Nors valstybė jau kurį laiką skiria finansavimą daugiabučių vamzdynų atnaujinimui, specialistai sako, kad esame linkę laukti paskutinės minutės arba rimtos avarijos. Dalis gyventojų vis dar mano, kad vamzdynų keitimas - ilgas ir brangus procesas, todėl jo pradėti nesivargina tol, kol nėra būtina.
Vamzdynų būklės įvertinimas ir priežiūra
Norint žinoti, kokia vamzdyno būklė, reikia surinkti informaciją. Už tai atsakingi namo administratoriai, kurie arba tikrina patys, arba samdo prižiūrėtoją. Būtina laiku hidrauliškai patikrinti, ar vamzdynai dar patvarūs bei patikimi. Taip pat laiku juos praplauti, nelaikyti per didelio slėgio, „nuorinti“, užpildyti tinkamu vandeniu.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius aiškino: „Neišvengiamai vamzdynai sensta, ypač įrengti sovietmečiu, kai vamzdžių metalas ne visada buvo kokybiškas. Naujose sistemose dažniau naudojami plastikiniai vamzdžiai, kurie ilgaamžiškesni ir atsparūs korozijai. Senų vamzdžių stiprumas silpsta, sienelių storis plonėja. Tam labai jautrūs karšto vandens vamzdynai, kuriais cirkuliuoja gana „agresyvus“ vanduo. Trūkę vamzdžiai sukelia problemų ir pačiam butui, kuriame taip nutinka, ir žemiau jo gyvenantiems žmonėms. Vanduo sugadina ir sienas, ir baldus - viską, ką paliečia".
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros vedėjas Artur Rogoža pastebėjo, kad dar viena senų vamzdynų daroma žala - vandens nuostoliai per nedidelius vamzdyno nesandarumus. Nors tai nėra didžiausia problema, tačiau augant kainoms toks pratekėjimas gali sudaryti ženklią pinigų sumą.
Draudimo įmonės BTA duomenys rodo, kad turto žalų, kurias sukėlė vanduo, skaičius auga vidutiniškai po 10 proc. kasmet. Dažniausia tokių įvykių priežastis yra būtent vandentiekio vamzdžių avarijos. Užliejimo žala siekia tūkstančius eurų.
Žalos atlyginimas ir draudimas
BTA Turto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius sako: „Pats vamzdžio remontas nebūna itin brangus, nes avarija būna viename jo taške. Daug daugiau kainuoja pasekmės. Užliejimo vidutinė žala yra iki 1000 eurų. Bet esame administravę ir 70000 eurų siekiančius vandens padarytus nuostolius“. Jis pridūrė, kad sezoniškumo tendencija šioms avarijoms nepastebima. Tokie įvykiai nutinka ištisus metus ir tikrai dažnai. Apie trečdalį visų registruojamų gyventojų turto draudžiamųjų įvykių sudaro būtent vandens padaryti nuostoliai.
Svarbu žinoti, kad vienas iš turto draudimo porūšių yra civilinės atsakomybės draudimas, kuris atlygina kaimynams padarytą žalą. M. Ratkevičius kalbėjo: „Mūsų atlikti tyrimai byloja, kad lietuviai vertina gerus santykius su kaimynais ir jiems labai svarbu nepadaryti žalos aplinkiniams. Todėl civilinės atsakomybės draudimas yra dažnas pasirinkimas draudžiantis savo būstą. Patariame tinkamai įvertinti civilinės atsakomybės draudimo sumą. Juk trūkus vamzdžiui ir laiku nesuvaldžius situacijos, gali būti užlieti keli žemiau esantys butai. Ir žala gali būti net didesnė, nei tam butui, kuriame įvyko avarija. Įsivaizduokite, jūsų bute būtų pažeistos grindys ir baldai, o žemiau esančiame - lubos, sienos, baldai ir grindys. Taigi, kalbant apie atsakingą kaimynystę, verta atkreipti dėmesį į draudimo sumas“.
Pašnekovas pridūrė, kad esant rimtam užliejimui, žemiau gyvenančių kaimynų būstas dažniausiai nukenčia labiau, nei gyventojo, pas kurį įvyko avarija. Daugelio namų pirmuose aukštuose įsikuria verslai, kuriems tokie įvykiai reiškia ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir laikiną veiklos nutraukimą, negautas pajamas, turimų atsargų sugadinimą ir panašiai.
„Patiems gyventojams visada tenka susimokėti, jeigu jie nėra apsidraudę. Jeigu dėl įvykio kalti kiti - žalą turės atlyginti jie arba jų draudimo bendrovė. Užliejimo rizika yra viena pagrindinių draudimo rizikų, kuri įeina praktiškai į visus draudimo variantus. Todėl turint galiojantį turto draudimą yra tiesiog ramiau, kadangi žinai, kad nuostoliai bus atlyginti“, - sakė M. Ratkevičius.
Galvodami apie savo ir kaimynų turtą lietuviai vis dažniau draudžia savo būstus bei bent finansiškai apsidraudžia nuo galimų nuostolių sau ir kitiems. Draudikų duomenimis, prieš keletą metų buvo apdraustas kas dešimtas būstas, dabar artėjama link dviejų trečdalių. Tam įtakos turi asmeninė arba aplinkinių patirtis, įvykiai, tapę finansiniais nuostoliais, dažnai ir prievolė apdrausti su paskola įsigytą būstą.
Prieš draudžiant būstą gali kilti klausimų, kokias žalas, pridarytas trūkusio vamzdžio, apmoka draudimas, ar kompensuojami tik konkretaus buto, ar ir kaimynų patirti nuostoliai.
M. Ratkevičius paaiškino, kas moka, jei dėl avarijos nukenčia kelių butų gyventojai, o kai kurie iš jų - neapsidraudę. Nuostolių atlyginimas priklauso nuo pasirinktų draudimo sąlygų.
Parama vamzdynų atnaujinimui
Aplinkos ministerija įsteigė paramą mažosios renovacijos projektams, į kurių apimtį įtraukė vamzdynų keitimą. APVA skiria 80 proc. kompensaciją, kuri yra labai gera paskata pakeisti vamzdžius šiuolaikiniais.
A. Rogoža patikslino paramos vamzdynų atnaujinimui skyrimą: „Valstybės parama skiriama tuomet, kai vamzdynų keitimas yra susijęs energijos efektyvumo didinimu. Nuo 2022 m. liepos 28 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Jei paramos gavėjai yra gyventojai, parama siekia 80 proc. išlaidų, o jei paramos gavėjas šilumos tiekimo įmonė (šilumos punkto nuosavybė yra ne gyventojų) - 50 proc. (jei daugiabutis Vilniaus apskrityje), ir 60 proc. (kituose Lietuvos miestuose)“.
Naudojantis šia parama iš pradžių tvarkomas šilumos punktas, jį reikia automatizuoti, kad būtų patogiai valdomas ir taupytų šilumos energiją. Po šių darbų laukia stovo balansavimas. Jei tai jau padaryta, galima keisti vamzdynus ir, norint - įrengti termostatinius ventilius ant šildymo prietaisų.
„Atnaujinimą gaunant paramą galima daryti ir blokais, tam tikromis sekcijomis ar laiptinėmis, jeigu susitaria patys gyventojai. Svarbu, kad pritartų dauguma gyventojų. Administratorius renka vamzdynų priežiūros mokestį. Jeigu vamzdis plyšta, jį remontuoti reikia iš sukauptų namo lėšų. Tačiau tai nėra sisteminė rekonstrukcija, o tik lopymas. Keičiant visą vamzdyną didžiąją dalį išlaidų kompensuoja valstybė“, - paaiškino LŠTA prezidentas, paklaustas, už kuriuos darbus gyventojams reikia mokėti iš kaupiamųjų lėšų.
Anot V. Lukoševičiaus, dažniausiai daugiabučiuose trūkinėja karšto vandens „gyvatukai“, tad turint tokią patirtį reikėtų susimąstyti apie vamzdyno renovaciją.
Vonios kambario santechnikos paaiškinimas per 4 minutes. [Jūs GALITE tai padaryti!] #pasidaryk pats #santechnika
Vamzdžių keitimo trukmė ir garantijos
Lietuvos įstatymai nenumato periodinio daugiabučių vamzdynų keitimo, mat pačių vamzdžių eksploatacijos trukmė - labai skirtinga. Tai reiškia, kad neįmanoma pasakyti, po kelerių metų jie ims trūkinėti. Tad negalima nustatyti ir prievolės, kas kiek laiko būtina keisti vamzdžius. Tai priklauso nuo daugybės faktorių, pavyzdžiui, slėgio, vandens cirkuliavimo, vamzdžių išplovimo kruopštumo, paties metalo kokybė.
Anot A. Rogožos, tai, kas susiję su šildymo ir karšto vandens vamzdynais yra aprašyta Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše, tačiau jame periodinio šių vamzdynų atnaujinimo nenumatyta - tik pagal poreikį. O tai reiškia, kad vamzdynų keitimas arba nesandarumų šalinimas atliekamas korekcinės priežiūros arba avarijų šalinimo metu.
Gyventojai, nusprendę atnaujinti vandens cirkuliavimo sistemą name, neretai svarsto ir apie vamzdžių garantinį laikotarpį, tačiau tiksliai jį nurodyti gali tik gamintojai. Tiesa, statybos įstatymas reglamentuoja, kad trumpiausias garantinis laikotarpis turi būti 10 metų. Žinoma, garantija suteikiama idealioms sąlygoms, kuomet vamzdžiai eksploatuojami būtent taip, kaip nurodo gamintojas. Jei šios sąlygos išlaikomos, vamzdžiai gali tarnauti ir 50 metų.
V. Lukoševičius pastebi, kad didelės gyventojų baimės akys dėl vamzdžių keitimo trukmės ir kainos dažnai yra nepagrįstos. Mat, atnaujinimo darbai netrunka labai ilgai, o didžiąją jų kainos dalį gali kompensuoti valstybė: „Sunkiausia - susitarti su visais gyventojais, kad tuo metu visuose butuose kas nors bus ir galės įleisti darbininkus. Tai padarius darbai trunka keletą dienų. Jie atliekami ne šildymo sezono metu, tik keletą dienų nebūna karšto vandens. Dabar renovacijai nebėra būtinas 100 proc. gyventojų pritarimas, todėl net ir nebalsavę ar nepritariantys yra priversti dalyvauti, nes tvarkoma kolektyvinio šildymo sistema. Vandens stovai nėra asmeninė nuosavybė, o bendra, viso namo, todėl bendradarbiavimas - būtinas“.
Veiksmai įvykus užliejimui
Užliejimas dėl trūkusio vamzdžio, sugedusios buitinės technikos ar kaimynų klaidų yra viena dažniausių nelaimių namuose. Kaip elgtis tokioje situacijoje:
- Sustabdykite šaltinį: Užsukite buto įvadinius kranus.
- Saugokite turtą: Baldus ir daiktus pakelkite nuo grindų (uždėkite ant lovų, stalų).
- SVARBU dėl lubų: Jei turite gipso kartono lubas su įleidžiamais šviestuvais, atsargiai juos išimkite ir palikite kabėti ant laidų.
- Sausinkite paviršius: Naudokite gerai sugeriančius audinius arba specialius skysčių siurblius.
- Vėdinimo taisyklės: Vasarą laikykite langus atvirus.
- DĖMESIO: nenaudokite buitinių šildytuvų maksimaliu galingumu - per staigus karštis priverčia medį (parketą, duris) ir dažus skilti ar riestis.
- Registruokite įvykį: Nedelsdami praneškite savo draudimui.
- Nieko neišmeskite: Sugadintus daiktus laikykite atskirai iki apžiūros.
- Būkite atsargūs: Pasikliaukite tik oficialiais draudimo bendrovės partneriais.
- Jei užliejo Jus: Užeikite pas kaimynus ramiai pasikalbėti. Išsiaiškinkite priežastį ir sužinokite, ar jie turi civilinės atsakomybės draudimą.
- Jei užliejote Jūs: Nuraminkite kaimynus, kad jūsų draudimas padengs žalą. Informuokite savo draudimo bendrovę apie nukentėjusius trečiuosius asmenis.
Mūsų komanda supranta, kad po užliejimo svarbu ne tik tai, kas matosi. Vanduo skverbiasi giliai į konstrukcijas, po grindimis ir į sienų perdangas.
Dažniausios avarijų priežastys ir prevencija
Santechnikas Antanas Tatarenko taip pat sutinka, kad butai dažniausiai pradeda plaukti dėl to, nes žmonės laiku neprižiūri santechnikos - vamzdžių, ventilių ir jų sujungimų. Anot jo, nebūtina būti santechniku, kad numatytum gresiančią nelaimę.
„Paprastas žmogus, kaip ir bet kuris kitas, gali tai numatyti. Problema, kad kai žmonės išvažiuoja atostogų, neuždaro savo bute ventilių. O tai daryti išvykus ilgam iš savo buto ar namo yra tiesiog būtina“, - teigia A. Tatarenko.
Anot jo, dažnas mūsų pernelyg mažai dėmesio skiriame santechnikai, todėl vėliau susiduriame su nuostolingais padariniais. „Sulyginsiu santechnikos mazgus su mūsų organizmu arba su mašina. Žmogus prižiūri savo kūną profilaktiškai lankydamasis pas gydytojus, taip pat žmogus, mylintis savo mašiną, važiuoja porą kartų į metus pasitikrinti ją autoservise. Taip reikia elgtis ir su santechnika ir pačiam prižiūrėti mazgus“, - teigia A. Tatarenko.
Santechniko teigimu, dėl užlieto buto gali nukentėti visi po juo esantys butai. „Aišku, tai priklauso nuo to, kaip pastatytas namas, kokie namo blokų sujungimai, kur trūko vamzdis, ar tame bute padaryta hidroizoliacija. Jei ji padaryta, butai apačioje gali išvis nenukentėti. Žala priklauso nuo to, kurioje vietoje trūko vamzdžiai ir į kurią pusę tekės vanduo. Vanduo bėga ten, kur jam patogiau - kur yra nuolydis ir plyšiai. Tam įtakos turi namo konstrukcijų kokybė“, - aiškina jis.
A. Tatarenko pastebi, kad statistiškai dažniau santechnikai gauna iškvietimus į senos statybos namus. Jis aiškina, kad taip yra dėl to, nes šiuose namuose sumontuoti seni vamzdžiai, kurių nauja namo administracija neprižiūri taip, kaip reikia. Dar viena jo pastebima problema - vyresnio amžiaus žmonės neturi galimybės pakeisti savo vamzdynų, o dėl to įvyksta nelaimės.
„Dažniausia užlietų butų žala - pakeltas laminatas, nuplaukę dažai nuo sienų, užlieta technika, elektros instaliacija. Baisiausia būna tai, kad užliejama viskas, ką žmonės taupė visą gyvenimą, jų visas turtas būna sugadintas. Blogiausia, kai žmonės neturi draudimo butui ir reikia kviestis komisijas, kad įvertintų žalą, po to vyksta teismo procesai, kurie trunka ne vieną mėnesį. Dėl užlieto buto žmonės praranda sveikatą ir pinigus tik dėl to, kad laiku nepasirūpino draudimu“, - teigia A. Tatarenko.
Anot santechniko, pirmas žingsnis, kurį reikėtų padaryti grįžus į užlietą butą - išjungti elektrą. Elektra atsijungia koridoriuose, elektros skydinėje. Kiekvienas privatus namas turi atskirą skydinę. Tuo būtina pasirūpinti grįžus į užlietą butą“, - perspėja A. Tatarenko.
Teisiniai aspektai ir atsakomybė
Atsakydama į skaitytojo klausimą priminsiu, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynus, bendrojo naudojimo vandens stovus.
Kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti bei kitaip tvarkyti. Tai reiškia ir tai, kad kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas privalo apmokėti išlaidas, kurios yra būtinos bendrojo naudojimo objektui išlaikyti bei išsaugoti.
Skaitytojas nedetalizavo, ar bendrojo naudojimo objektų administratorius yra gavęs specialistų apžiūros aktus ir išvadas dėl reikalingų atliktų darbų pobūdžio bei darbų atlikimo tvarkos, ar tai tik subjektyvi daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus nuomonė. Pažymėtina, kad atsiradus poreikiui keisti vandens stovus, visų pirma, turėtų būti priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl tokių darbų atlikimo ir tam reikalingų išlaidų apmokėjimo.
Tačiau tam, kad butų ir kitų patalpų savininkai galėtų priimti labiausiai jų interesus atitinkantį sprendimą, butų ir kitų patalpų savininkai turėtų būti supažindinti ne tik su atliktų apžiūrų aktais, bet ir su specialistų išvadomis bei rangovų pasiūlymais. Būtent tik įvertinus šiuos dokumentus būtų galima nustatyti, kokiu būdu gali būti atlikti vandens stovų keitimo darbai.
Šiuo konkrečiu atveju, neturint duomenų, ar egzistuoja objektyvi galimybė skaitytojo daugiabučiame gyvenamajame name atlikti vandens stovų keitimo darbus iš laiptinės pusės, neįmanoma atsakyti, ar bendrojo naudojimo objektų administratorius pagrįstai reikalauja butų ir kitų patalpų savininkų leisti tą daryti per butus.
Vis tik, jeigu minėta objektyvi galimybė neegzistuoja, skaitytojas, kaip bendrojo naudojimo objekto savininkas, neturi teisės neleisti jo bute atlikti vandens stovo keitimo darbus. Svarbu žinoti, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, todėl ir butų bei kitų patalpų savininkų teisė taip pat gali būti ribojama tam tikrais atvejais.
Vienas tokių - Civiliniame kodekse numatyta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jų butuose ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
Pažymėtina, jog skaitytojas, įsigydamas butą su jame esančia bendrojo naudojimo inžinerine įranga, tapo šios įrangos bendraturčiu ir tokiu būdu prisiėmė minėtą pareigą. Atitinkamai, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga - užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus.
Taigi, jeigu paaiškėtų, kad galimybių atlikti vandens stovo keitimo darbus per laiptinę nėra, skaitytojui atsisakius įsileisti į savo butą įgaliotus asmenis, bendrojo naudojimo objektų administratorius turėtų teisę teisme pareikšti ieškinį skaitytojo atžvilgiu, reikalaujant įpareigoti skaitytoją netrukdyti įgaliotiems asmenims patekti į skaitytojui nuosavybės teise priklausantį butą, atlyginti patirtus nuostolius, jeigu tokie buvo patirti, ir/ar priteisti iš skaitytojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paminėtina, kad tinkamai eksploatuoti bei išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl esant objektyviai būtinybei pakeisti vandens stovus per laiptinę, skaitytojas, neleisdamas savo bute atlikti reikalingus darbus, rizikuoja sukelti žalos tretiesiems asmenims, kurią vėliau gali tekti atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Apibendrinant, prieš priimant sprendimą neįsileisti įgaliotų asmenų į savo butą vandens stovo keitimo darbams atlikti, rekomenduotina pasidomėti, kokios yra specialistų išvados dėl reikalingų atlikti darbų pobūdžio. Nesant objektyvios galimybės pakeisti vandens stovus per laiptinę, bendrojo naudojimo objektų administratorius, vykdydamas jam įstatymo priskirtas funkcijas prižiūrėti daugiabučio namo inžinerines sistemas, turi teisę reikalauti patekti prie inžinerinių įrenginių, o daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai neturi teisės neleisti jų butuose atlikti vandens stovo keitimo darbus, jeigu jie yra reikalingi.
Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo.
Konfliktinės situacijos ir jų sprendimas
Vyras baiminasi, kad jeigu ir toliau nebus imamasi priemonių, visas daugiabutis liks be elektros, o namus padengs pelėsis. Namo pirmininkas tikino, kad problema yra sprendžiama, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi, nes kai kurie daugiabučio gyventojai tiesiog neįsileidžia ekstremalią situaciją tvarkyti pasiryžusių avarinės tarnybos specialistų.
Kaip „Sekundei“ pasakojo Kniaudiškių gatvės 16-uoju numeriu pažymėto daugiabučio gyventojas, maždaug prieš tris savaites virtuvėje, kur eina kanalizacijos bei šalto ir karšto vandens stovai, pro lubas pradėjo sunktis vanduo. Jis apliejo dalį sienos, lubas. Dėl drėgmės perdegė šalia einantys elektros laidai. Virtuvėje jau kuris laikas nėra elektros, kol kas veikia tik kištukiniai lizdai, tačiau šeima, baimindamasi dėl savo gyvybės, arčiausiai aplietos sienos esančiaisiais naudotis vengia.
„Problema prasidėjo jau prieš dvejus metus, bet tada tik rasodavo vieta, kur eina vamzdžiai. Tąkart viršutinio aukšto gyventojai pareiškė, kad neleis griauti sienos, kad būtų galima prieiti prie vamzdžių, nes jie pasidarė remontą. Pagal projektą nebuvo galima aklinai uždengti vamzdžių, jie privalėjo įstatyti dureles. Taip savivaliauti negalima, bet tąkart viskas taip ir buvo palikta. O prieš tris savaites vanduo jau pradėjo veržtis pro sienas. Žmona pasakojo, kad pajuto svilėsių kvapą ir įvyko sprogimas - trumpasis jungimas“, - pasakojo J. Valuckis.
Nors buvo iškviesta avarinė tarnyba, situacija nebuvo išspręsta. Atėję į jo butą santechnikai patikrino, ar neužsikišęs kanalizacijos stovas, nors vanduo bėga iš viršutinių aukštų. Savininko manymu, reikėtų tiesiog išmušti skylę viršuje ir sutvarkyti. Labiausiai tikėtina, kad problema kilo išsišakojimo vietoje. Tačiau viršuje gyvena nuomininkai, kuriems nelabai rūpi iškilusi avarinė situacija.
Kniaudiškių gatvės 16-ojo namo pirmininkas Vytautas Juodis „Sekundei“ teigė, kad avarinė tarnyba išvalė kanalizacijos stovą, tačiau tai nepadėjo pašalinti problemos. Rūpesčių sukėlė ir tai, kad nors laiptinėje buvo iškabinti skelbimai, jog gyventojai privalo įsileisti avarinės tarnybos darbuotojus, gyventojai durų neatidarė, tad visus darbus teko nukelti į šeštadienį, kai dauguma gyventojų buvo namuose.
Jo teigimu, priekaištai, kad jis nesprendžia avarinės situacijos, nėra pagrįsti. Namas neturi administratoriaus, kad darbai visiems pigiau atsieitų, visus namo reiklus sprendžia tik jis vienas, tačiau J. Valuckis visuomet yra kažkuo nepatenkintas. Įvykus avarinei situacijai iš karto buvo užsuktas vanduo, iškviesti avarinės tarnybos specialistai, tačiau likviduoti avarijos padarinius reikia daugiau laiko. Vien kosmetinių patvarkymų neužteks.
„Mūsų namas baigtas statyti 1989 metais, bet nuo to laiko vamzdynai nebuvo keisti. Visoje Lietuvoje su tokia pačia problema susiduria daugybė daugiabučių, mes ne vieninteliai, kurie turės keisti vandens stovus. Tačiau tik vienas J. Valuckis t...