vaizdo kameros įrašo jūsų elgesį, ir šis įrašas gali būti saugomas ir naudojamas įvairiais tikslais. Transporto priemonių sekimas, darbo kompiuterio stebėsena, tikrinimas, su kuo darbuotojas bendrauja elektroniniu paštu (ir ką siunčia), telefoninių pokalbių įrašymas, stebėsena vaizdo kameromis ir t.t. Bet kokia slapta darbuotojų stebėsena yra neteisėta.
Pirmiausia, darbuotojų stebėsenai turi būti nustatytas konkretus tikslas, pavyzdžiui, stebėjimas vaizdo kameromis siekiant užtikrinti darbų saugą. Taip pat darbdavys privalo turėti teisėtą pagrindą duomenų tvarkymui. Paprastai tai būna teisėtas interesas. Tačiau nepakanka tik formaliai nurodyti šį pagrindą, jį reikia pagrįsti ir įrodyti.
Pagrindus, jog egzistuoja pagrįstas ir teisėtas interesas vykdyti darbuotojų stebėseną, reikia įvertinti, ar nėra būtina atlikti ir poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Darbdavys privalo parengti bet kokios darbuotojų stebėsenos tvarką bei su ja supažindinti visus darbuotojus. Taisyklės turi būti aiškios ir lengvai prieinamos susipažinti.
Stebėsenos priemonės turi būti proporcingos ir garantuoti darbuotojo apsaugą nuo darbdavio savivalės, tad darbuotojas turi turėti galimybę išsaugoti savo teisę į privatumą darbo metu. Todėl, pavyzdžiui, darbuotojų persirengimo patalpose, tualetuose, poilsio kambariuose vaizdo stebėjimas negali būti vykdomas.
tags: #ar #gali #but #darbuotojas #filmuojamas