Mindaugo Sinkevičiaus turto deklaracija ir informacija apie "Sodrą"

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigiamai vertina Finansų ministerijos siūlomą mokesčių reformą įeinantį naują nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kadangi šis papildytų savivaldybių biudžetus ir leistų gerinti aplinką.

M.Sinkevičius teigė šiuo metu nenorintis komentuoti savo planų Turto banke, nes dar turi užbaigti „Sodroje“ pradėtus darbus. „Artimiausią mėnesį aš dar dirbsiu „Sodroje“, todėl esu susikoncentravęs į čia pradėtus darbus - turime daug darbų ir iššūkių. Apie laukiančius darbus Turto banke galėsiu pakomentuoti, kai pradėsiu eiti naujas pareigas“, - BNS sakė M.Sinkevičius.

Antroji M.Sinkevičiaus kadencija „Sodros“ vadovo poste baigsis lapkričio 23 dieną. 2010 metais jis laimėjo konkursą, o antrai kadencijai 2014-aisiais buvo paskirtas socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės įsakymu.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė BNS sakė, kad netrukus bus skelbiamas naujo „Sodros“ vadovo konkursas. Jį tikimasi išrinkti laiku, iki dabartinio vadovo kadencijos pabaigos.

M.Sinkevičius turi medicinos gydytojo kvalifikaciją ir patirtį, yra viešųjų įstaigų administravimo ir naujosios viešosios vadybos magistras.

M.Sinkevičius 2016 metais Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrime dėl viešųjų pirkimų buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Tokiu statusu apklausiami asmenys, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet šių duomenų nepakanka įtarimams pareikšti.

„Sodra“ antradienį informavo BNS, kad specialaus liudytojo statusas M.Sinkevičiui panaikintas. Įtarimai tuomet buvo pareikšti „Sodros“ Informacinės sistemos plėtros skyriaus vedėjui Dainiui Kumpiui ir bendrovės „Alna“ vadovui Tomui Milakniui.

Anot STT, įtariama, kad „Sodros“ skelbtame konkurse neteisėtai buvo sudarytos išskirtinės sąlygos vienai įmonei laimėti konkursą. „Sodros“ teigimu, šiuo metu D.Kumpis pas juos jau nebedirba.

Turto banko vadovo konkursas skelbtas jau trečią kartą. Ankstesnio konkurso reikalavimas turėti ne mažiau kaip trejų metų vadovavimo patirtį dabar sušvelnintas iki dvejų metų. Naujas vadovas turėtų pakeisti 2017 metų lapkritį iš posto pasitraukusį Vaidotą Aleksių.

„Siekiame, kad Turto bankas būtų profesionali, moderni, teikianti aukštos kokybės valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas įmonė. Tokius tikslus keliame ir naujajam vadovui, kuriuos, tikiu, jam pavyks įgyvendinti“, - pranešime sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Tai, kad Turto banko vadovo konkursą laimėjo M.Sinkevičius, BNS anksčiau pranešė informuoti šaltiniai.

Užpildžius pajamų mokesčio deklaraciją VMI, yra pateikiamos mokėtinos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir PSD įmokų sumos. Kiek tiksliai įmokų sumokėti, gali patarti „Sodros“ darbuotojas. Paskambinę arba išsiuntę e. laišką specialistai pateiks mokėtinas sumas.

„Gyventojų informavimo kampaniją vykdome trečius metus iš eilės. Per pastaruosius dvejus metus paskambinome 99% pajamas deklaravusių savarankiškai dirbančių žmonių. Įmokas galima atidėtiŠiuo laikotarpiu padaugėja ir sukčių skambučių, todėl „Sodra“ atkreipia dėmesį: „Sodros“ specialistai nediktuoja telefonu sąskaitos numerių, į kuriuos reikia pervesti įmokas, taip pat nesiunčia jų e. Jeigu sumokėti įmokas kyla finansinių sunkumų, gyventojai taip pat gali kreiptis į „Sodrą“ dėl įmokų atidėjimo. Svarbu žinoti, kad atidėjus įmokų mokėjimą atitinkamai neįgyjamas motinystės, ligos socialinio draudimo stažas, kol įmokos nesumokėtos.

Savivaldybių vadovų turto deklaracijos

Apžvelgiant savivaldybių vadovų turtą, galima pastebėti didelius skirtumus.

Kauno mero, „Vičiūnų“ grupės akcininko Visvaldo Matijošaičio turtas, nevertinant jo suteiktos milijoninės paskolos, siekia 5,3 mln. eurų, prieš metus jis siekė 5 mln. Didžiąją V. Matijošaičio turto dalį - 2,3 mln. eurų - sudaro akcijos. Meras taip pat yra paskolinęs 4,6 mln. eurų, jo paties pasiskolinta ir dar negrąžinta suma - 340 tūkst.

Antroje vietoje pagal deklaruotą turtą yra Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Jo šeimos turto vertė siekia 722,4 tūkst. eurų, 343,6 tūkst. eurų iš jų - kredito įstaigose ir kitur turimos santaupos, mero šeima taip pat turi 84 tūkst.

Zarasų rajono merės Nijolės Guobienės šeimos turto vertė siekia 1,74 mln. eurų, metais anksčiau jis buvo įvertintas 1,67 mln. 934,5 tūkst. eurų iš jų sudaro nekilnojamojo turto - patalpų ar inžinerinių statinių vertė. Be turimo turto, dar 153 tūkst.

Tuo metu Druskininkų mero Ričardo Malinausko bendras šeimos turtas pernai siekė 1,49 mln. eurų - panašiai, kaip ir ankstesniais metais, kai jis buvo įvertintas 1,48 mln.

Kiek mažiau - 1,45 mln. eurų - šeimos turto deklaravo Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas. Politiko ir sutuoktinės turtas pernai siekė 1,58 mln. 543 tūkst. eurų iš jų sudaro žemės sklypų vertė, šeima taip pat turi paėmusi 190,6 tūkst.

Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės bei jos sutuoktinio parlamentaro Jono Pinskaus turto vertė - 1,18 mln. eurų, prieš metus jis siekė 1,2 mln. 500 tūkst. eurų įvertintas gyvenamasis namas, jų paskolintos ir nesusigrąžintos lėšos sudaro 35 tūkst. eurų, o pasiskolinta ir negrąžinta suma - 90 tūkst.

Palangos mero Šarūno Vaitkaus šeimos turto vertė siekia 1,17 mln. 819 tūkst. eurų įvertintas gyvenamasis namas, mero šeimos suteiktos paskolos siekia 385,6 tūkst. eurų, o gautos - 200 tūkst.

Nedaug iki milijono trūksta Kelmės rajono merui Ildefonsui Petkevičiui ir jo sutuoktinei. Politiko šeima deklaravo 996,5 tūkst. eurų, pernai jos turtas siekė 946 tūkst. eurų. Daugiau nei pusė, 490 tūkst. eurų, iš jų - buto vertė. Petkevičiai taip pat turi pasiėmę 354,8 tūkst.

Tuo metu Vilniaus mero Valdo Benkunsko bendra šeimos turto vertė siekia 417 tūkst. eurų, didžiąją dalį, 340 tūkst. eurų, sudaro gyvenamojo namo vertė. Mero šeima turi 170 tūkst.

Alytaus mero Nerijaus Cesiulio bendra šeimos turto vertė - 378 tūkst. eurų, iš jų 220 tūkst. eurų - buto vertė. Mero šeima deklaravo ir 44 tūkst.

Šiaulių mero Artūro Visocko bendra šeimos turto vertė siekia 375,5 tūkst. eurų, 181,4 tūkst.

Panevėžio mero Ryčio Mykolo Račkausko deklaruoto turto vertė mažiausia tarp didmiesčių savivaldybių vadovų ir siekia 133 tūkst. eurų, beveik pusė turto, 63,7 tūkst.

Savivaldybių vadovų turto deklaracijos (tūkst. eurų)

Vilniaus meras Valdas Benkunskas

Naujas nekilnojamojo turto mokestis

Visgi, anot jo, egzistuojanti galimybė, kad dėl daugelio debatų ir nesutarimų, noras tokį mokestį priimti Seime galintis „nublėsti“.

„Aišku, kad toks mokestis papildytų biudžetus savivaldybių. Ir reikia pasakyti, kad tai pozityvas, kuris kažkaip mažai akcentuojamas.Ir reikia turbūt ir žmonėms pasakyti, kad jeigu toks mokestis bus priimtas, dėl ko aš asmeniškai abejoju, jis bus naudojamas gerinant jų aplinką“, - TV3 televizijai teigė M. Sinkevičius.

„Prisimenu pirmą iteraciją ir bandymą, kai toks mokestis buvo įvedamas ir visos diskusijos ir noras nublėso. Nesu tikras ar dabar nenublės“, - pridėjo jis.

Mokesčio panaudojimas savivaldybėse

LSDP vicepirmininkas taip pat paminėjo, kad jis šį mokestį supranta kaip „tematinį“.

„Tai savivaldai būtų papildomas pajamų šaltinis. Aš manau, kad savivaldos merai ir kolegos supranta, kad tai turėtų būti ir mokestis tematinis, ir jo panaudojimas tematinis. Kitaip tariant, apmokestinus nekilnojamą turtą, tie pinigai būtų naudojami tvarkyti keliams, tvarkyti aikštelėms“, - tikino jis.

Galiausiai M. Sinkevičius paminėjo, kad kadangi šis mokestis dalinai priklausantis nuo merų ir jų tarybų veiksmu, gali būti, kad praktikoje jis gausis kaip galima mažesnis arba netgi artimas nuliui.

„Yra skaičiavimas pagal medianas, kas daugeliui žmonių galbūt sudėtinga suprasti. Bet yra pasakomas ir koeficientas, nuo-iki. Ir tam tikruose rėmuose kaip ir norėsi, taip ir darysi. Aš atsimenu savivaldos rinkimus. Ir visi kalbėdami apie mokesčius, visada žada mažiausius.

Mokesčių reforma

Taip pat skaitykite: Iššūkiai el. Peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų. Keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas. Peržiūrėti mokesčių lengvatas. Keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką. Peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus. Suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą. Pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą. Sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą. Numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą. Padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų. Užtikrinti didesnes socialines garantijas savarankiškai dirbantiems asmenims. Plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį. Nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Jei V. Vaškevičius neįvykdys nurodymo, bus svarstoma dėl tolimesnio klubo finansavimo savivaldybės lėšomis.

„Mūsų tikslas buvo, yra ir bus turėti konkurencingą bei miestą reprezentuojančią komandą LKL. Dėl to susitikimo metu V. Vaškevičiaus pareikalavau trauktis iš pareigų ir ieškoti profesionalaus sporto direktoriaus“, - trečiadienį feisbuke rašė M. Sinkevičius.

„Jei reikalavimai nebus išpildyti, Jonavos rajono savivaldybės taryboje spręsime, ar toliau finansuoti šį klubą“, - teigė jis.

BNS rašė, kad Kauno apygardos teismas praėjusią savaitę baudžiamojoje byloje dėl transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio iš esmės paliko galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį krepšinio klubo „Jonava“ prezidentui V. Vaškevičiui.

Nuteistasis krepšinio klubo prezidentas V. Vaškevičius apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2025 metų birželio 17 dienos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu dėl vairavimo išgėrus, ir jį išteisinti arba sumažinti konfiskuotino automobilio vertės ekvivalentą.

Teismas, atsižvelgę į nuteistojo pateiktą turto vertinimo deklaraciją, tenkino pastarąjį prašymą dėl turto vertės ekvivalento, o likusią nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Anot M. Sinkevičiaus, po pastarojo teismo sprendimo jis susitiko su V. Vaškevičiumi aptarti susidariusios situacijos.

Jonavos rajono meras pabrėžė, kad savivaldybės, „kaip pagrindinio „Jonava Hipocredit“ rėmėjo, netenkina ne tik prezidento užklasinė veikla, bet ir klubo rezultatai, vadyba bei komunikacija.“

Kaip skelbė BNS, baudžiamosios bylos duomenimis, 2024 metų balandžio 10-ąją Jonavoje V. Vaškevičius, vairuodamas darbovietei priklausantį automobilį BMW, pažeidė kelių eismo taisykles.

Nustatyta, kad V. Vaškevičius, nepaisydamas kelių ženklinimo, įvažiavo į draudžiamą zoną ir, atlikdamas lenkimo manevrą, susidūrė su kita transporto priemone. Po susidūrimo jonaviškis pasišalino iš įvykio vietos, o vėliau, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį.

Policijos pareigūnai iš eismo įvykio vietos pasišalinusį V. Vaškevičių surado jo darbovietėje. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 2,34 promilės.

Kauno apylinkės teismas V. Vaškevičiui skyrė ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Teismas taip pat skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pusantrų metų.

Subendrinus laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu, papildomai skirta 11,3 tūkst. eurų bauda. Taip pat buvo skirtas turto konfiskavimas, išieškant 10,4 tūkst. eurų konfiskuotinos automobilio vertės ekvivalentą, bei kitos baudžiamojo poveikio priemonės.

Neblaivus prie vairo „Jonavos“ prezidentas buvo pagautas ir pernai - gruodžio 11 dieną buvo sustabdytas Jonavoje per policijos reidą ir jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 2,46 promilės.

Generalinė prokuratūra teigė, kad dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

tags: #mindaugas #sinkevicius #sodros #turto #deklaracija