Karšto Vandens Nutraukimas Vienam Butui: Priežastys Ir Sprendimai

Šilumos ir karšto vandens tiekimas yra būtina paslauga kiekvienam būstui. Tačiau, kartais pasitaiko situacijų, kai karšto vandens tiekimas nutraukiamas vienam butui. Šiame straipsnyje aptarsime karšto vandens tiekimo nutraukimo priežastis, vartotojų teises ir pareigas, bei šilumos kainų nustatymo metodikas.

Šilumos Ir Karšto Vandens Kainų Nustatymas

Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis šilumos kainų nustatymo metodikomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir VKEKK pastabas, parengia ir teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Šilumos kainos dedamosios yra perskaičiuojamos kasmet, kadangi jos galioja ne ilgiau kaip 12 mėn. Perskaičiuojant šilumos kainų dedamąsias, šilumos tiekėjai teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų projektus ir jų pagrindimą. Karšto vandens tiekėjas, teisės aktų nustatyta tvarka, parengia ir teikia VKEKK bei savivaldybės institucijai karšto vandens kainos projektą. Kas mėnesį šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas pateikia VKEKK duomenis apie praėjusio mėnesio pirkto kuro kainas ir apskaičiuotas šilumos ir (ar) karšto vandens kainas. Komisija patikrina pateiktų duomenų teisingumą, o šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas iki mėnesio 25-tos dienos viešai informuoja vartotojus apie galutines šilumos energijos ir (ar) karšto vandens kainas. Šilumos ir karšto vandens kainos įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos.

Šilumos Paskirstymo Metodai Daugiabučiuose Namuose

Pastate per atsiskaitymo laikotarpį suvartota šiluma yra išmatuojama šilumos apskaitos prietaisu įrengtu namo įvade. Jei pastate yra daugiau nei vienas vartotojas, tuomet šilumos energija atskiriems vartotojams yra išdalijama tik pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus metodus.

Šilumos paskirstymo metodai:

• Daugumoje daugiabučių gyvenamųjų namų suvartota šiluma yra išmatuojama įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis ir visų daugiabučio gyvenamojo namo vartotojų butai ar patalpos šildomos centralizuotai tiekiama šiluma be individualios apskaitos.
• Jei name bent vieno buto (patalpos) šildymo įrenginiai yra teisėtai atjungti nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomi kitu būdu (elektra, dujomis ir kt.), tuomet kartu su Metodu Nr. 4 yra taikomas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5.
• Jei namo butuose (patalpose) įrengti šilumos kiekio dalikliai, tuomet kartu su Metodu Nr. 4 yra taikomas Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6.
• Jei namo butuose (patalpose) įrengti atskiri šilumos apskaitos prietaisai, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3.

Gali būti taikomi ir kiti šilumos paskirstymo metodai, parengti pagal Šilumos paskirstymo vartotojams rengimo ir taikymo taisykles.

Atsijungimas Nuo Centralizuoto Šildymo Sistemos

Daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti savo buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai derinti šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą bei gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti.

Jeigu dėl daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininko - buitinio šilumos vartotojo prašymo įgyvendinimo kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybės institucija, gavusi jo prašymą, pateikia šilumos ar karšto vandens tiekėjui paraišką gauti iš jo buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemų technines sąlygas tik tada, kai daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas pateikia Šilumos ūkio įstatyme nurodytą ir jo pasirašytą sutartį su butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininku), pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotu asmeniu arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo.

Buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato savininko ir šilumos ar karšto vandens tiekėjo įgaliotiems atstovams.

Vartotojų Teisės Ir Šilumos Tiekėjo Atsakomybė

Šilumos tiekėjas atsako už:

• Šilumnešio parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje, jeigu tai atsitiko dėl jo kaltės ir jeigu šilumos vartotojas patyrė tiesioginę žalą.
• Nepatiektą šilumą, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus.

Karšto vandens tiekėjas atsako už:

• Karšto vandens parametrų nukrypimus daugiau, nei nustatyta karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartyje, geriamojo vandens kokybę, jeigu tai atsitiko dėl jo kaltės ir jeigu pastato savininkas - karšto vandens vartotojas ar daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkas - buitinis karšto vandens vartotojas patyrė tiesioginę žalą.
• Nepatiektą karštą vandenį, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus.

Šilumos tiekimo nutraukimo ar apribojimo laikas bei priežastys nustatomos pagal ties tiekimo-vartojimo riba įrengtų registruojančių prietaisų rodmenų įrašus.

Jeigu nėra šilumnešio parametrus registruojančių prietaisų, šilumos tiekėjo kaltę gali nustatyti komisija, sudaryta iš pastato savininko - šilumos vartotojo ar pastato butų (patalpų) savininkų - buitinių šilumos vartotojų ar kitų įgaliotų atstovų ir šilumos tiekėjo atstovų. Komisija, vadovaudamasi surinkta dokumentine medžiaga, nustato kaltąją šalį ir surašo aktą.

Jeigu nėra karšto vandens parametrus registruojančių prietaisų, karšto vandens tiekėjo kaltę gali nustatyti komisija, sudaryta iš pastato savininko - karšto vandens vartotojo ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų - buitinių karšto vandens vartotojų ar kitų įgaliotų atstovų, šilumos ir (ar) šalto vandens tiekėjų ir karšto vandens tiekėjo atstovų. Komisija, vadovaudamasi surinkta dokumentine medžiaga, nustato kaltąją šalį ir surašo aktą.

Karšto Vandens Skaitikliai Ir Jų Priežiūra

Vartotojui suabejojus jo bute įrengto karšto vandens skaitiklio rodmenų tikslumu, UAB „Jonavos šilumos tinklai“ skaitiklį pakeis kitu ir atliks nuimto skaitiklio metrologinę patikrą.

Buto savininkui, dėl kokių nors priežasčių (pvz. buto karšto vandens vamzdynų remontas), pageidaujant bute įrengtą(-us) karšto vandens skaitiklį(-ius) nuplombuoti, o paskui užplombuoti reikia kreiptis ne vėliau, kaip dieną prieš numatomus atlikti darbus į UAB „Jonavos šilumos tinklai“ (Klaipėdos g. 16, Jonavoje, tel. (8 349) 50577, (8-349) 77122).

Griežtai draudžiama savavališkai nuplėšti karšto vandens skaitiklio plombas.

Jei tikrinimo metu nustatomas vienas iš aukščiau nurodytų ar kitoks karšto vandens skaitiklio gedimas arba plombų pažeidimas, atliekamas sunaudoto ir vartotojo deklaruoto karšto vandens kiekio perskaičiavimas vadovaujantis „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis“ patvirtintomis 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297.

Apmokant sąskaitas būtina užrašyti karšto vandens skaitiklių rodmenis „iki“ ir „skirtumas“.

Jei karštas vanduo nebuvo vartotas, vis tiek reikia deklaruoti (užrašyti) karšto vandens skaitiklių rodmenis, nors jie ir nesikeitė, „iki“ ir „skirtumas“ 0.

Šildymo Sistemos Priežiūra Daugiabučiuose Namuose

Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnį, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

Teisę reguliuoti namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius. Jeigu Jums per šalta arba per karšta, reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarnybą ir išsakyti nusiskundimus, telefonu (8 349) 50577.

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip + 50 ir ne aukštesnė kaip + 60oC. Jei bute nepakankamai ar visai nešyla vonios kambario šildytuvas (“gyvatukas”), jei nepatenkinama karšto vandens temperatūra reikia kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarnybą, telefonu (8 349) 50577.

Kokią tikslią temperatūrą palaikyti konkretaus gyvenamojo namo šilumos punkte, nenusižengiant anksčiau minėtam teisės aktui, renkasi namo gyventojai apie savo sprendimą informuodami namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją.

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Šilumos ir/ar karšto vandens vartotojų, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų ir šilumos ir/ar karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra reglamentuoja LR Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, LR Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymas „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr.

Šildymo Sezono Pradžia Ir Temperatūros Reguliavimas

Centrinis šildymas įjungiamas, kai vidutinė oro temperatūra yra žemiau 10ºC tris paras iš eilės.

Pirmiausiai vanduo iš termofikacinės elektrinės arba katilinės patenka į šilumos punktus. Tai - centralizuoto šilumos tiekimo sistemų mazgai, kuriuose šiluma ruošiama ir skirstoma vartotojams.

Šilumos punktai pagal paskirtį ir įrengimo vietą būna centriniai (grupinės boilerinės) ir vietiniai (individualūs). Centriniai šilumos punktai tiekia šilumą pastatų grupei. Tai - pasenusios šildymo sistemos elementas. Jos yra neekonomiškos ir visoje Lietuvoje po truputį likviduojamos. Centriniai šilumos punktai keičiami į vietinius. Tai reiškia, kad kiekvieno daugiabučio rūsyje yra atskiras šilumos punktas, kuris leidžia gyventojams patiems reguliuoti šildymo rėžimą, karšto vandens temperatūrą ir nuspręsti, kada pradėti ir baigti šildymo sezoną.

Gyventojų pageidavimu, galima nustatyti temperatūros rėžimo grafikus: nakties metu sumažinti šildymą, atjungti karšto vandens cirkuliaciją ir pan.

Dauguma Lietuvos daugiabučių yra statyti sovietmečiu arba dar vėliau. Dažniausiai juose būna įrengta vienvamzdė radiatorių sistema. Termofikacinis vanduo vienu vamzdžiu pakyla iki viršutinio aukšto, dalį šilumos atiduodamas pakeliui sumontuotiems radiatoriams, o likusi šiluma paskirstoma, vandeniui tekant žemyn.

Gyventojams, kurių namuose įrengta ši sistema, turbūt teko susidurti su įvairiomis problemomis: įvykus avarijai viename bute, atjungiama šiluma keliuose, ar net visame name; šildymas įjungiamas (išjungiamas) visam namui tuo pačiu metu; nėra galimybės reguliuoti patalpų temperatūros; netolygiai paskirstoma šiluma. Dėl šių priežasčių gyventojai ryžtasi vienvamzdę radiatorių sistemą keisti dvivamzde, kuri laikoma tobulesne - termofikacinis vanduo pakyla vienu vamzdžiu, o leidžiasi kitu.

Naujos statybos namuose dažniausiai taikoma kolektorinė šildymo sistema. Jos veikimo principas: visi buto radiatoriai sujungiami tarpusavyje, o butas „prijungiamas” prie vieno stovo. Kiekvienas gyventojas įgyja daugiau savarankiškumo reguliuoti šilumą savo namuose ir, tuo pačiu, pinigus savo piniginėje. Nes visuose butuose įrengiami ventiliai, kuriais galima nustatyti norimą šilumos kiekį. Laiptinėje montuojami skaitikliai, kurie tiksliai apskaičiuoja, kiek šilumos energijos ir karšto vandens suvartojo buto šeimininkai.

Sistema su individualiais šilumos reguliavimo ir karšto vandens ruošimo įrenginiais butuose kiek panaši į kolektorinę, nes gyventojai gali individualiai reguliuoti šildymą. Kiekviename bute įrengiamas šilumos punktas: tam reikia skirti papildomos erdvės, gal net visą patalpą. Į butą atvedami trys vamzdžiai: du šilumai ir vienas šaltam vandeniui. Kadangi karštas vanduo ruošiamas bute, jam nereikia cirkuliacinės linijos, dėl ko sumažėja šilumos nuostoliai. Dar vienas sistemos privalumas - galimybė vesti individualią apskaitą. Specialistai teigia, kad šią sistemą tikslinga diegti, rekonstruojant senos statybos daugiabučius didmiesčių centre ir senamiestyje.

Kiekvienas namo gyventojas mokės tik už tą šilumos energiją, kurią suvartojo, jei įsirengs šilumos indikatorius-daliklius. Šie prietaisai montuojami ant kiekvieno bet kurio tipo radiatoriaus ir matuoja išspinduliuojamos šilumos kiekį.

Taigi yra daug šilumos eikvojimo būdų, o jos taupymas, deja, nėra pigus ir paprastai vykdomas. Naujos statybos namuose (maždaug nuo 2000 m.) gyvenantys žmonės moka už šildymą net iki 8 kartų mažiau nei senų daugiabučių gyventojai. Pagrindinės to priežastys - gera namų izoliacija, šiuolaikinės šildymo sistemos.

Šildymo sistemų rekonstrukcija - vienas iš būdų taupyti šilumą senos statybos daugiabučių gyventojams. Tiesa, rekonstrukcijos reikalauja didelių vienkartinių išlaidų, kurios ne taip greit atsiperka.

Taigi - visiems daugiabučio gyventojams priėmus vieningą susitarimą, įmanoma sumažinti šildymo išlaidas, nes efektyvesnių rezultatų bus pasiekta tvarkant visą daugiabutį kompleksiškai.

Kokį šildymo sistemos atnaujinimo būdą bepasirinktumėte, svarbiausia, kad namo gyventojai būtų susibūrę į bendriją. Taip greičiau bus priimami sprendimai, sprendžiami biurokratiniai klausimai. Be to, bendrijos gali gauti valstybės ir savivaldybės remiamas paskolas namų atnaujinimui.

Nusprendę atnaujinti daugiabučio šildymo sistemą, turite kreiptis į savo miesto šilumos tinklus.

Su aukštesnės ar žemesnės temperatūros nustatymu turi sutikti daugiau nei 50% namo gyventojų. Jei priimamas bendras sprendimas, tuomet karšto vandens temperatūra namo šilumos punkte atitinkamai padidinama arba sumažinama.

Kartais žmonės ryžtasi namo atjungimui nuo bendros centrinio šildymo sistemos. Tam reikia visų gyventojų sutikimo ir tenka išpildyti vis griežtėjančias šilumos tiekėjų sąlygas.

Daugiabučio namo valdytojas organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir paveda valdytojui pakeisti pastato šildymo būdą. Valdytojas privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).

Jeigu vartotojų pasirinkimas neatitinka savivaldybės infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiojo plano ir šilumos ūkio specialiųjų planų, savivaldybė atlieka numatytus veiksmus, po kurių motyvuotu pagrindu atsisakoma išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo).

Vartotojai arba jų vardu teisėtai veikiantis asmuo šilumos vartojimo įrenginių atjungimo ir po atjungimo liekančių sistemų pertvarkymo bei naujų pasirinktų šildymo sistemų organizacinius, priešprojektinius, projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų reikalavimus ir projektą suinteresuotų patalpų savininkų lėšomis.

Vartotojai arba jų vardu teisėtai veikiantis asmuo, jeigu prie atjungiamo objekto šilumos ir karšto vandens įrenginių yra prijungtos kitų namų, butų ar patalpų šildymo ir karšto vandens sistemos, gali atjungti savo šilumos įrenginius tik nepažeisdami kitų pastatų, butų ar patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų.

Pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams.

Daugiabučio namo sekcijos (bloko), buto ar kitos patalpos, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų - buitinių šilumos vartotojų, su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos pakeistomis nuo atjungimo akto surašymo dienos.

Šiuo atveju butų ir kitų patalpų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti.

Šilumos Paskirstymo Metodai

Šilumos paskirstymo metodai priklauso nuo įrengtų prietaisų ir šildymo sistemos tipo. Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius metodus:

tags: #karsto #vandens #nutraukimas #vienam #butui