Ar Radiacija Sukelia Apsigimimus: Faktai ir Mitai

Kompiuteriai, nors ir tapę neatsiejama mūsų darbo dalimi, vis dar apipinti daugybe mitų ir legendų. Ar išties kompiuteris žaloja sveikatą? O gal tereikia tinkamai įsirengti darbo vietą?

Šnekamojoje kalboje paplitęs terminas „radiacija“ apibūdina elektromagnetinę spinduliuotę, todėl kalbant apie jonizuojančią spinduliuotę netikslu naudoti radiacijos terminą, kuris yra žymiai platesnis. Jonizuojanti spinduliuotė išsiskiria iš viso elektromagnetinio spektro tuo, kad jonizuoja atomus ir molekules.

Radiacija - žymiai platesnė sąvoka Spontaniniai žmonių atsakymai apklausose gerai parodo, kad terminas radiacija jiems asocijuojasi su pavojumi, mirtimi, ligomis, Černobyliu. Tai keturios populiariausios Lietuvos gyventojų asociacijos, kurias 2023 m. atskleidė sociologinis „Sprinter“ tyrimas.

Jonizuojančiosios Spinduliuotės Rūšys ir Šaltiniai

Jonizuojančioji spinduliuotė - atomų išskiriama energija, sklindanti elektromagnetinių bangų (gama arba rentgeno spindulių) arba dalelių (alfa, beta ir neutronų) pavidalu. Savaiminis atomų skilimas vadinamas radioaktyvumu, o išsiskiriantis energijos perteklius - jonizuojančiąja spinduliuote. Nestabilūs cheminiai elementai, kurie skyla ir skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę, vadinami radionuklidais.

Gama ir rentgeno spinduliuotė, taip pat neutronai, priešingai nei alfa ar beta dalelės, yra labai skvarbūs. Savaiminis atomų skilimas vadinamas radioaktyvumu, o išsiskiriantis energijos perteklius - jonizuojančiąja spinduliuote. Gama spinduliuotė yra natūralaus proceso rezultatas - gamtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių skilimo produktas, o rentgeno spinduliuotę dažniausiai generuoja žmogaus sukurti įrenginiai, naudojami įvairiose srityse: medicinoje, moksle, maisto pramonėje ir kt.

Alfa dalelės - nuo atomo atskilę helio branduoliai. Tai santykinai sunkios, daug energijos turinčios dalelės. Tačiau jos nesunkiai sustabdomos nestoru apsaugos sluoksniu, pvz., popieriaus lapu. Kadangi alfa dalelės turi daug energijos, jos gali turėti rimtų pasekmių žmogaus organizmui: jeigu alfa daleles spinduliuojantys radionuklidai nusėdo ant odos - galimi odos nudegimai, jei patenka į žmogaus organizmą - vidaus organų pažeidimai.

Beta spinduliuotė yra elektronų srautas, kuris vėlgi nesunkiai stabdomas nestoru, pvz., aliuminio, apsaugos sluoksniu. Skvarbiausia yra neutronų spinduliuotė. Neutronas - neutrali dalelė ir ši savybė leidžia jai nesunkiai skverbtis per bet kokią medžiagą, todėl neutronai yra labai sunkiai stabdomi.

Žmonės kasdien susiduria su natūraliais ir žmogaus sukurtais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Natūraliąją arba gamtinę spinduliuotę skleidžia daugybė skirtingų radionuklidų, esančių dirvožemyje, vandenyje ir ore.

„Spinduliuotė sklinda iš Žemės gelmių, nes ten yra įvairiausių radionuklidų, milijonus metų ramiai skylančių grunte. Dauguma radionuklidų, randamų grunte, yra metalai, tačiau yra ir dujų. Vienas labiausiai žinomų radionuklidų - radonas - dujų pavidalo cheminis elementas, susidarantis skylant radžiui. Radono atomai kyla į žemės paviršių ir taip pasiekia mus. Iš visų Žemės gelmėse esančių gamtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, radono įtaka žmonėms - viena didžiausių. Neretai mūsų pačių pastangomis radono mūsų aplinkoje yra daugiau nei galėtų būti: gyvename vis sandaresniuose namuose, stengiamės, kad jie būtų geriau izoliuoti, saugotų patalpų šilumą, bet tada, iš žemės gelmių į mūsų patalpas atkeliavusios radono dujos, nebepatenka į lauką ir skyla jau mūsų patalpose, tokiu būdu didindamos apšvitą. Iš visų Žemės gelmėse esančių gamtinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, radono įtaka žmonėms - viena didžiausių Todėl, statant būstą, reiktų diegti prevencines priemones, neleidžiančias iš Žemės gelmių kylančioms radono dujoms kauptis patalpose, arba įrengti efektyvias vėdinimo sistemas, pašalinančias šias dujas“, - atskleidžia Radiacinės saugos centro specialistas Vaidas Statkus.

Radonas yra kvėpuojamo oro dalis ir nuolat patenka į plaučius, juos švitina labai mažomis apšvitos dozėmis. Didžiausią žmogaus apšvitos dalį lemia radono skilimo produktai, ypač polonis, švinas ir bismutas, kurie, skirtingai nuo radono, yra kietosios medžiagos. Iškvepiant radonas iš kvėpavimo takų pasišalina, tačiau didelė jo skilimo produktų dalis nusėda ant kvėpavimo takų. Alfa dalelės švitina kvėpavimo takų epitelį, gali pažeisti ląsteles ir lemti kvėpavimo takų, plaučių vėžinius susirgimus bei genetinius pakitimus.

Radiacinės saugos centro Radiacinės saugos priežiūros skyriaus vedėjas Vaidas Statkus atkreipia dėmesį, kad dalis jonizuojančiosios spinduliuotės mus pasiekia iš viršaus. Tai kosminė spinduliuotė, Žemės atmosferoje sukurianti tam tikrus radionuklidus.

„Kosminės spinduliuotės efektas labiau juntamas dideliame aukštyje. Vienokį spinduliuotės kiekį gauname, kai esame jūros lygyje, ir kitokį, kai skrendame lėktuvu. Kuo aukščiau, tuo spinduliuotė didesnė, todėl dažnai skraidantys, arba dirbantys aviacijos srityje ir daug laiko praleidžiantys ore, gauna daug didesnę kosminės spinduliuotės dozę, nei būnantys ant žemės. Tačiau ir gyvenantys skirtingose vietose gauna skirtingą apšvitą jonizuojančiąja spinduliuote. Kas gyvena uolėtoje ar kalnuotoje vietovėje, iš uolienų gali gauti didesnę apšvitą, nei mes Lietuvoje, gyvendami ten kur gruntas - priemolis. Lietuvos gamtinis radiacinis fonas yra 50-150 nanosivertų per valandą (nSv/h), o kalnuotoje vietovėje šis fonas gali būti ir 10 kartų didesnis, tačiau ten tai bus norma. Viskas priklauso nuo uolienų sudėties ir aukščio virš jūros lygio“, - skirtumus atskleidžia V. Statkus.

Radiacinės saugos centro Radiacinės saugos priežiūros skyriaus vedėjas Vaidas Statkus.

Žmogaus Sukurti Spinduliuotės Šaltiniai

Vidutiniškai 80 proc. metinės apšvitos žmogus gauna iš natūralių žemės gelmių ir kosminės kilmės šaltinių. Tačiau apšvitai įtakos turi ir žmogaus sukurti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, pradedant branduolinės energijos gamyba ir baigiant medicinoje diagnozei ar gydymui naudojamais įrenginiais.

„Dauguma žino tragiškus įvykius - Černobylio ar Fukušimos atominių elektrinių avarijas, Hirosimą ar Nagasakį - todėl jonizuojančioji spinduliuotė arba, liaudiškai, radiacija, asocijuasi su baisiais dalykais - mirtimi, žūtimi, mutacijoms, nes popkultūroje, ypač kino filmuose, radiacija vaizduojama labai kraupiai: mutantai, išmirę miestai, dykynės be vandens ir t.t. Tą parodo ir apklausos. Bet dažnai žmonės nesusimąsto, kad jonizuojanti spinduliuotė kiekvieną dieną supa iš visų pusių ir, tarsi to būtų negana, mes ją naudojame daugelyje ūkio sričių: nuo pasienio postų iki poliklinikos. Gali būti ir taip, kad daiktai, kuriuos naudojame buityje, turi savyje radioaktyviųjų medžiagų (antikvariniai indai, papuošalai, kai kurie senos kartos fotoobjektyvai ir t.t.) arba jie buvo švitinti tam tikro technologinio proceso metu (brangakmeniai ir kt.)“, - pasakoja V. Statkus.

Pasak Radiacinio saugos centro specialisto, anksčiau pramonėje būdavo naudojami itin didelio aktyvumo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, dabar juos pakeitė mažesnio aktyvumo šaltiniai, nes technologijos vystosi, naudojami jautresni jutikliai, tad tokio didelio aktyvumo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių nebereikia.

Rentgeno sistemos naudojamos kokybės kontrolei, pvz., svetimkūnių paieškai maisto produktuose (žuvies piršteliuose ieško ašakų, žirniuose - akmenukų ir pan.), kad jie nepatektų į produkto pakuotę ir vartotojams nekiltų problemų. Rentgeno aparatai naudojami ir gėrimų pramonėje, kur pasirūpina, kad visi buteliai būtų pripildyti tiek, kiek reikia.

Radiacinės saugos centro specialistai pasakoja, kad dalis žmonių sužinoję, jog kažkoks jų daiktas buvo peršviestas rentgenu, rašo ar skambina į centrą, skundžiasi, kad jame išliko spinduliuotė. Taip nutinka po bagažo patikros oro uoste, sunkvežimio patikros muitinės poste ir pan.

„Dalis rentgeno spinduliuotės praeina kiaurai, dalis yra absorbuojama arba išsklaidoma. Net jeigu ir absorbuojama, tai yra tik energija ir ji virsta šiluma ar kita energijos rūšimi. Dėl to, kad oro uoste mūsų lagaminas peršviečiamas rentgenu, jame esantys daiktai netampa radioaktyvūs ir jokios spinduliuotės jame nelieka. Rentgeno spinduliais apšvitintas žmogus jonizuojančiosios spinduliuotės taip pat nespinduliuoja ir nėra pavojingas kitiems“, - sako V. Statkus.

Kaip Jonizuojančioji Spinduliuotė Veikia Mus?

Kad galėtų įvertinti jonizuojančios spinduliuotės apšvitą gyventojams, Radiacinės saugos centro specialistai ją skirsto į vidinę ir išorinę. Vidinė patiriama, kai radioaktyviosios medžiagos įkvepiamos, nuryjamos arba per žaizdas patenka į kraują. Išorinė apšvita, kai ore esanti radioaktyvioji medžiaga (dulkės, skystis ar aerozoliai) patenka ant odos ar drabužių, arba žmogus yra veikiamas tiesiogine gama ar rentgeno spinduliuote (asmuo dirba prie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, jam atliekami rentgeno tyrimai ir pan.).

„Kalbant trumpai, biologinis jonizuojančios spinduliuotės poveikis žmogaus organizmui yra DNR molekulės pažeidimai, kurie ląstelės lygmenyje sukelia kitus efektus: žmogaus ląstelės mutuoja arba žūva, o tai gali sukelti apsigimimus, vėžinius susirgimus. Jei jonizuojančioji spinduliuotė paveikia labai didelį ląstelių kiekį, apšvita gali pakenkti tam tikriems audiniams ar atskiriems organams. Apšvitos poveikis gali būti lokalus, bet gali būti pakenkta visam organizmui ir tokiu atveju žmogus žus, jeigu jam laiku nebus suteikta pagalba. Jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai yra skirstomi į nulemtuosius ir atsitiktinius. Per trumpą laiko tarpą gavus didelę apšvitos dozę išsivysto radiaciniai nudegimai, audinių ir organų pažeidimai, pasireiškia pykinimas, silpnumas, karščiavimas. Tai - nulemti reiškiniai. Nedidelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės gali sukelti atsitiktinių reiškinių, pvz., onkologinių susirgimų. Tačiau jei vėžiniai susirgimai pasireiškia po 5-10 metų, labai sunku susieti susirgimą su kažkada buvusia apšvita“, - komentuoja radiacinės saugos specialistas.

Ilgą laiką žmoniją supo tik gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, esantys Žemės gelmėse ir pasiekiantys iš kosmoso. Jie niekur nedingo, bet mes apie juos žinome, tad galime sumažinti jų poveikį. Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai naudojami daugelyje sričių: medicinoje, pramonėje, moksle, branduolinėje energetikoje ir kt. Tačiau su jais dirbama saugiai, užtikrinant patikimą apsaugą nuo žalingo poveikio. Visos Radiacinės saugos centro taikomos radiacinės saugos priemonės skirtos tam, kad žmonės ir aplinka būtų apsaugota, bet kokia veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais visuomenei teiktų naudą, o patiriama žala būtų kaip įmanoma mažesnė.

Radiacija ir Nėštumas

Neretai sakoma, kad nėščiajai kompiuteris turėtų tapti griežčiausiu tabu. Tačiau tai tėra dar vienas veikiau ne su kompiuteriu, o su aibe visai nepagrįstų draudimų nėštumo metu susijusių mitų. Realiai jokio kenksmingo kompiuterio poveikio vaisiui ar jo ryšio su ankstyvu persileidimu bei priešlaikiniu gimdymu nenustatyta. Taigi kompiuteris nėščiajai kenkia lygiai taip pat, kiek ir bet kuriam kitam žmogui. Ir ne mistiniu spinduliavimu, neva sukeliančiu apsigimimus, o nebent skaudama nugara, galva ar paaštrėjusiu hemorojumi.

Radiacijos Matavimo Vienetai ir Prietaisai

Radiacijos matavimo lygio aplinkoje matavimo vienetas SI sistemoje yra Sv/h (sivertai per valandą). Sivertas - tai išvestinis SI sistemos vienetas, kuriam suteikta Švedijos mokslininko Rolfo Maximiliano Sieverto, tyrusio radiacijos poveikį gyviems organizmams, pavardė.

Skirtingose Lietuvos vietose gamtinis fonas šiek tiek skiriasi, taip pat gali svyruoti ir vienoje vietoje. Paprastai jis yra nuo 0,05 iki 0,15 μSv/h (5 - 15 μR/h), vidutiniškai apie 0,1 μSv/h (10 μR/h). Jei fonas viršytų 0,3 μSv/h (30 μR/h), reikėtų aiškintis priežastis. 0,3 μSv/h yra maksimali leidžiama radiacija.

Pagrindiniai radiacijos matavimo vienetai:

Radiacijos matavimo prietaisai - radiometrai. Dažniausiai tai mobilaus telefono dydžio prietaisai, turintys Geigerio-Miullerio vamzdelį. Daugelis jų matuoja bendrą alfa, beta ir gama dalelių srauto stiprį.

Geigerio skaitiklis - prietaisas radiacijai matuoti.

Černobylio Zona

1986 m. balandžio 26 d. Černobylio AE įvyko avarija, dėl kurios į aplinką pateko daugiau kaip 50 tonų radioaktyvių medžiagų. Radiacijos dozė greta Černobylio 4-ojo reaktoriaus ir jo nuolaužų netrukus po sprogimo siekė tūkstančius μSv/h.

Po avarijos, 30 kilometrų spinduliu aplink elektrinę esanti teritorija buvo evakuota. Iškeldinti visi gyventojai, buvo uždrausta bet kokia veikla. Už neteisėtą patekimą į zoną yra numatytos administracinės baudos. Už bet kokio daikto išnešimą arba bandymą išnešti iš zonos yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ar netgi kalėjimas. Patekti į zoną galima tik gavus specialius leidimus ir tik per kontrolinius postus. Visus paliekančius zoną tikrina dėl radiacinės taršos. Visus radiacija užterštus daiktus konfiskuoja.

Teritorijoje ir dabar radiacija yra žymiai didesnė už normą. Pvz. Pripetės mieste šiuo metu yra 0,79 μSv/h, „Rudajame miške“ 1,45 μSv/h, prie sprogusio Černobylio elektrinės reaktoriaus - 3,14 μSv/h (trisdešimt kartų daugiau nei norma).

Radiacijos Žala Žmogui

Radiacija pavojinga tuo, kad dėl jos organizme atsiranda laisvųjų radikalų, kenkiančių ląstelėms. Ląstelės pažeidžiamos arba žūva, pažeidžiama genetinė ląstelės medžiaga - DNR. Jei organizmas gauna nedidelę spinduliuotės dozę, jis sugeba atkurti genetinę informaciją, ląsteles. Esant didesnei apšvitai, organizmas nespėja ląstelių atkurti, jos žūva.

Pirmiausia pažeisti kaulų čiulpai, pradeda gaminti mažiau kraujo kūnelių, saugančių organizmą nuo infekcijų, todėl radiacijos paveiktas žmogus tampa neatsparus infekcinėms ligoms. Taip pat pažeidžiamos ypač jautrios skrandžio ir žarnyno gleivinės ląstelės, sutrinka visų organų veikla ir iškyla pavojus žmogaus gyvybei. Be to, pažeidus ląstelių genetinę informaciją, gali sutrikti ląstelių dalijimasis ir pradėti formuotis vėžio židiniai. Taip pat dėl pažeisto DNR tai gali nulemti įvairius apsigimimus.

Pirmieji spindulinei reakcijai ar ligai būdingi simptomai - pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas, mieguistumas, sąmonės netekimas, vėliau gali prasidėti kraujavimas, infekcijos.

Ypač jautrūs spinduliavimui vaikai. Ir mažos dozės stabdo kaulų vystymąsi, sukelia įvairius stuburo iškrypimus. Gydyti vaikus švitinimu taip pat pavojinga. Smegenų švitinimas gali labai pabloginti atmintį, net iki jos visiško praradimo, o maži vaikai dėl to gali tapti silpnapročiai.

Radiacija Lėktuvuose

Kosminė spinduliuotė - branduolinių dalelių srautas, pasiekiantis Žemę iš kosminės erdvės, taip pat ir iš Saulės. Žemės paviršių pasiekia tik dalis spinduliuotės, kadangi atmosfera ją sugeria. Kylant aukštyn, kosminės spinduliuotės indėlis stiprėja.

Jei lėktuvas skrenda 10 kilometrų aukštyje, dozė gali būti 10 kartų didesnė nei ant žemės. Žemę dengiantis atmosferos sluoksnis sumažina kosmoso spinduliuotę, tačiau kylant aukštyn, apšvita didėja. Lėktuvo korpusas šiek tiek saugo, tačiau gama spinduliai skvarbūs - eina kiaurai.

Viso skrydžio metu atlikus matavimus, pagal radiometro gamintojų pateiktas matavimo metodikas, lėktuvui pakilus į pastovaus skrydžio aukštį radiacijos vidurkis buvo 2,95 μSv/h. Tai yra beveik trisdešimt kartų daugiau už įprastą radiacinį foną. Didžiausia užfiksuota vertė buvo 3,88 μSv/h.

Įsimintiniausios Branduolinės Avarijos

• 1944 m. JAV, Ouk Ridžo nacionalinėje branduolinių tyrimų laboratorijoje.
• 1949-ųjų Iš Rusijoje esančios atominės elektrinės „Majak“ į Tečos upę buvo išleista daug skystų radioaktyvių medžiagų.
• 1957 m. Avarijos metu elektrinėje „Majak“ smarkiai buvo apšvitinti daugiau nei 5 tūkst. žmonių.
• 1967 m. „Majak“ elektrinėje įvyko dar viena avarija.
• 1970-aisiais. Rusijoje, Laivų statykloje „Krasnoe Sormovo“ atominio povandeninio laivo statybos metu nugriaudėjo nedidelės galios branduolinis sprogimas.
• 1979 m. Nelaimę Pensilvanijos valstijos Trijų Mylių salos atominėje jėgainėje lėmė keletas priežasčių: nepakankamai efektyvios valdymo sistemos, personalo klaidos.
• 1982 m.
• 1986-aisiais įvyko kol kas didžiausia pasaulyje branduolinė avarija Černobylio atominėje elektrinėje (Ukrainoje), kurią sukėlė nesėkmingas eksperimentas.
• 1999 m. įvyko pirma didelė branduolinė avarija Japonijoje.
• 2011 m. Fukušimos atominėje jėgainėje pirmas sprogimas nugriaudėjo kovo 12 d. po žemės drebėjimo, antras - kovo 14 d.

Černobylio atominės elektrinės avarijos padariniai.

Kaip Apsisaugoti Nuo Radiacijos

Anot dr. R.Briedienės, norint apsisaugoti nuo vidinės apšvitos, reikia nevykti į užterštas vietas arba stengtis kuo greičiau iš jų išvykti, nevartoti užterštų maisto produktų ir vandens. Nuo didelės išorinės apšvitos greičiausiai tektų apsisaugoti išvykstant iš užterštos teritorijos arba slėptuvėje.

• Nevartoti užterštų maisto produktų ir vandens.
• Esant dideliam radioaktyvaus jodo kiekiui aplinkoje, vartoti kalio jodido preparatus.
• Esant didelei spinduliuotei, ieškoti slėptuvės arba išvykti iš pavojingos teritorijos.

tags: #ar #gali #buti #apsigimimu #po #radiacijos