Kaip Buto Savininkui Išdeklaruoti Žmogų Lietuvoje?

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išregistruoti svetimą asmenį iš buto, kuris yra jūsų asmeninė nuosavybė Lietuvoje. Situacijos gali būti įvairios, pavyzdžiui, skyrybos su sutuoktiniu, kuris negyvena bute, arba tiesiog noras išregistruoti asmenį, kuris jūsų būste tik deklaruotas, bet faktiškai negyvena. Aptarsime teisinius aspektus, savininko teises ir veiksmus, kurių reikia imtis norint sėkmingai išregistruoti asmenį.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Tvarka

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kiekvienas pilietis privalo būti deklaruotas gyvenamojoje vietoje. Jei asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jis įrašomas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą prie savivaldybės. Tačiau, jei asmuo turi nekilnojamojo turto, savivaldybė jo nedeklaruos ir neįrašys į nedeklaravusių asmenų sąrašus.

Deklaruojant gyvenamąją vietą, reikia pateikti duomenis apie patalpos savininką (bendraturčius) ir savininko arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintą sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje. Savininkas gali nurodyti konkrečią datą, iki kurios asmeniui leista gyventi toje patalpoje.

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Ir tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip: socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt. Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.

• Socialinių išmokų ir paslaugų: gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
• Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais.
• Internetu per e.
• Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.
• Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.

Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu.

Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo. Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.

Savininko Teisės Ir Galimybės Išregistruoti Asmenį

Patalpos savininkas turi teisę pateikti prašymą deklaravimo įstaigai panaikinti jam priklausančioje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Tačiau svarbu, kad asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, negyventų toje patalpoje.

Taigi, norint išregistruoti asmenį iš buto, reikia:

• Įrodyti, kad asmuo negyvena bute (pavyzdžiui, liudininkų parodymais).
• Kreiptis į teismą su prašymu dėl asmens priverstinio išregistravimo.
• Po teismo proceso su teismo sprendimu kreiptis į savivaldybę ir užpildyti formą su prašymu dėl asmens išregistravimo iš buto.

Seniūnija gali atsisakyti išdeklaruoti asmenį be teismo sprendimo, net jei butas yra jūsų asmeninė nuosavybė. Jie gali nerizikuoti, žinodami galimas pasekmes, jei išdeklaruos asmenį neteisėtai.

Formaliai, norint išdeklaruoti asmenį, reikia teismo sprendimo arba įrodyti seniūnijoje, kad asmuo deklaravęs gyv. v. negyvena. Tai galima padaryti atsivedus liudininkus - kaimynus.

Patalpos ar pastato savininkas deklaravimo įstaigai gali pateikti prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pastaruoju atveju asmens deklaravimo duomenų panaikinimas galimas tik esant abiejų sąlygų visumai, t. y. kai asmuo, besikreipiantis dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo, yra patalpos savininkas ir asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, negyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta.

Leidžiant kitam asmeniui deklaruoti gyvenamąją vietą, kai kurie komunaliniai mokesčiai gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių, be to, gali būti apsunkintas patalpos ar pastato pardavimas tol, kol jame bus registruotas kitas asmuo, taip pat gali kilti problemų siekiant šį asmenį išregistruoti ir iškeldinti.

Jei butas yra asmeninė savininko nuosavybė, įgyta iki santuokos ir nepagerinta sutuoktinio lėšomis, seniūnija neturėtų atsisakyti išdeklaruoti asmens. Tačiau praktikoje seniūnijos darbuotojai gali būti atsargūs, žinodami galimas pasekmes, jei išdeklaruos asmenį neteisėtai. Dėl to jie gali reikalauti teismo sprendimo.

Svarbu pažymėti, kad asmens negalima tiesiog išdeklaruoti, jis išsideklaruodamas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą kitur. Tačiau, jei asmuo vengia deklaruoti savo gyvenamąją vietą, tai nėra buto savininko problema.

Jeigu asmuo neturi buto/namo, kuriame galėtų deklaruoti gyv. vietą, savivaldybės teikia tokią paslaugą kaip "deklaravimas prie savivaldybės". Taip yra įgyvendinama deklaravimo įstatyme nurodyta pareiga deklaruoti gyv vietą.

Kiekvienas pilietis turi būti deklaruotas arba jei jokios gyvenamosios vietos neturi - jis įrašomas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. Prie savivaldybės deklaruojama tik tada, kai asmuo neturi nuolatinės vietos, tačiau jei jūsų norimas išdeklaruoti asmuo turi pvz nekilnojamojo turto - jo niekas nedeklaruos savivaldybėje ir jūsų prašymu į nedeklaravusių asmenų sąrašus neįrašys.

Bet kokiu atveju,pati savivaldybė tų išdeklaravimų daryti nesiims,tik teismas gali tai padaryti.Va su tais visais liudininkais,galima eiti į teismą ir prašyti asmenį išregistruoti.

Jeigu abu sutuoktiniai nėra buto bendraturčiai laikoma,kad tarp jų yra sudaryta žodinė neterminuota buto dalies panaudos sutartis(CK-6.636 str.).Todėl galima spręsti,kad žmona pažeidžia savo pareigą,apmokėti dalies komunalinių mokeščių,remontą ir t.t.,tai prieštarauja sutarties nuostatoms,todėl vienašališkai galima net nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį,o jau po to kreiptis į teismą,dėl asmens priverstinio išregistravimo.

Nuo sprendimo panaikinti deklaravimo duomenis priėmimo dienos arba nuo deklaravimo duomenų panaikinimo pagal teismo sprendimą dienos asmuo laikomas nedeklaravusiu gyvenamosios vietos. Taigi 1- reikia arba susirasti sutuoktinį ir su juo kulniuoti į atitinkamas institucijas ir jo prašymu keisti gyv.vietą arba 2 - gauti teismo sprendimą.

Teismo Sprendimas - Būtina Sąlyga?

Dažniausiai, norint išregistruoti asmenį, reikalingas teismo sprendimas. Savivaldybė pati nesiims išdeklaravimo, todėl su liudininkais reikia kreiptis į teismą ir prašyti asmenį išregistruoti. Po teismo proceso su teismo sprendimu kreiptis į savivaldybę, užpildžius formą su prašymu dėl žmogaus išregistravimo iš buto.

Teisminė Praktika Ir Pavyzdžiai

Administracinėje byloje buvo nagrinėjamas atvejis, kai pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūnijos sprendimo panaikinimo. Seniūnija panaikino pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, remdamasi jos motinos ir sesers prašymais, kuriuose nurodyta, kad pareiškėja nurodytu adresu negyvena.

Teismas konstatavo, kad seniūnija turėjo teisę panaikinti pareiškėjos deklaravimo duomenis, nes ji tuo metu nurodytu adresu negyveno. Tačiau šioje byloje asmenys buvo gyvenamosios patalpos bendraturčiai, todėl situacija skiriasi nuo atvejų, kai butas priklauso tik vienam asmeniui.

Svarbūs Aspektai Ir Patarimai

• Sutuoktinio išregistravimas po skyrybų: Skyrybų byloje galite pareikšti reikalavimą dėl buvusio sutuoktinio išdeklaravimo.
• Komunaliniai mokesčiai: Kai kurie komunaliniai mokesčiai gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių.
• Buto pardavimas: Registruotas asmuo gali apsunkinti buto pardavimą.
• Žodinė panaudos sutartis: Jeigu sutuoktiniai nėra buto bendraturčiai, laikoma, kad tarp jų yra sudaryta žodinė neterminuota buto dalies panaudos sutartis. Tokiu atveju galima spręsti, kad sutuoktinis pažeidžia savo pareigą apmokėti dalį komunalinių mokesčių.

Jei asmuo vengia deklaruoti savo gyvenamąją vietą kitur, tai nėra buto savininko problema. Tačiau savininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens išregistravimo, jei šis negyvena bute.

Veiksmai Norint Išregistruoti Asmenį Iš Buto

Apibendrinant, norint išregistruoti asmenį iš buto, kuris jam nepriklauso, gali prireikti teismo sprendimo. Į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų (toliau - GVNA) apskaitą gali būti įtraukiamas gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs asmuo, kuris tos savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise neturi patalpos ar pastato, ar kitos teisės naudotis patalpa ar pastatu ir kuris dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena. Dėl įtraukimo į GVNA apskaitą asmuo turi kreiptis į tą seniūniją, kurios teritorijoje gyvena.

tags: #ar #gali #buto #savininkas #isdekraruoti #zmogu