Endometriozė - audinio, turinčio endometriumo (endometriumas - gimdos gleivinė) savybes, išvešėjimas už gimdos ribų, dažniausiai apimantis kiaušides, kiaušintakius ir dubens audinius, tačiau labai retais atvejais gali būti randamas ir tolimuose organuose kaip plaučiai. Tai ganėtinai dažna lėtinė vaisingo amžiaus moterų liga, kurios gydymas sunkus ir ilgas. Endometriozė Lietuvoje tapo gana aktualia problema. Statistiniai duomenys rodo, kad kasmet registruojama per 700 naujų ligos atvejų. Bendras ligonių skaičius gali sudaryti keletą tūkstančių.
Endometriosis Symptoms, Diagnosis, and Treatment - Dr. Megan Wasson
Endometriozės simptomai
Pirminis endometriozės simptomas yra pilvo ar dubens skausmas, dažnai susijęs su mėnesinėmis. Kita vertus, sergant endometrioze gali nepasireikšti jokie požymiai ir simptomai. Nors jų metu daugelis moterų patiria spazmus, sergant endometrioze skausmas būna daug stipresnis nei įprastai.
- Skausmingos mėnesinės (dismenorėja).
- Dubens skausmas ir spazmai, galintys prasidėti prieš menstruacijas ir tęstis kelias dienas iki jų.
- Skausmas lytinių santykių metu.
- Skausmas tuštinantis ar šlapinantis.
- Gausus kraujavimas.
- Nevaisingumas. Endometriozė gali sukelti nevaisingumą. Maždaug 20-40 proc.
Skausmo stiprumas ne visada gali atspindėti būklės sudėtingumą. Todėl svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir lankytis pas gydytojus akušerius-ginekologus.
Endometriozės stadijos
Yra įvairių būdų, kuriais vertinama endometriozė.
- 1 stadija arba minimali. Yra keletas nedidelių, paviršinių židinių ar pažeidimų. Jų gali būti kiaušidėse arba dubens ar pilvo audiniuose.
- 2 stadija arba lengva. Židinių ir pažeidimų yra daugiau nei 1 stadijoje.
- 3 stadija arba vidutinio sunkumo. Yra daug gilių židinių.
- 4 stadija arba sunki. Labiausiai išplitusi endometriozė. Yra daug gilių židinių ir storų sąaugų.
Nėra žinoma, kodėl vienoms pacientėms endometriozė būna sunkesnė nei kitoms. Ši liga ne visada pereina iš vienos stadijos į kitą.
Endometriozės tipai
- Paviršinė pilvaplėvės endometriozė. Pilvaplėvė - tai plona, pilvą ir dubenį išklojanti membrana. Kartu ji apgaubia daugumą šiose ertmėse esančių organų. Tokio tipo endometriumo audinys prisitvirtina prie pilvaplėvės.
- Endometriomos. Tai tamsios, skysčiu užpildytos cistos, kitaip dar vadinamos „šokoladinėmis cistomis“.
- Giliai infiltruojanti endometriozė. Šio tipo endometriumo audinys yra apėmęs organus dubens ertmėje arba už jos ribų.
- Pilvo sienos endometriozė.
Endometriozės priežastys
Nėra tiksliai žinoma, kas sukelia endometriozę. Visgi nei viena iš šių teorijų pilnai nepaaiškina, kodėl atsiranda endometriozė.
- Retrogradinės menstruacijos. Esant šiai būklei, menstruacinis kraujas, kuriame yra endometriumo ląstelių, teka atgal per kiaušintakius į dubens ertmę, o ne iš kūno.
- Pilvaplėvės ląstelių transformacija.
- Embrioninių ląstelių transformacija.
- Chirurginė operacija.
- Endometriumo ląstelių pernešimas.
- Imuninės sistemos sutrikimas.
Komplikacijos
Pagrindinė endometriozės komplikacija yra vaisingumo sutrikimas. Maždaug trečdaliui ar pusei tokia liga sergančių moterų sunku pastoti. Sergant endometrioze gali būti nepraeinamas kiaušintakis. Tokiu atveju kiaušinėlis negali susijungti su sperma ir įvykti apvaisinimas. Visgi endometriozė visiškai nepašalina pastojimo galimybės. Daugelis moterų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo jos forma, gali pastoti.
Kai kurie tyrimai rodo, kad endometriozė padidina riziką sirgti kiaušidžių vėžiu. Tačiau ji vis tiek išlieka pakankamai maža.
Diagnostika
Endometriozės simptomai gali būti panašūs į kitų būklių, pavyzdžiui, kiaušidžių cistų ir dubens uždegiminių ligų. Tačiau jos sukeliamo skausmo gydymui reikalinga tiksli diagnozė.
- Išsamus sveikatos istorijos tyrimas. Jo metu įvertinami pacientei pasireiškiantys simptomai, asmeninė ir šeimos ligų istorija.
- Fizinis tyrimas.
- Ultragarsinis tyrimas (echoskopija).
- Laparoskopija. Vienintelis endometriozės nustatymo metodas yra tiesioginis jos stebėjimas. Tam atliekama nesudėtinga chirurginė procedūra laparoskopija.
Išsami endometriozės diagnostika atliekama ir „Antėja laboratorija“ klinikose.
Gydymas
Endometriozė nėra išgydoma, tačiau yra efektyvių būdų, padedančių valdyti jos simptomus ir galimas komplikacijas. Pirmiausiai paprastai išbandomas konservatyvus endometriozės gydymas. Kiekvienas atvejis yra individualus. Akušeris-ginekologas padės rasti tinkamiausią gydymo būdą.
- Vaistai nuo skausmo.
- Hormonų terapija. Papildomų hormonų vartojimas kai kuriais atvejais gali sumažinti skausmą ir sustabdyti ligos progresavimą.
- Hormoniniai kontraceptikai. Jie keičia hormonų balansą, taip neleisdami augti ir kauptis endometriumo audiniui.
- Gonadotropiną atpalaiduojančio hormono (GnRH) agonistai ir antagonistai. Jie vartojami siekiant blokuoti estrogeno, kuris stimuliuoja kiaušides, gamybą.
- Danazolis. Tai dar vienas vaistas, skirtas menstruacijoms sustabdyti ir endometriozės simptomams palengvinti.
- Minimaliai invazyvi chirurgija. Ji skirta moterims, kurios nori pastoti arba patiria stiprų skausmą, ir toms, kurioms nepadeda hormoninis endometriozės gydymas. Minimaliai invazyvios chirurgijos tikslas yra pašalinti arba sunaikinti endometriumo ataugas, nepažeidžiant reprodukcinių organų.
- Histerektomija. Retais atvejais, kai kiti gydymo metodai nepadeda, gali būti atliekama histerektomija (gimdos pašalinimas) ir gimdos priedų pašalinimas. Tokios operacijos metu pašalinama gimda bei jos kaklelis, kiaušidės ir matomi endometriozės židiniai. Visgi histerektomija paprastai nelaikoma endometriozės gydymo būdu.
Mityba sergant endometrioze
Endometrioze sergančioms pacientėms rekomenduojama vengti maisto produktų, kurie sukelia uždegimą arba didina estrogenų kiekį. Naudinga valgyti daug vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų. Naudinga vartoti daugiau skaidulų, kurios, priešingai, gali padėti sumažinti estrogenų kiekį. Be to, jų turinčiame maiste paprastai būna daug vitaminų, mineralų ir antioksidantų, kurie gali sumažinti uždegimą.
Ginekologinės ligos ir menopauzė
Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja akušerė-ginekologė Didona Vilkinienė pasakoja, kad taip pat moterys į ginekologus nuolat kreipiasi dėl išorinių lyties organų ir makšties infekcijos - bakterinės vaginozės. Kita itin paplitusi ginekologinė moterų problema - grybelinė infekcija - pienligė. Tai išorinių moters lytinių organų ar makšties gleivinės grybelinis uždegimas ir, kaip rodo statistika, apie 75 proc. moterų bent kartą gyvenime yra su tuo susidūrusios.
Dažniausios ginekologinės ligos:
- Gimdos miomos - viena dažnų ginekologinių ligų, kurių atsiradimo rizika ypač padidėja prieš menopauzę, moters organizme sutrikus hormonų pusiausvyrai.
- Kita liga - kiaušidės cistos. Tai nedidelis darinys kiaušidės viduje arba paviršiuje, primenantis skysčio pripildytą pūslelę.
- Endometriozė - tai dar viena vaisingo amžiaus moterų liga, kurios metu į gimdos gleivinę panašus audinys atsiranda bei išveša už gimdos ribų.
- Gana paplitusi ginekologinė liga yra ir policistinių kiaušidžių sindromas.
Šlapimo nelaikymo problema susijusi su tam tikrais moterims būdingais gyvenimo tarpsniais, tokiais kaip: nėštumas, gimdymas ir menopauzė, kas sąlygoja susilpnėjusius tarpvietės raumenis, pakitusią anatominę ir funkcinę šlapimo takų padėtį, šlapimo pūslės neuromuskulinę disfunkciją, dėl ko ir atsiranda šlapimo nelaikymas.
Gydytoja aiškina, kad bakterinę vaginozę būtų galima diagnozuoti 40-50 proc. niekuo nesiskundžiančių moterų. Specialistė aiškina, kad ši infekcija siejama su kartotinėmis šlapimo takų infekcijomis, mažojo dubens uždegimu, pooperacinėmis komplikacijomis, priešlaikinio gimdymo, persileidimo rizika ir endometritu - gimdos gleivinės uždegimu.
Jau išsiaiškinome, kad moteriškų ligų simptomai ne visuomet yra juntami ir lengvai pastebimi arba pradinėse ligos stadijose jų visiškai nėra. Dėl šių priežasčių ginekologai rekomenduoja net nesant nusiskundimams vieną kartą per metus atvykti profilaktinei apžiūrai.
Endometriumo vėžys
Nuo gimdos vėžio mūsų šalyje ir pasaulyje miršta daugybė moterų. Tai ypatingai skaudu, nes gimdos gleivinės ligas laiku diagnozavus, galima išgydyti. Gimdos gleivinės arba endometriumo vėžys - tai viena dažniausių piktybinių ginekologinių patologijų išsivysčiusiose Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Tai vienas dažniausių lyties organų piktybinių navikų ir tarp Lietuvos moterų.
Endometriumo vėys daugiau nei 90 proc. atvejų diagnozuojamas moterims virš 50 metų. Dažniausiai šia liga serga 55-65 metų moterys. Svarbiausi gimdos gleivinės vėžio rizikos veiksniai yra nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos faktoriai - tai aukštas kraujospūdis, aukštas cukraus kiekis kraujyje, didesnė rizika susirgti yra negimdžiusioms moterims.
Svarbiausias ankstyvojo endometriumo vėžio simptomas yra kraujavimas arba pakitusios, pagausėjusios, vandeningos su kraujo priemaišomis išskyros iš gimdos. Tai pasireiškia 95 proc. atvejų. Būtent dėl kraujavimo ši liga diagnozuojama anksti (I stadijos liga diagnozuojama 70-80 procentų ligonių). Tačiau simptomų gali ir nebūti, todėl brandaus amžiaus moterims ypatingai svarbu reguliariai tikrintis pas gydytoją ginekologą.
Taip pat labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją atsiradus kraujavimui menopauzės laikotarpiu, kai jo jau neturėtų būti. Tada galima šią ligą laiku diagnozuoti ir efektyviai gydyti. Kita vertus, prasidėjus kraujavimui po menopauzės, nereikia labai panikuoti, nes kraujavimo priežastis gali būti ne tik gimdos vėžys, bet ir polipai, miomos, atrofiniai pokyčiai.
Visoms moterims, kurios kreipiasi dėl pomenopauzinio kraujavimo, pirmiausia rekomenduojamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas, nes gimdos kaklelio vėžys taip pat gali sukelti kraujavimą po menopauzės. Toliau atliekamas transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (TVU). Gydytojas ginekologas, atlikęs šį tyrimą, jau gali įtarti gimdos vėžį. Tuomet diagnozės patikslinimui atliekama gimdos biopsija. Tai dažniausiai visiškai neskausminga procedūra, kai specialiu plonu (2 mm diametro) kateteriu atsiurbiamas nedidelis kiekis medžiagos iš gimdos ertmės, ir ji siunčiama ištirti gydytojui patologui. Po kelių dienų gaunamas atsakymas.
Diagnozę patikslinti padeda hidrosonografija arba sonohisterografija. Tai yra paprastas, neskausmingas transvaginalinio ultragarsinio tyrimo papildymas, kai naudojant ploną kateterį (2 mm diametro), į gimdos ertmę suleidžiama sterilaus fiziologinio arba specialaus gelio, ir tai padeda gydytojui ginekologui ultragarsinio tyrimo metu apžiūrėti gimdos ertmę bei diagnozuoti kitas kraujavimo priežastis.
Kad užkirsti kelią šiai ligai, pirmiausia patarčiau moterims sveikai gyventi, reguliuoti svorį, būti fiziškai aktyvioms ir rūpintis savo sveikata.