Endometriozė ir Nėštumas: Ar Įmanoma Pastoti Sergant Mėnesinėmis?

Endometriozė - tai lėtinė, progresuojanti ir atsinaujinanti būklė, kuri, kaip manoma, apsunkina gyvenimą bent vienai iš dešimties merginų ir moterų. Tačiau tikėtina, kad realūs skaičiai yra gerokai didesni.

Ši liga, kuriai būdingas į gimdos gleivinę panašaus audinio išvešėjimas už gimdos ribų, gali turėti įtakos vaisingumui ir nėštumo eigai. Straipsnyje aptariama, kas yra endometriozė, jos priežastys, simptomai, diagnostika, gydymo būdai ir įtaka nėštumui.

Kas yra Endometriozė?

Endometriozė reiškia į gimdos gleivinę panašaus audinio išvešėjimą už jos ribų. Endometriozės židiniai dažniausiai susidaro dubens ertmėje (kiaušidėse, ant gimdos ir kiaušidžių raiščių, ant gimdos išorinės sienos, dubens pilvaplėvėje), pilvo ertmėje (žarnyne, šlapimtakiuose, ant šlapimo pūslės), pasitaiko, kad jų atsiranda plaučiuose ar netgi smegenyse.

Normaliai funkcionuojančio organizmo atveju į svetimą vietą patekusi gimdos gleivinės ląstelė būtų atpažinta ir sunaikinta, tačiau sergant endometrioze susidaro židiniai, kurie, kaip ir vidinis gimdos sluoksnis, menstruacijų metu kraujuoja. Šie dariniai reaguoja į moters organizmo hormoninius pokyčius. Kaip ir audinys gimdoje, endometrioidiniai dariniai menstruacijų metu pradeda kraujuoti. Kadangi nėra natūralių būdų kraujui pasišalinti, vyksta vidinis kraujavimas, kuris sukelia uždegimą, formuojasi sąaugos ir cistos.

Nors endometriozė ir vėžys nėra tapatu, o endometriozės židiniai - nepiktybiniai, negydoma liga apsunkina ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą. Pagrindinė komplikacija yra sutrikęs vaisingumas. Endometriozė dažnai įvardijama kaip viena pagrindinių nevaisingumo priežasčių. Endometriozė yra vienas pagrindinių įtariamųjų, jei nepavyksta pastoti ilgiau nei metus.

Endometriozės Atsiradimo Priežastys

Egzistuoja ne viena teorija ir bandymai paaiškinti, kodėl gimdos gleivinė pradeda vešėti už jos ribų, tačiau endometriozė sudėtinga ir paini liga, tad tikslių priežasčių nustatyti vis dar nepavyksta. Tarp galimų priežasčių minimos:

• Imuninės sistemos problemos: Organizmas neatpažįsta už gimdos ribų atsiradusių endometriumo ląstelių ir jų nenaikina.
• Sutrikusi menstruacijų tėkmė: Kraujas teka į dubens ertmę, o endometriumo ląstelės, prilipusios prie paviršiaus, ilgainiui virsta į endometriozės židinius, kraujuojančius kiekvienų menstruacijų metu.
• Pilvaplėvės ląstelių transformacija: Dėl hormonų ar imuninių faktorių pilvaplėvės ląstelės virsta į endometriumo ląsteles.
• Endometriumo ląstelių keliavimas: Endometriumo ląstelės kraujagyslėmis keliauja į kitas kūno dalis.
• Hormonų įtaka brendimo metu: Hormonai estrogenai embrionines ląsteles paverčia endometriumo ląstelėmis.
• Chirurginė endometriozės operacija: Pavyzdžiui, po Cezario pjūvio endometriumo ląstelės prisitvirtina pjūvio vietoje.

Taip pat vyrauja nuomonė, kad endometriozę reikėtų priskirti prie autoimuninių ligų grupės. Skaičiuojama, kad kas dešimta moteris kenčia nuo endometriozės. Medikai vis dar diskutuoja, kas sukelia šią ligą. Pastaruoju metu vyrauja teorija, kad endometriozę reikėtų priskirti autoimuninėms ligoms. Genetika taip pat nėra paskutinis veiksnys, be to, pastebimos ligos sąsajos su aplinkos užterštumu, nesveiku maistu, ypač hormonais šertų galvijų ar paukščių mėsa.

Rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti endometrioze, yra žemas kūno masės indeksas, kilmė (dažniau serga europietės), ankstyva menstruacijų pradžia, trumpas mėnesinių ciklas, gausios mėnesinės, lytinių organų anomalijos su sutrikusiu mėnesinių kraujo nutekėjimu, nepalanki šeimos anamnezė (endometrioze sergančių moterų pirmos eilės giminaitėms ligos rizika yra 3-10 kartų didesnė).

Endometriozės Simptomai ir Požymiai

Pirmasis simptomas, į kurį jau reikėtų atkreipti dėmesį - pilvo ar dubens skausmas menstruacijų metu, kuris yra gerokai stipresnis nei įprastai maudžianti pilvo apačia ar trumpalaikiai spazmai. Endometrioze sergančios moterys dažniausiai nurodo susidūrusios su skausmingais lytiniais santykiais, vargina mėnesinių skausmas, taip pat lėtiniai dubens skausmai.

Kiti dažnesni endometriozės požymiai:

• Gausios mėnesinės, stipresnis kraujavimas menstruacijų metu ar tarp jų.
• Tirštos, rudos išskyros menstruacijų metu, prieš ar po menstruacijų.
• Pilvo, apatinės nugaros dalies skausmas, dubens spazmai.
• Menstruacijų metu apsunkintas šlapinimasis ar tuštinimasis - ne tik skausmas, bet ir pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar net pykinimas.
• Nepavyksta pastoti.
• Jaučiamas lėtinis nuovargis.
• Skausmingos, gausios, nereguliarios menstruacijos.
• Rudas tepimas prieš, po mėnesinių ir ciklo viduryje.
• Vidurių užkietėjimas, besikaitaliojantis su viduriavimu.
• Vidurių pūtimas.
• Skausmas apatinėje pilvo ar nugaros dalyje.
• Spazminiai žarnyno skausmai.
• Nuolatinis nuovargis.
• Depresija.

Retais atvejais pasitaiko, kad endometriozė pasireiškia ir kraujingu kosuliu ar haliucinacijomis.

Kiekvienai moteriai, net ir neturinčiai nusiskundimų rekomenduojama bent kartą per metus apsilankyti pas ginekologą, atlikti išsamią ginekologinę apžiūrą, echoskopu išsitirti vidaus lytinius organus, atlikti gimdos kaklelio tyrimą. Labai svarbu, kad moteris nesidrovėtų ir atvirai išsakytų gydytojui savo negalavimus: menstruacijų ciklo sutrikimus (skausmingas, gausias mėnesines, rudą tepimą iš genitalijų prieš menstruacijas ir po jų, kraujavimą vidury ciklo ir pan.), pilvo ir dubens skausmus, skausmingus lytinius santykius ir kt.

Ypač atkreipčiau jaunų mergaičių ir jų mamų dėmesį, nes pasitaiko, kad endometriozė pradeda vystytis dar neprasidėjus mėnesinėms - vadinasi, mergaitės stiprų menstruacijų skausmą priima kaip neišvengiamą, natūralų dalyką ir nesikreipia į gydytojus.

Endometriozės Diagnostika

Jei įtariama endometriozė, svarbu kreiptis į ginekologą. Endometriozę aptikti galima ginekologinės apžiūros metu, todėl reguliarūs profilaktiniai vizitai pas prižiūrintį ginekologą yra ypač svarbi rūpinimosi savo sveikata dalis. Endometriozė dažnu atveju diagnozuojama atliekant kelis skirtingus tyrimus, kadangi pasitaiko atvejų, kai židinys vieno tyrimo metu tiesiog neužfiksuojamas dėl savo išplitimo vietos.

• Apčiuopa rankomis: Patikrinamos pilvo sienelės ir įvertinama, ar už gimdos ribų neatsirado endometriozinė cista, ar nesusiformavo randai.
• Ultragarso tyrimas: Apžiūros ir apčiuopos ginekologinėje kėdėje metu, echoskopijos metu įvertinama gimdos ir kiaušidžių bei juos supančių audinių būklė. Tyrimo metu dažniausiai gali būti nustatyta endometrioma (kiaušidėje išsivystanti cista).
• Magnetinio rezonanso tomografija.
• Laparoskopija: Jos metu apžiūrimi pilvo organai ir nustatomos tikslios židinių vietos. Tokios procedūros metu, esant poreikiui, gali būti pašalinamas išvešėjusio endometriumo audinys. Histologinis biopsijos tyrimas leidžia patikimai patvirtinti arba atmesti endometriozės diagnozę.

Endometriozė diagnozuojama vaisingo amžiaus moterims, deja, dažnai jau pažengusios stadijos. Liga atrandama, kai ieškoma priežasčių, kodėl moteris negali pastoti.

Endometriozės Stadijos ir Tipai

Pagal endometriumo ląstelių išplitimą, gali būti išskiriamos keturios endometriozės stadijos:

• Endometriozė 1 stadija: Paviršiniai pažeidimai ar nedideli židiniai iki 3 cm dubens ar pilvo audiniuose, kiaušidėse.
• Endometriozė 2 stadija: Taip pat gana lengva stadija, tačiau pasitaiko ir didesnių negu 3 cm endometriozės židinių pilvaplėvėje, jie susiformavę giliau audinyje.
• Endometriozė 3 stadija: Židiniai jau nebe tik paviršiniai, bet ir gilūs, jų daug. Kiaušidėse aptinkamos ryškesnės sąaugos, mažos endometriozės cistos.
• Endometriozė 4 stadija: Pastebimi ir paviršiniai, ir gilumoje esantys židiniai, didesni negu 3 cm. Jie įsitvirtinę ant kiaušintakių, kiaušidžių, matomos storos sąaugos, didelės cistos.

Vertinant, kokią pilvo ar dubens sritį endometriozė pažeidžia, išskiriami ir keturi ligos tipai, kurie nustatomi laparoskopijos būdu:

• Paviršinis pilvaplėvės: Endometriumo ląstelės įsitaiso plonoje pilvą dengiančioje membranoje.
• Endometriomos: (tamsiu skysčiu užpildytos cistos) aptinkamos kiaušidėse, įvairiose dubens ar pilvo vietose. Kiaušidžių endometriozė pasireiškia židiniais kiaušidžių viduje arba paviršiuje. Susiformuoja „šokoladinės cistos“ (tamsiu skysčiu užpildytos endometriomos).
• Giliai infiltruojanti organuose dubens ertmėje ar už jos ribų: Endometriozė žarnyne, kiaušidėse, šlapimo pūslėje. Kai nustatoma gilioji infiltruojanti endometriozė, židiniai įauga į kitus dubens ertmės organus. Ši liga gali sukelti pakitimus žarnyne, šlapimo pūslėje ir kt.
• Pilvo sienos.

Taip pat išskiriamos genitalinė (išorinė) ir ekstragenitalinė formos. Genitalinė išorinė forma pažeidžia kiaušides, kiaušintakius ir mažojo dubens pilvaplėvę. Ekstragenitalinė forma diagnozuojama, kai endometriozės židiniai atsiranda dubens organuose, pilvo ertmėje, plaučiuose, žarnyne, odoje ir kt.

Endometriozės Gydymas

Nors gali būti sudėtinga priimti tokią informaciją, reikėtų suprasti ir susitaikyti, kad endometriozė nėra išgydoma, o „vaistai nuo endometriozės“ iš tiesų reiškia simptomų ir komplikacijų valdymą. Būtent į tai reikėtų sutelkti savo dėmesį. Tinkamai kontroliuojant ligą, endometriozė ir nėštumas taip pat suderinama, be to, galima išvengti kitų papildomų sveikatos sutrikimų.

Aišku, medicinos paslaugų ir diagnostikos prieinamumas, didėjantis visuomenės sąmoningumas, supratimas, kad skausmas turi būti gydomas randant jo priežastį, o ne slopinant simptomus prisideda prie statistikos skaičiaus augimo - visa tai padeda dažniau diagnozuoti endometriozę.

Ginekologinės apžiūros metu, taip pat atlikus reikiamus tyrimus ir nustačius ligą, dažniausiai skiriamas kompleksinis endometriozės gydymas, individualiai pritaikytas kiekvienai moteriai. Turi būti atsižvelgiama ne tik į ligos tipą ar stadiją, bet ir simptomus, amžių bei ateities planus pastoti. Gimdos endometriozė gali būti kontroliuojama įvairiai - nuo skausmą malšinančių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ar hormoninių preparatų, iki chirurginio būdo. Būtent laparoskopija leidžia tiksliausiai nustatyti ligos išplitimą, tokios diagnostinės operacijos metu, esant poreikiui, atliekamas ir išvešėjusių audinių pašalinimas.

Atsižvelgiant į bendrą moters sveikatos būklę, endometriozės simptomai ir galimos komplikacijos valdomos parenkant asmeninį gydymo būdą:

• Vaistai nuo skausmo. Dažniausiai skiriama sudėtinių kontraceptinių tablečių arba tik progestino tablečių, tačiau yra kitų alternatyvų, pavyzdžiui, GnRh antagonistų ar GnRh agonistu, aromatozių, anti progestagenų skyrimas.
• Hormonų terapija ar endometriozės gydymas kontraceptikais gali padėti reguliuoti organizme siaučiančių hormonų balansą, kai kuriais atvejais ir sumažinti skausmus. Gydytojas gali paskirti ir nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, kurie taip pat slopina skausmą.
• Vaistai, dirbtinai stabdantys menstruacijas.
• Minimaliai invazinė chirurginė procedūra laparoskopija, kurios metu priekinėje pilvo sienoje atliekami kelis nedideli pjūviai ir pašalinamos endometriumo ataugos.
• Histerektomija (gimdos pašalinimas) atliekama retai, kadangi tokiu atveju nebeįmanoma pastoti. Gimdžiusioms ir arti menopauzės esančioms moterims, kurias vargina gausios mėnesinės ir nustatyta vidinė endometriozė (adenomiozė), rekomenduojama hormoninė kontraceptinė spiralė į gimdą. Itin sunkiais endometriozės atvejais, kai darinys yra apraizgęs vidaus organus ir kelia grėsmę pacientės sveikatai, šalinami vidaus lytiniai organai - gimda, kiaušidės, kiaušintakiai, sukeliama menopauzė.

Svarbu žinoti, kad jei gimdos endometriozė sutrikdė kiaušintakių praeinamumą ir negali įvykti apvaisinimas, tokia situacija dar nereiškia blogiausio. Laiku sureagavus ir išsprendus problemą, daugelis moterų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo endometrioze, gali pastoti. Svarbu neatidėlioti, kadangi ilgainiui liga gali progresuoti ir sukelti gretutinius susirgimus.

Dažniausiai skiriama hormoninių preparatų, kontraceptinių arba progestininių tablečių, kurios slopina estrogenų gamybą, endometriozės židiniai nebeauga, todėl organizmo imuninė sistema ilgainiui juos sunaikina.

Moterys atliekamos laparoskopinės operacijos, kurių metu pašalinamos endometrioidinės kiaušidžių cistos ir kiti endometrioidiniai židiniai, susiformavę ant kiaušintakių, kiaušidžių, gimdos, raiščių (gimdos ir kiaušidžių), taip pat dėl endometriozės atsiradusios sąaugos dubens ertmėje. Laparoskopija laikoma auksiniu endometriozės diagnostikos ir gydymo standartu, nes invazija yra nedidelė, tausojanti moters organizmą, pjūviai itin maži, procedūra atliekama taikant nejautrą. Jei nekyla komplikacijų, jau kitą dieną pacientė išleidžiama namo. Po operacijos skiriamas gydymas priklauso nuo moters planų: jei ji neplanuoja nėštumo, skiriama hormoninių kontraceptinių arba progestininių tablečių. Jei moteris nori susilaukti vaikelio, patariama kuo greičiau pastoti. Didelė dalis pacienčių po laparoskopinės operacijos pastoja ir susilaukia ne vieno vaikelio, todėl endometriozės diagnozė tikrai nėra nevaisingumo nuosprendis.

Gydytojams specialistams iš apsilankiusių moterų tenka išgirsti ir kitą gydymo būdą, apie kurį informacijos jos randa internete ar sulaukia patarimų iš artimųjų, pažįstamų - pastojimas ar ilgas žindymas. Nėštumas ir žindymas išties keičia hormonų balansą organizme, tad sumažėjęs estrogenų kiekis pristabdo ir endometriozę, be to, gali ir sunaikinti dalį jau susidariusių židinių. Nėštumas ir žindymas pakeičia moters organizmo hormoninę pusiausvyrą - tuo laikotarpiu estrogenų kiekis moters organizme būna sumažėjęs ir endometriozė neprogresuoja. Dažniausiai nėštumas iš tiesų sustabdo endometriozės vystymąsi, bet daliai moterų po gimdymo ji pasireiškia dar aršiau: didesniais skausmais, varginančiomis menstruacijomis. Be to, ne visada pavyksta nėštumu gydyti endometriozę, nes ši liga 40 proc. moterų neleidžia pastoti. Jei pacientė, serganti endometrioze, savaime nepastoja per 6 mėnesius, jai būtina vaisingumo sutrikimų specialisto konsultacija dėl specifinio medikamentinio gydymo ir/arba pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

Endometriozė ir Nėštumas

Endometriozė taip pat dažnai siejama su dubens srities skausmais ir nevaisingumu, tačiau daugiau nei 80 moterų, kurioms yra diagnozuota endometriozė, pastoja. Tačiau endometriozė gali būti susijusi su padidėjusia savaiminio persileidimo rizika, negimdinio nėštumo rizika ir hipertenzinių sutrikimų rizika.

Jei moteris nori susilaukti vaikelio, patariama kuo greičiau pastoti. Didelė dalis pacienčių po laparoskopinės operacijos pastoja ir susilaukia ne vieno vaikelio, todėl endometriozės diagnozė tikrai nėra nevaisingumo nuosprendis.

Pirkinių krepšelyje turėtų atsidurti ir avokadai, alyvuogių aliejus, lašiša, riešutai. Alkoholinius gėrimus ir kofeiną gali padidinti estrogenų koncentraciją organizme, todėl jų vartojimą reikėtų gerokai apriboti. Kadangi endometriozė - nuo hormonų priklausoma liga, nereikėtų tikėtis, kad vienokia ar kitokia dieta bei sportas ją išgydys.

Galimos Endometriozės Komplikacijos

Nors dažniausios galimos endometriozės komplikacijos yra sutrikęs vaisingumas, ji sukelia daugybę kitų susijusių sveikatos problemų. Pavyzdžiui, gali būti apsunkinami ir tokie kasdieniai fiziologiniai poreikiai kaip šlapinimasis ar tuštinimasis. Sudėtingesniais atvejais, kai endometriozės židiniai giliai infiltruojasi į šlapimtakius ar žarnas, laukia sudėtingos operacijos, kurių metu gali būti pašalinama net ir dalis organo.

Jos dažniausiai susijusios su simptomais - tuštinimosi, šlapinimosi sutrikimais, apie 15 proc. moterų, sergančių endometrioze, dėl suprastėjusios gyvenimo kokybės suserga ir depresija. Endometriozė taip pat yra susijusi su nevaisingumu - iki pusės moterų, sergančių šia liga, susiduria su vaisingumo sutrikimais. Sergant endometrioze gali susiformuoti sąaugos ar kiti audinių pakitimai, trukdantys pastoti, o jeigu apvaisinimas įvyksta - kiaušinėliui pasiekti gimdą ir joje tinkamai įsitvirtinti. Dėl to gali vystytis negimdinis nėštumas, t. y. nėštumas, kuris vystosi ne gimdos ertmėje.

Pagrindiniai Endometriozės Faktai

Pagalba ir Parama sergant Endometrioze

Vakarų Europoje populiarios įvairiomis ligomis sergančiųjų tarpusavio pagalbos grupės kuriasi ir lietuviškoje socialinėje erdvėje. Šioje platformoje merginos dalinasi savo išgyvenimais, ligos istorijomis, taip pat įkvepia, padrąsina viena kitą, nes dažną kankina nerimas dėl galimo nevaisingumo.

Ar galima turėti mėnesines nėštumo metu?

Trumpas atsakymas - ne. Nepaisant plačiai paplitusių mitų, nėštumo metu įprastų mėnesinių nebūna. Vis dėlto ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu kai kurios moterys gali pastebėti dėmių - šviesiai rausvų arba tamsiai rudų išskyrų.

Svarbu atkreipti dėmesį: jei kraujavimo pakanka, kad užpildytų higieninę priemonę (įklotą ar tamponą), tikėtina, kad nesate nėščia. Tačiau jei jūsų nėštumo testas buvo teigiamas, o kraujavimas gausus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kaip vyksta mėnesinės ir kodėl jos sustoja nėštumo metu?

Įprastai mėnesinės vyksta tada, kai neįvyksta apvaisinimas. Kiaušialąstė iš kiaušidės išsiskiria kartą per mėnesį, ir jei ji nesusilieja su spermatozoidu, organizmas ją pašalina kartu su gleivinės likučiais per makštį.

Kai pastojama, kūnas pradeda ruoštis nėštumui, todėl mėnesinių ciklas sustoja. Ir nors daugelis moterų žino, kad mėnesinių nėštumo metu neturėtų būti, vis dar pasitaiko atvejų, kai kraujavimas supainiojamas su mėnesinėmis.

Kodėl nėštumo metu gali pasirodyti kraujas?

Kraujavimas nėštumo metu gali turėti daug priežasčių, o ne visos jos reiškia pavojų. Maždaug 15-25 % moterų ankstyvojo nėštumo metu pastebi nežymų kraujavimą. Ypač atkreipkite dėmesį, jei jis pasireiškia kartu su šiais simptomais:

• stiprus mėšlungis ar pilvo skausmas;
• nugaros skausmas;
• alpimas, silpnumas;
• peties skausmas;
• karščiavimas;
• gausus kraujavimas (panašus į įprastas mėnesines);
• intensyvus pykinimas ir vėmimas;
• makšties išskyrų pakitimai.

Tokiais atvejais būtina skubiai kreiptis į gydytoją.

Kraujavimo priežastys antrąjį ir trečiąjį trimestrą

Kraujavimas po pirmojo trimestro niekada nėra „normalus“ ir visada reikalauja medicininio įvertinimo.

tags: #ar #gali #but #kad #lauksiuosi #jei