Užčiuopusi krūtyje gumbelį, ko gero, ne viena moteris pagalvoja - krūties vėžys. Tačiau gumbas krūtyje gali būti ir paprasčiausia cista. Apie krūtų cistas ir fibrocistinius pakitimus krūtyse (FPK) - šiame straipsnyje.

Kas yra fibrocistiniai pakitimai krūtyse?
Fibrocistiniai pakitimai krūtyse (FPK) - tai nepiktybiniai krūtų pakitimai, kurie nedidina krūties vėžio rizikos. FPK atsiranda, kai moterims vienoje arba abiejose krūtyse atsiranda skysčio pripildytų cistų ir fibrozės plotų. FPK yra dažni, maždaug pusė visų moterų juos patiria tam tikru gyvenimo laikotarpiu.
- Fibrozė - tai krūties audinio sustorėjimas, kurį jūs ir jūsų gydytojas galite apčiuopti per odą.
- Cista - skysčio pripildyta apvali ar ovali ertmė. Jų randama trečdaliui 35 - 45 metų moterų.
Krūtų cistų simptomai
Krūtų cistų gali atsirasti vienoje arba abiejose krūtyse. Krūtų cistų ženklai ir simptomai gali būti:
- Vienalytis, lengvai judinamas apvalus arba ovalus gumbelis nelygiais kraštais.
- Išskyros iš spenelių - jos gali būti skaidrios, geltonos, pilkai gelsvos arba tamsiai rudos.
- Krūtų skausmas arba jautrumas krūties gumbelio plote.
- Krūtyje esančio gumbelio padidėjimas ir krūtų jautrumo sustiprėjimas prieš mėnesines.
- Krūties gumbelio sumažėjimas ir kitų simptomų atslūgimas po mėnesinių.
Krūtų cistų atsiradimas nedidina krūties vėžio rizikos. Tačiau toms, kurios turi cistų, gali būti sudėtingiau aptikti naujus gumbelius krūtyse ar kitus krūtų pokyčius, kuriuos turėtų įvertinti gydytojas.
Svarbu pažymėti, kad mastopatijos simptomai dažnai yra cikliški ir susiję su menstruaciniu ciklu. Mastopatijos simptomai skiriasi pagal intensyvumą ir dažnumą, dažnai sustiprėdami prieš menstruacijas ir sumažėdami po jų.
Kada reikia kreiptis į gydytojus? Krūtų audinys dažnai gali būti kiek gumbuotas ar su mazgeliais. Tačiau jei krūtyse aptinkate naujų gumbų, kurie išlieka ir po mėnesinių, arba jeigu esami krūtų gumbeliai didėja ar įvyksta kitokių jų pokyčių, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Krūtų cistų atsiradimo priežastys
Kiekvienoje krūtyje yra liaukinio audinio skiltelių, išsidėsčiusių tarsi ramunės žiedlapiai. Šios skiltelės yra padalintos į mažesnes skilteles, nėštumo ir žindymo laikotarpiu gaminančias pieną. Atraminis audinys, suteikiantis krūtims formą, sudarytas iš riebalinio audinio ir jungiamojo pluoštinio audinio.
Krūtų cistos susidaro dėl skysčio susikaupimo krūtų liaukose. Krūtų cistos gali būti skirtingai apibrėžiamos atsižvelgiant į jų dydį:
- Mikrocistos yra per mažos, kad jas būtų galima pajusti, tačiau jas galima pastebėti atliekant mamografijos arba ultragarso tyrimus.
- Makrocistos yra pakankamai didelės, kad jas būtų galima užčiuopti, jų skersmuo gali siekti nuo maždaug 2,5 iki 5 cm. Didelės krūtų cistos gali spausti šalia esantį krūtų audinį ir sukelti krūtų skausmą ar diskomfortą.
Ekspertai nežino, kas konkrečiai sukelia krūtų cistas. Jos gali išsivystyti dėl mėnesinių sukeliamų hormoninių pokyčių. Kai kurie faktai leidžia spręsti, kad krūtų audinį galinčio stimuliuoti estrogeno perteklius organizme gali prisidėti prie krūtų cistų susiformavimo.
Krūtų cistų diagnostika
Gydytojas apžiūri krūtis atkreipiant dėmesį į odos ar spenelio pokyčius ir krūtų simetriją. Diagnozuojant FKP labai svarbus ultragarsinis krūties tyrimas, kurį galima taikyti ir jaunesnėms, ir vyresnėms moterims. Ultragarsas aiškiai parodo FPK formą, taipogi nedidelės cistas krūties zonoje.
Jei tiriant ultragarsu krūties cistoje matomi vidiniai šešėliai, pertvaros, cistų forma netaisyklinga arba sienelė sustorėjusi, tokios cistos laikomos kompleksinėmis ar atipinėmis.
Mamogramose vertinama krūtų simetrija, tankis, liaukinio audinio pasiskirstymas, aprašomi radiniai, t.y. dariniai, sutankėjimai, kalcinatai, parenchimos deformacija ar kiti požymiai bei pakitimai pagal jų lokalizaciją atskiruose kvadratuose.
Visi radiniai mamogramose klasifikuojami ir interpretuojami pagal krūties vaizdo vertinimo ir aprašymo sistemą (BI-RADS; ang. Breast Imaging Reporting and Data System). Tai kokybės užtikrinimo priemonė, skirta standartizuoti mamografijos atsakymą, sumažinti interpretacijų įvairovę ir palengvinti rezultatų stebėseną.
Jei krūtyje apčiuopiamas įtartinas sustandėjimas ar darinys, rekomenduojama atlikti biopsiją. Biopsija skirstoma į šias pagrindines rūšis:
- aspiracinė (atliekama plona 20 - 23 G dydžio adata);
- stulpelinė biopsija (atliekama 12 - 18 G dydžio adata)
- vakuuminė biopsija (atliekama 9 - 12 G dydžio adata).
Biopsija dažniausiai atliekama ultragarso kontrolėje.
Krūtų cistų supratimas – su dr. Tasha
Krūtų cistų gydymas
Jei nejaučiate jokių simptomų arba simptomai yra lengvi, fibrocistinių krūtų pakitimų gydyti nereikia. Jeigu vargina skausmai krūtyse, diskomfortas, dažniausiai rekomenduojamas konservatyvus gydymas: medikamentinis nuskausminimas, vitaminoterapija, tausojantis režimas.
Cistų šalinimo (cistos turinio nutraukimas švirkštu, arba aspiracija) procedūra nėra sudėtinga ir ją taikant netgi nebūna naudojama vietinė nejautra. „Jeigu turinys nėra tirštas ir neužkemša švirkšto, tai chirurginė operacija nėra atliekama. Procedūra nėra skausminga, jai netgi nenaudojamas nuskausminimas, nes pats nuskausminimas turbūt sukeltų didesnį diskomfortą nei pati procedūra“.
Mažos cistos gali išnykti, didesnės - stebimos, punktuojamos. Jeigu po šios procedūros cista nesunyksta, darinys lieka kietas, atliekama mamograma.
Specialaus medikamentinio gerybinių darinių gydymo nėra. Visais atvejais siūlomas priešmastopatinis gydymas, t.y. augaliniai preparatai (tikrųjų skaistmenių, nakvišos, jodo, jūros dumblių ir kt.). Augalinio preparato pasirinkimas priklauso nuo to, koks krūtų darinyje audinys vyrauja.
Krūtų savityra
Krūtų savityrą reikia pradėti jaunystėje ir tęsti visą gyvenimą. Jos tikslas - mokėti atpažinti kintamas vietas, besiformuojančius darinius. Vaisingo amžiaus moteris krūtų apčiuopą turėtų atlikti kelios dienos (iki savaitės) po mėnesinių, menopauzės poeriodu - kas mėnesį bet kurią dieną.
Tačiau, gydytojos B.Gustienės teigimu, dalis moterų išvis bijo save čiupinėti, nes nenori aptikti tai, ko krūtyse būti neturėtų. Tokioms moterims specialistai rekomenduoja kartą per metus apsilankyti pas gydytoją onkologą.
Kita problema, kad gana dažnai moterys nemoka taisyklingai atlikti krūtų savityros. Todėl vėlgi rekomenduojama apsilankyti pas specialistą, jis parodys, kaip taisyklingai tai daryti.
Kaip atlikti krūtų savityrą?
Krūties savityrą reiktų atlikti kiekvieną mėnesį po mėnesinių (5-12 ciklo dieną). Krūties savityrą reikia atlikti atsistojus nuoga krūtine prieš veidrodį. Iš pradžių tik pasižiūrėti ir įvertinti formą, simetriškumą, odos būklę. Toliau reikia pakelti dešinę ranką virš galvos ir kairės rankos pirštų pagalba ištirti dešinės pusės pažastį ir krūtį, po to pakėlus kairę ranką - ištiriate dešinę pusę. Paskui - visą krūtį nuo spenelio iki periferijos. Pastebėjus kažkokį pakitimą, apčiuopus sukietėjimą ir pasikeitus odos būklei būtina kreiptis į specialistą.
Jeigu moteris atliks savityrą kiekvieną mėnesį, ji puikiai pažins savo krūtis ir kai apčiuops sukietėjimą, ar pastebės kažkokį pakitimą, kurio anksčiau nebuvo, iškart tai suvoks ir laiku kreipsis į specialistą. Tačiau, net jeigu savityros metu atrodo viskas gerai, profilaktiškai, kas 1 metus moteriai po 30 metų rekomenduojama apsilankyti pas krūtų specialistą ir atlikti krūtų echoskopiją. Jei moters šeimoje buvo susirgimų krūties vėžiu atvejų, krūties echoskopiją reiktų atlikti anksčiau, nuo 25 metų.

Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei krūtyse aptinkate naujų gumbų, kurie išlieka ir po mėnesinių.
- Jeigu esami krūtų gumbeliai didėja ar įvyksta kitokių jų pokyčių.
- Dažniausiai moterys, kurios kreipiasi į onkologą, skundžiasi krūtų skausmu, tempimu, pakitusia jų forma, dydžiu, odos pakitimais, įvairiais sukietėjimais, išskyromis iš spenelio.
Vis dėlto, anot chirurgės, tam tikrą skirtumą tarp krūties cistos ir naviko čiuopiant galima pajusti. „Krūties cista yra kaip skysčio pūslelė. Ji minkšta, o, jeigu ji didelė, spaudant jaučiamas bangavimas. Didesnės cistos gali sukelti odos paraudimą toje vietoje. O augliui būdinga grublėta forma. Jis gali netgi peraugti odą, ją pažeisti ir atsirasti žaizdelės“, - aiškina dr. Tiesa, gydytoja priduria, kad tokie požymiai būdingi tik pažengusioms vėžio stadijoms. O mažas vėžinis darinys gali atrodyti panašus į cistą: lygiakraštis, ganėtinai paslankus.
Parengė prof. habil. dr.