Šiandieninėje visuomenėje ir verslo pasaulyje neišvengiami ginčai, kurie neretai persikelia į teismo posėdžių salę. Bylų skaičiui teismuose nuolat augant, o visuomenės nuomonei apie teisingumo vykdymą teismuose prastėjant, taikos tarp ginčo šalių atkūrimas įgyja vis didesnę reikšmę.
Taikos sutartis - bendra šalių valia pagrįstas sprendimas, todėl sudarius tokį susitarimą, ieškovo ir atsakovo interesai yra suderinami ir teismui tvirtinti pateikiamas derybų būdu rastas kompromisinis ginčo sprendimas.
Taikos sutartis gali būti sudaroma iškilus ginčui iki bylos iškėlimo teisme, vadinamoji neteisminė taikos sutartis. Tokia sutartimi yra išsprendžiamas iškilęs ginčas užkertant kelią kilti teisminiam ginčui ateityje arba išsprendžiami kiti ginčytini klausimai. Tokia sutartis gali būti teikiama tvirtinti teismui.
Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK nustatyta supaprastinto proceso tvarka.
Taikos sutartis vykdymo procese
Vykdymo procesas yra viena iš civilinio proceso stadijų, kurios pagrindinis tikslas - įvykdyti teismo sprendimą, todėl šio proceso metu išieškotojas ir skolininkas taip pat gali sudaryti taikos sutartį. Taikos sutarties sudarymo vykdymo proceso metu tvarką nustato LR civilinio proceso kodeksas.
Skolininkas ir išieškotojas, sutarę dėl taikos sutarties sąlygų, raštu sudarytą taikos sutartį privalo pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Svarbu žinoti, jog teismui patvirtinus taikos sutartį, byla nutraukiama. Be to, paminėtina, kad sudarius taikos sutartį, ieškovui yra grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos.
Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t.y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
Iš vykdytinų dokumentų sąrašo matyti, jog vykdytinu dokumentu laikytina tik teismo patvirtinta taikos sutartis: "pagal šio kodekso VI dalyje (aut. - LR CPK VI dalyje "Vykdymo procesas") išdėstytas taisykles vykdytini: <...> 4) teismo patvirtintos taikos sutartys" (LR CPK 584 str. 1 d. 4 p.).
Šiose teisės normose įtvirtinta teismo pareiga tvirtinant šalių pateiktą taikos sutartį priimti nutartį dėl bylos nutraukimo, ir joje nurodyti tvirtinamos taikos sutarties sąlygas (CPK 140 str. 3 d.). Šalių sudaryta taikos sutartis, prieš įgydama res judicata galią, turi būti teismo patikrinama, ir priverstinai vykdytino dokumento galią įgyja tik teismo patvirtinta taikos sutartis.
Galimybė sudaryti taikos sutartį numatyta ĮBĮ 28 straipsnyje. Šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje taikos sutartis apibrėžiama kaip kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.
Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą (ĮBĮ 28 str. 3 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs (žr. pvz. 2011-12-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011), kad taikos sutartis yra specifinė sutarčių rūšis, sudaroma proceso šalių iniciatyva civiliniame procese įgyvendinant dispozityvumo principą, kai procesas baigiasi šalių iniciatyva.
Taikos sutarties sudarymo galimybė bankroto procese atsiranda tada, kai bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai susitaria, kad naudingiau tęsti bendradarbiavimą ne bankroto procedūromis, o sudarant galimybę nemokiai įmonei - skolininkei toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir sukurti naujas materialines vertybes, atkurti skolininko mokumą bei pajėgumą vykdyti finansinius įsipareigojimus įmonės kreditoriams.
Nagrinėjamu atveju BUAB „Lietuvos kino studija" 2016 m. spalio 24 d. taikos sutarties turinys atitinka ĮBĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, t.y. joje yra nurodytos įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai, įmonės ir (arba) jos savininko (savininkų) įsipareigojimai patenkinti kreditorių reikalavimus, kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai, įmonės ir (arba) jos savininko (savininkų) atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą, numatyta, kokiais konkrečiais būdais (iš kokio turto ir pajamų) bus tenkinami kreditorių reikalavimai, yra detalizuota atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą ir kt.
Taip iš teismui pateiktos taikos sutarties matyti, kad su hipotekos kreditoriumi UAB „Financeline“, turinčiu 2 226 649,60 EUR finansinį reikalavimą, bus atsiskaityta perduodant hipoteka įkeistą turtą, o hipotekos kreditorius atsisako 1 322 649,60 EUR savo kreditorinio reikalavimo dalies.
Nagrinėjamoje taikos sutartyje numatyta, kad visų pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimai bus tenkinami, išmokant jiems 100 proc. priklausančių kreditorių reikalavimų dydžio pinigines lėšas. Trečios eilės kreditorių reikalavimai mažinami 83 proc.
Nurodyti sutartiniai įsipareigojimai yra priimti kreditorių daugumos - 92,41 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos kreditorių, kurie aiškiai išreiškė pritarimą taikos sutarties patvirtinimui ir ją pasirašė, todėl nėra pagrindo teigti, kad likusios kreditorių dalies interesai, sumažinant jų reikalavimus 83 proc., yra esmingai pažeidžiami.
Tokį vertinimą suponuoja ir tai, kad ĮBĮ 2 straipsnio 11 dalyje taikos sutartis apibrėžiama kaip kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Todėl minėta taikos sutarties sąlyga ne tik kad nepažeidžia kitų kreditorių teisių ar teisėtų interesų, bet ir atitinka įstatymo reikalavimus.
Nagrinėjamoje taikos sutartyje nurodyta, jog kreditoriniai reikalavimai bus tenkinami iš visų bendrovės pajamų (veiklos pajamų, paskolų, parduoto turto ir pan.), numatyta, kad BUAB „Lietuvos kino studija“ vienintelis akcininkas UAB „Filmvesta“ ir UAB „Filmvesta“ direktorius R. Š. yra laiduotojai pagal šią taikos sutartį.
Laiduotojai įsipareigoja neatlygintinai atsakyti bendrovės kreditoriams ta pačia apimtimi kaip ir bendrovė, jei ji netinkamai vykdys įsipareigojimus pagal šią taikos sutartį. Be to taikos sutartyje numatyta, kad su UAB „Filmvesta“, kaip trečios eilės kreditoriumi, bus atsiskaitoma vėliausiai, t.y. tik po to, kai bus atsiskaityta su visais pirmos, antros ir trečios eilės kreditoriais. Už vėlavimą atsiskaityti su kreditoriais taikos sutartyje yra numatyti delspinigiai ir baudos.
Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, būtent teismui, nagrinėjančiam bankroto bylą, priklauso išimtinė kompetencija spręsti dėl taikos sutarties turinio teisėtumo (kad sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų, kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.), įvertinęs visas pateiktos taikos sutarties sąlygas ir jos turinį visoje apimtyje, teismas daro išvadą, kad 2016-1024 sudaryta taikos sutartis nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų, neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų, todėl gali būti tvirtinama (CPK 185 str., ĮBĮ 28-29 str.).
Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai šią sutartį patvirtinti (ĮBĮ 29 str. 4 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, įmonės bankroto byla nutrauktina (ĮBĮ 29 str. 5 d.), o bankroto administratorius įpareigotinas atlikti ĮBĮ 29 straipsnio 8 dalyje nustatytus veiksmus.
Šia sutartimi šalys susitaria dėl bendrovės bankroto bylos užbaigimo šalims sudarant ir pasirašant taikos sutartį. Šios sutarties pasirašymas yra pagrindas bendrovės bankroto bylos nutraukimui. Bendrovė, įsigaliojus šiai sutarčiai, įsipareigoja įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, pasirašiusiems šią sutartį, o taip pat ir visiems kitiems bendrovės kreditoriams šioje sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir apimtimi. Nutraukus bankroto bylą šios sutarties pagrindu, bendrovė įsipareigoja toliau vykdyti ūkinę - komercinę veiklą.
Kreditoriai, darydami nuolaidas bendrovei, atsisako dalies savo reikalavimų bendrovei šioje sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi.
Šios sutarties prasme kreditoriniu reikalavimu yra laikomas bet kurio iš bendrovės kreditorių reikalavimas, kuris yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo ir / arba Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusia nutartimi bendrovės bankroto byloje iki šios sutarties įsigaliojimo dienos.
Pirmosios reikalavimų tenkinimo eilės kreditoriams - bendrovės darbuotojams bei antrosios reikalavimų tenkinimo eilės kreditoriams yra išmokama 100 (šimto) procentų dydžio dalis turimų kreditorinių reikalavimų bendrovei pagal Priede Nr. 1 pateiktus kreditorinių reikalavimų dydžius. Bendrovės darbuotojams išmokama tokia jų kreditorinių reikalavimų dalis, kuri nėra padengta iš Garantinio fondo.
Trečiosios reikalavimų tenkinimo eilės bendrovės kreditoriai atsisako 83 (aštuoniasdešimt trijų) procentų dydžio dalies turimo kreditorinio reikalavimo bendrovei, nebent kitaip yra numatyta šioje sutartyje ir /arba Priede Nr. 1. Trečiosios reikalavimų tenkinimo eilės bendrovės kreditorių ir bendrovės susitarimas dėl dalies kreditorinių reikalavimų atsisakymo pagrįstas abipusių nuolaidų būdu bankroto procedūros metu pripažinus skolos beviltiškumą šioje apimtyje.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios sutarties patvirtinimo, UAB „Hermis Fund Management“ (juridinio asmens kodas 124500310) atsisako 99 (devyniasdešimt devynių) procentų dalies nuo jam priklausančio trečios eilės 1 022 243,92 EUR (vieno milijono dvidešimt dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir 92 euro centų) dydžio kreditorinio reikalavimo bendrovei. Likusi UAB „Hermis Fund Management išmokėtina kreditorinio reikalavimo dalis, nurodyta...
Bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, bylose pagal skundus dėl Rinkimų kodekso ir Referendumo konstitucinio įstatymo pažeidimų, bylose dėl savivaldybės tarybos prašymų pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).
Taikos sutartis pridedama prie bylos. Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, išaiškina ginčo šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo teismas patvirtina taikos sutartį ir nutraukia bylą.
Teisminės mediacijos metu ginčo šalims pasiekus taikų susitarimą ir sudarius taikos sutartį, šią sutartį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka tvirtina administracinę bylą nagrinėjantis teismas.
Teismas netvirtina taikos sutarties, kuri prieštarauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms. Jeigu teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, dėl to jis priima motyvuotą nutartį.
Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinę bylą Regionų administraciniame teisme, priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, Regionų administracinis teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.
"Teisingumas yra antra didžioji teisės užduotis: pirmoji visgi yra teisinis stabilumas - taika." - Gustavas Radbruchas.
Civiliniai teisiniai santykiai pobūdis lemia tai, jog dar nepatekusi į teismą "byla" gali būti išsprendžiama "oficialiosios teisės aresėlyje", ir tik reta situacija persikelia į teismo posėdžių salę.
Civilinio proceso teisės vadovėlio autoriai pateikia mintį, jog "tinkamas materialiosios teisės įgyvendinimas <...> pasiekiamas išsprendžiant tam tikrą konfliktą. <...> veiksmingiausias bet kurio konflikto sprendimo būdas yra jo šalis sutaikymas".
Taikos objektas - tai karo tarp valstybių nebuvimas, neramumų ir savavaldžiavimo nebuvimas, valstybinės prievartos monopolis, religinė, socialinė taika ir kt. Tai yra konfliktus eliminuojanti sąvoka.
LR CK 6.983 str. numato, kad ginčo šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi abiem šalims priimtinomis sąlygomis.
Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normos, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinę galią ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti Civilinio kodekso normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose.
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (LR CK 6.154 str. 1 d.).
Šalys, sudarydamos sutartį, sutarties sąlygomis apibrėžia kiekvienos jų teises ir pareigas. Šalys turi teisę nustatyti sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles.
LAT formuoja poziciją, jog taikos sutarties esmė - tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusių nuolaidų būdu.
Tokia situacija - natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrąsias problemos sprendimo būdus (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., byla Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. }. v. AB "Stumbras", byla Nr. 3K-3-347/2010; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB "Kapitalo valdymo grupė" v. UAB "Penki kontinentai" ir kt., byla Nr.
Šalių sudaryta taikos sutartis res judicata galią įgyja tik teismui ją patvirtinus (LR CK 6.985 str. 1 d.). Teismas tvirtina pateiktą taikos sutartį perkeldamas sudarytos taikos sutarties sąlygas į nutarties, kuria sutartis tvirtinama, rezoliucinę dalį tik prieš tai patikrinęs taikos sutarties sąlygų atitikimą imperatyvioms įstatymų normoms (LR CPK 42 str. 2 d.).
Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Įstatyme įtvirtintas sutarties apibrėžimas (LR CK 6.154 str. 1 d.) lemia, kad sutarties egzistavimui pakanka šalių susitarimo. Prielaida tokiai išvadai yra ir LR CK 6.159 str. įtvirtinta įstatymų leidėjo pozicija, be kita ko, papildanti kodekse pateikiamą sutarties apibrėžimą, jog sutarties elementai, kuris pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnios šalys susitarimas.
Teismo sprendimo, kaip ir bet kokia kita šalių sutartis, jos šalims turi įstatymo galią ir yra privaloma vykdyti. Vien faktas, kad AGS pasiektas kompromisas nėra patvirtintas teismo, nereiškia, kad tokio susitarimo galima atsisakyti vykdyti.
Autorė pastiprina teiginį pažymėdama, jog tokios pozicijos laikosi ir LAT. Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma (pacta sunt servanda).
Vien dėl to, kad taikos sutartis nepatvirtinta teismo, vienašališkai jos atsisakyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai egzistuoja įstatyme ir (ar) sutartyje numatytas sutarties negaliojimo arba nutraukimo pagrindas. Fakultatyvus (tik įstatymų nustatytais atvejais) sutarties galiojimą galintis lemti elementas - sutarties forma.
Civilinio kodekso normos numato privalomą rašytinę taikos sutarties formą (6.983 str. 3 d.). Visgi negalime atskirti įstatyme reglamentuojamo civilinis teisinis santykių sureguliavimo instrumento ir jo panaudojimo praktinės situacijos rėmuose galimybių.
Jeigu aš ir Jūs susitarimo sąlygas neįtvirtino rašytiniame susitarime, ar tokį susitarimą galime laikyti išspręstu? Tiesmukai aiškinant įstatymo normą, suprantame, jog tokia sutartis jos šalims nesukelia teisinių pasekmių. Ar tokia žodine šalių sudaryta taikos sutartimi šalys galėtų remtis reikalaudamos viena iš kitos tinkamo prievolių vykdymo?
Kyla natūrali prieštara teisės aktuose įtvirtintoms sandorio sudarymo formos nesilaikymo pasekmėms ir galimai sumodeliuoti praktinei situacijai. Pateikiamas elementarus praktinis pavyzdys leidžia susimąstyti, ar įstatymų leidėjo įtvirtinta rašytinės taikos sutarties formos nesilaikymo pasekmės nėra pernelyg drastiška.
Įvertinkime ir tokios situacijos susiklostymo galimybę, kuomet šalys, jau vykdydamos žodiniu susitarimu įtvirtintos taikos sutarties nuostatas, vėliau sandorį įprasmina rašytine forma. Tokią galimybę kaip realią pažymi ir R. Simaitis, savo straipsnyje teigdamas: "Jeigu taikos sutartis negalioja vien dėl formos trūkumų, šalims nedraudžiama trūkumą pašalinti žodinę taikos sutartį tinkamai įforminat".
Logiška teigti, kad tai, kas pagal susitarimą jau buvo įvykdyta iki jo išdėstymo raštu, nepraranda prasmės ir galios suinteresuotiems civilinis teisinis santykių subjektams (kontrahentams). Jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia jos prigimtis ar aplinkybės, sutartis įvykdoma tinkamai.
Žodžiu susitarta dėl taikos sutarties sąlygų, tačiau susitarimas nėra įformintas rašytine forma, ar tokią situaciją galėtume įvardinti kaip išspręstą? Prieš taraus ne tik logikai, bet ir teisės kaip visuomeninis santykių sureguliavimo įrankio prasmei.
Konflikto likvidavimas yra pagrindinis tikslas, dažnai galintis būti pasiektas taikos sutartimi, kurios forma neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Kasdienybėje apstu situacijų, kuomet civilinės teisės reglamentuojamų santykių sureguliavimas tarp šalių ne tik pasiekiamas, bet ir įgyvendinamas visiškai, taikos sutartimi, kurios neatspindi joks dokumentas.
Teisiniai santykiai, kurių nagrinėjimas vyksta pagal procedūrines nuostatas, t.y. tie, kurių nagrinėjimo procesas patenka į civilinio proceso teisės normų reglamentavimo sritį, tokiu atveju taikos sutarties rašytinės formos reikalavimo laikymasis įgyja svarbią įrodomąją reikšmę.
Civilinė byla - tai teisminis procesas. Šalys naudojasi šiomis procesinėmis teisėmis, laikantis CPK nuostatų. Ginčas ar jo dalis gali būti užbaigtas abiem šalims priimtinomis sąlygomis.
Vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų yra įsiteisėjusios teismo nutarties patvirtinti šalių taikos sutartį buvimas. Tokią civilinės bylos nutraukimą reglamentuojanti įstatymų leidėjo imperatyvi nuostata yra pateikiama CPK 293 str. 3 p.
Šalys turi teisę (kylanti iš jau minėto civilinio proceso dispozityvumo principo) bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Šios teisės normos turi būti taikomos sistemiškai jas aiškinant kartu su bendrosiomis sandorių galiojimo sąlygomis.
Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t.y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
Civilinio proceso teisės kodekso nuostatos įtvirtina vykdytinų dokumentų sąrašą. Iš vykdytinų dokumentų sąrašo matyti, jog vykdytinu dokumentu laikytina tik teismo patvirtinta taikos sutartis: "pagal šio kodekso VI dalyje (aut. - LR CPK VI dalyje "Vykdymo procesas") išdėstytas taisykles vykdytini: <...> 4) teismo patvirtintos taikos sutartys" (LR CPK 584 str. 1 d. 4 p.).
Šiose teisės normose įtvirtinta teismo pareiga tvirtinant šalių pateiktą taikos sutartį priimti nutartį dėl bylos nutraukimo, ir joje nurodyti tvirtinamos taikos sutarties sąlygas (CPK 140 str. 3 d.). Šalių sudaryta taikos sutartis, prieš įgydama res judicata galią, turi būti teismo patikrinama, ir priverstinai vykdytino dokumento galią įgyja tik teismo patvirtinta taikos sutartis.
Teismo vaidmuo tvirtinant taikos sutartį
tags: #ar #gali #isigaliojus #teismo #sprendimui #buti