Vanduo yra gyvybiškai svarbi medžiaga, sudaryta iš dviejų vandenilio atomų ir vieno deguonies atomo (H2O). Tačiau vandens kokybė ir švara yra sudėtingi klausimai, reikalaujantys atidaus dėmesio.
Vandens molekulės struktūra
Kietas vanduo
Svarbu žinoti, kad, jei jūsų vanduo kietas, dar nereiškia, kad jis užterštas. Tačiau, vandenyje esant per dideliam kiekiui išvardintų elementų, vanduo gali būti per daug kietas ir netgi žalingas sveikatai. Dvėjojate dėl vandens kokybės?
Mikroplastikas vandenyje
Mikroplastikas aplinkoje atsiranda iš įvairių šaltinių, kaip ir didesnes plastiko šiukšles, kurios skyla į vis mažesnes dalis. Be to, mikro karoliukai yra tam tikros rūšies mikroplastikas, yra labai maži pagaminto polietileno plastiko gabalėliai, kurie dedami kaip šveitikliai prie sveikatos ir grožio produktų, valiklių ir dantų pastos. Mikroplastiko aptinkama jau ir geriamajame vandenyje, atlikto tyrimo metu, net 80% imtų vandens mėginių buvo aptikta mikroplastiko. Jis dažniausiai aptinkamas vandenyje, kuris yra parduodamas plastiko buteliuose. Siekiant išvengti nekokybiško vandens, reiktų vandenį gerti iš saugių maišytuvų pilant į asmenines gertuves.
Švinas
Švinas yra toksiškas metalas, kuris net ir mažomis dozėmis gali pakenkti žmogaus sveikatai. Vandenyje randamo švino kiekis skiriasi priklausomai nuo vamzdžių korozijos kiekio, vandens rūgštingumo ir vandens temperatūros.
Švino pavyzdys
Chloras ir chloraminas
Chloras yra naudojamas, kaip vandens oksidantas, kurį į vandenį pila siekiant kontroliuoti mikrobus. Chloras gali būti įsisavinamas fiziškai vartojant, taip pat odą maudantis. Chloras sausina odą ir plaukus bei gali sukelti dirginantį poveikį akims ir kvepavimui.
Kaip veikia vandens valymo įrenginiai?
Gyvsidabris
Gyvsidabris yra skystas metalas, kurio galima rasti įvairiose gamtos telkiniuose.
Gyvsidabrio savybės
GYVSIDABRIS (Hydrargyrum), Hg, periodinės elementų sistemos II grupės cheminis elementas. Atominis skaičius 80, atominė masė 200,59. Išorinių elektronų konfigūracija 5d106s2. Oksidacijos laipsnis junginiuose +1, +2. gyvsidabris sudaro 8,3·10-6% Žemės plutos masės. Gamtoje paplitęs junginių, dažniausiai mineralo cinoberio HgS, pavidalu. Gyvsidabris - sidabriškai baltas blizgantis skystas metalas. Virimo temperatūra 356,95ºC, lydymosi -38,87ºC, tankis 13595 kg/m³. Specifinė varža 94,07·10³ Ώ·m. Kietas gyvsidabris panašus į šviną. Chemiškai nelabai aktyvus; cheminės savybės panašios į tauriųjų metalų. Sausame ore nekinta. Kaitinamas lėtai oksiduojasi. Lengvai reaguoja su halogenais ir siera, su kai kuriais organiniais junginiais sudaro gyvsidabrio organinius junginius. Tirpsta azoto ir karštoje koncentruotoje sieros rūgštyse, taip pat ir karališkajame vandenyje. Tirpina daugelį metalų ir virsta amalgama.
Gyvsidabrio panaudojimas
Gyvsidabris vartojamas termometruose, manometruose, densitometruose, Vestono elementuose, poliarografuose, gyvsidabrio lempose, gyvsidabrio jungikliuose, lygintuvuose, gyvsidabrio ventiliuose. Gyvsidabrio katodai naudojami natrio šarmui ir chlorui gauti eelektrolize. Gyvsidabris yra katalizatorius organinėje sintezėje, šaldymo agentas plutonio reaktoriuose. Jo junginiai vartojami dažų pramonėje, fotografijoje, sprogstamųjų medžiagų gamyboje, medicinoje.
Gyvsidabrio toksiškumas
Organizme gyvsidabrio yra milijoninės procento dalys; kai kuriose žuvyse (menkėse, lynuose) jo susikaupia iki kelių šimtatūkstantųjų procento dalių. Nuodingas. Apsinuodijama ggyvsidabrio junginiais arba garais (gyvsidabris garuoja kambario temperatūroje). Patekęs į organizmą, gyvsidabris kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse, kauluose ir trikdo jų funkcijas. Iš organizmo išsiskiria su šlapimu, išmatomis, seilėmis, prakaitu. Pirmoji pagalba apsinuodijus - skrandžio plovimas, priešnuodžiai (pienas, kiaušinio baltymas). Iš patalpų gyvsidabris šalinamas mechaniškai (gaudykle, siurbliu šepetėliu) ir chemiškai - geležies trichlorido FeCl₃ 20% tirpalu, druskos rūgštimi parūgštintu kalio permanganato tirpalu.
Cinoberis (HgS) - pagrindinis gyvsidabrio šaltinis
Gyvsidabrio istorija
Gyvsidabris - vienas seniausių žmogaus vartojamų metalų. Apie XVI a. pr. m. e. iš aukso, sidabro ir gyvsidabrio lydinių buvo gaminami papuošalai, VI a. pr. m. e. amalgamavimu iš rūdų būdavo išgaunami taurieji metalai.
Gyvsidabrio junginiai
Vienvalenčio gyvsidabrio chloridas, Hg₂Cl₂, kitaip kalomelis. Gyvsidabrio dichloridas, sublimatas, HgCl₂, bespalviai kristalai. Tirpsta vandenyje. Nuodingas. Gaunamas iš gyvsidabrio sulfato HgSO₄ ir natrio chlorido arba gyvsidabrį veikiant chloru. HgO, Hg₂O, HgO₂, gyvsidabrio ir deguonies junginiai. Gyvsidabrio oksidas HgO, kristaliniai geltoni arba raudoni (spalva priklauso nuo smulkumo) milteliai. Nuodingas. Vandenyje beveik netirpsta. Kaitinamas skyla į gyvsidabrį ir deguonį. Gaunamas iš gyvsidabrio nitrato. Vartojamas kaip oksidatorius, cheminėje analizėje, organinėje sintezėje, medicinoje. Iš jo gaminamos apsauginės laivų korpusų dangos. (Di)gyvsidabrio oksidas, Hg₂O, juodi labai nepatvarūs milteliai.
Gyvsidabrio organiniai junginiai
Organiniai junginiai, kuriuose gyvsidabrio atomas tiesiog susijęs su anglies atomu. Pagal angliavandenilio radikalą būna alifatiniai, aromatiniai, heterocikliniai. Dar skirstomi į simetrinius, RHgR (čia R-angliavandenilio radikalas) ir mišriuosius, RHgX (čia X-Cl, Br, J, CN, NO₃). Žemesnieji RHgX tipo gyvsidabrio organiniai junginiai - sunkūs skysčiai, aukštesnieji - kristalinės medžiagos, RHgX tipo - aukštos lydymosi temperatūros kristalinės medžiagos. Daugelis gyvsidabrio organinių junginių , ypač simetrinių, gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose, netirpsta vandenyje. Gyvsidabrio organiniai junginiai, palyginti su kitų metalų organiniais junginiais, stabilūs: nesuyra, veikiami šarmų ir silpnų rūgščių, nesioksiduoja. Vartojami organinėje sintezėje (kitiems elementų organiniams junginiams gauti, įvairioms grupėms, pvz., COR, CN įjungti į organinių junginių mmolekulę). Kai kurie gyvsidabrio organiniai junginiai vartojami kaip fungicidai (pvz., granozanas), sėklų beicai, dezinfekavimo medžiagos.
Gyvsidabrio rūdos
Mineralų, kuriuose yra gyvsidabrio junginių, sankaupa. Svarbiausias gyvsidabrio rūdos mineralas - cinoberis HgS. Žinomi dar 26 reti gyvsidabrio mineralai; svarbesnieji - timanitas HgSe, koloradoitas HgTe, montroiditas HgO, kalomelis Hg₂Cl₂, livingstonas HgSb₄S₇, korderoitas Hg₃S₂Cl₂. 0,3% - paprasta, 0,02 - 0,06% - skurdžia. Rūdoje būna stibio, vario, švino, cinko, volframo, aukso, sidabro priemaišų; arsenas - žalinga priemaiša. Gyvsidabrio rūda gali būti hidroterminės, vulkaninės kilmės. Svarbiausi gyvsidabrio rūdos telkiniai yra hidroterminės kilmės: užsienyje - Ispanijoje (Almadeno gyvsidabrio rūdos telkinys), JAV (N.Almadeno telkinys), Italijoje (Monte Amiatos telkinys), Ukrainoje, Š.Kaukaze, Užkaukazėje, Jakutijoje, Vid.Azijoje, Altajuje. Žemėje yra ~500 000 t.
Gyvsidabris medicinoje
Vartojami dažniausiai kaip antiseptikai ir kaip priemonė skysčių pertekliui iš organizmo šalinti. Patogeniniams mikroorganizmams odoje ir gleivinėse naikinti vartojamas gyvsidabrio dichloridas (sublimatas), gyvsidabrio cianidas ir oksicianidas, gyvsidabrio amidochloridas ir geltonasis gyvsidabrio oksidas. Gyvsidabrio organinio junginio diocido tirpalais sterilizuojami chirurginiai instrumentai. Gyvsidabrio dijodidu ir pilkuoju gyvsidabrio tepalu kartais gydomas sifilis.
Gyvsidabrio lempos
Dujinio išlydžio šviesos šaltinis, kurio balionas prileistas gyvsidabrio garų ir inertinių dujų. Gyvsidabrio lempos balione gali būti iir volframinis kaitinimo siūlelis, pagerinantis gyvsidabrio lempos spektrą. Gyvsidabrio lempos spinduliavimo spektras apima matomąją šviesą, ultravioletinius ir dalį infraraudonųjų spindulių. Įvairesniam spektrui gauti vidinis lempos paviršius apipurškiamas liuminoforu, į gyvsidabrio garus pridedama jodidų, natrio, talio ir kitų medžiagų. Galingesnės gyvsidabrio lempos paprastai aušinamos vandeniu.
Kiti panaudojimo būdai
- Termometrai: labiausiai paplitęs temperatūros matavimo prietaisas.
- Slėgio matavimas: nesisteminis slėgio vienetas. Žymimas mm Hg. Lygus 1 mm aukščio gyvsidabrio stulpelio slėgiui 0 ºC temperatūroje, kai laisvojo kritimo pagreitis lygus 9,80665 m/s² (gyvsidabrio tankis 13595,1 kg/m³).
- Joniniai ventiliai: joninis ventilis su lankiniu elektros išlydžiu gyvsidabrio garuose. Susideda iš metalinio indo, skysto gyvsidabrio katodo, plieninio ar grafitinio anodo, mechaninio ar elektrinio įtaiso lankiniam išlydžiui sukelti. Dažniausiai turi dar ir valdomąjį elektrodą - tinklelį. Lankinį elektros išlydį sukelia žadinimo išlydis. Pagal jo valdymo būdą gyvsidabrio ventiliai skirstomi į eksitronus ir ignitronus. Eksitrone žadinimo išlydis sukeliamas prieš įjungiant gyvsidabrio ventilį ir palaikomas visą darbo laiką; ignitrone trumpalaikis žadinimo išlydis sukeliamas kiekvieną kintamosios įtampos periodą.
Herbicidai
Herbicidai į geriamojo vandens sistemą patenka kaupdamiesi dirvožemyje ir vandens šaltiniuose. Dažniausiai jie patenka į vandens sistemą iš lietaus ir drėkinimo, kuris išplauna herbicidus iš dirbamos žemės ir į ežerus bei upes.
Aplinkosaugos teisės aktai
Nr. Gültig ab 01.04.2003Verabschiedet:Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Entwürfe der Änderungen:Nicht vorhandenex post vertinimas:Nicht vorhandenVeröffentlicht:Valstybės žinios, 31.03.2003, Nr. 31-1290 Valstybės žinios, 13.10.2005, Nr. 122-0Begriffe des Eurovoc: AbfallwirtschaftLuftqualitätUmweltschutzAbfallMüllverbrennungUmweltnormWassertechnische Handelshemmnisse5216 Umweltschädigung5211 Natürliche Umgebung5206 UmweltpolitikBeziehung zu den EU-Rechtsakten:Direktyva Nr. 2000/76, Celex Nr.