Aplinkos ministras Simonas Gentvilas paskelbė apie planuojamą kurti milijono eurų vertės informacinę sistemą, kuri leis suskaičiuoti visus dar likusius „nesankcionuotus“ lauko tualetus, o jų naudotojai už aplinkos ir vandens teršimą sulauks solidžių baudų. Sistemoje nuotekų vežėjai turės nurodyti, kiek nuotekų išvežta iš konkretaus namo, o vandenvalos įmonės privalės nurodyti, ar tikrai tiek srutų pas juos buvo atvežta.
„Bus nustatyti minimalūs reikalavimai: kiek kartų per metus turi būti eksploatuojama, koks preliminarus dumblo kiekis turi susidaryti, kad nebūtų dirbtinai mažinama taupymo sumetimais“, - teigė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Sodų, sodybų ir vasarnamių gyventojams bei socialiniame užribyje esantiems vienišiems senjorams ar mažas pajamas turintiems žmonėms tokia žinia reiškia vieną - jei nustatyto kiekio nuotekų neprikaupsite, galimai būsite priskirtas prie taupymo sumetimais specialiai dirbtinai mažinančių nuotekų kiekį asmenų. Kitaip tariant tų, kurie leidžia nuotekas į gamtą, o už tai gresia ir kelis šimtus eurų siekiančios baudos.
„Problema yra didelė. Žmonės, turintys lauko tualetus, bet neturintys lėšų taip greitai įsigyti biotualetų ar prisijungti prie centrinių tinklų, jaučiasi nejaukiai ir turi baimių. Ir ne tik senoliai. Lauko tualetų teks atsisakyti iki 2023-ųjų metų visose gyvenvietėse, kur yra daugiau nei 2 000 gyventojų. Tai Lietuvą įpareigoja Europos Sąjungos (ES) direktyvos. Teršti gamtos nereikia, bet nereikia ir žmonių bauginti baudomis bei valstybei leisti milijonus, kad suskaičiuotų, kiek gyventojų naudojasi lauko tualetais ir apskaičiuoti, kiek žmogus per metus turi prikaupti nuotekų“, - įsitikinusi Kėdainių valdančiosios frakcijos seniūnė Nijolė Naujokienė.
Jos teigimu, milijonas tokiai sistemai - apskritai sunkiai suvokiama pinigų suma, kuri galėtų būti išleista naudingiau. „Geriau tuo milijonu nors dalinai kompensuotų gyventojų prisijungimą prie nuotekų sistemų ar biotualetų įsigijimą ir lauko tualetų likvidavimą. Kontrolės sistema - svarbu, bet tik ne už milijoną eurų, siekiant įsprausti į rėmus net ir gyventojų gamtinių reikalų atlikimą“, - pridūrė ji.
Puse lūpų kalbama, kad tokia už milijoną eurų sukurta sistema penės nuotekas išvežančias įmones. Nuotekų vežėjų asociacijos prezidentas Viačeslav Ždanovič pritaria naujiems pokyčiams ir teigia, kad nauja sistema duos daugiau naudos nei žalos.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius mano, kad toks žingsnis - teisingas ir padės sumažinti gruntinių vandenų teršimą bei privers gyventojus vietoje „nelegalių“ WC pasirinkti jungimąsi prie nutiestų nuotekų tinklų.
„Itin svarbu sukurti ir efektyvų kontrolės mechanizmą išaiškinant teršėjus bei skiriant jiems administracinio poveikio baudas ar įspėjimus. Seime turėtų būti svarstoma nauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcija. Be kitų svarbių pakeitimų, siūloma griežtinti ir aplinkosaugos kontrolę. Manau, kad šį svarbų darbą turėtų atlikti valstybinės aplinkosaugos institucijos, o ne savivaldybių tarnautojai“, - teigė LVTA vadovas.
Kėdainiuose nuotekas išveža ir „Kėdainių vandenys“. Įmonė informuoja, kad šiuo metu tokios paslaugos iš jų prašo apie 200 klientų, kurie vidutiniškai „Kėdainių vandenų“ darbuotojus nuotekų išvežimui kviečiasi tris kartus per metus ir iš kiekvieno yra išvežama 2-5 kubiniai metrai nuotekų. Tiesa, sunku pasakyti, ar tokie skaičiai atitiks ministerijos nustatytas „normas“, kurios apibrėš, kiek dažnai ir kiek daug nuotekų išvežti reikia.
Jei Vilniuje nuotekų išvežimas kainuoja apie 70 eurų, tai Kėdainiuose iki 5 kub. m. išvežimas atsieina 30 eurų. Ir vis dėlto sukūrus sistemą, panašu, kad Kėdainių kaimiškosios vietovės taps tikra aukso kasykla ne tik nuotekų vežėjams, bet ir baudų pririnkti norinčiai ministerijai.
„Daugiausiai nuotekų išvežimo paslauga naudojasi kaimo gyventojai, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų, nes paprasčiausiai jų ten nėra ir neplanuojama įrengti. Šiai dienai jie turi galimybę gauti paramą iš savivaldybės vykdomos programos vietinių biologinių valymo įrenginių įsigijimui ir įrengimui“, - sakė „Kėdainių vandenų“ technikos direktorius Romualdas Gailiūnas.
Taigi kaime gyvenančiam senjorui pasirinkimai yra keli: bandyti įtilpti į ministerijos nustatytus būtinus „nuotekų kiekio“ rėmus, pirkti ir prižiūrėti biotualetą, įsirengti vietinius biologinio valymo įrenginius arba… mokėti solidžias baudas.
„Gąsdinimai iš esmės niekada problemos neišsprendžia. Mūsų rajone jau dauguma lauko tualetais nesinaudoja, bet jie paplitę soduose, sodybose ir kai kuriose viešose vietose. Ten žmogui įsirengti tinklus tiesiog finansiškai neįkandama, - sako N. Naujokienė. - Dalis gyventojų bus tiesiog nepajėgūs patys įsirenginėti tinklus ar pirkti biotualetus, juk matome, kas darosi su kainomis - jos auga tiesiog valandomis. O žmonės taupo ir kiekvieną centą skaičiuoja.“
Mažiau skausminga išeitis būtų, jei savivaldybė padėtų gyventojams. „Savivaldybė ir valstybė turi sukurti kompensavimo mechanizmą ir padėti spręsti šią problemą“, - teigė N. Naujokienė.
Pačios valstybės institucijos nerodo deramo gamtos saugojimo pavyzdžio, tad reikalauti besąlygiškos tvarkos iš kaimo gyventojo yra net nelabai sąžininga. „Ką gali šiandien savivaldybė padaryti, kai jos pačios jurisdikcijoje esančiose viešose, lankytinose vietose, kapinėse, parkuose įrengti viešieji tualetai, nepanašu, kad atitinka „neteršiančio gamtos“ sąvoką. Kam tenka būti kapinėse, pasivaikščioti Babėnų miške - mato tas medines būdeles, iš kurių sklindantis kvapas nosį riečia ir kiekvienam norisi tą vietą aplenkti. Tai manau, kad savivaldybei reikia kuo skubiau sutvarkyti visame rajone viešuosius tualetus ir taip parodyti pavyzdį gyventojams, o kartu ir saugoti gamtą“, - akcentavo tarybos narė.
Alternatyvos ir Savivaldybių Parama
Kokia alternatyva? „Šiai dienai jie turi galimybę gauti paramą iš savivaldybės vykdomos programos vietinių biologinių valymo įrenginių įsigijimui ir įrengimui“, - sakė „Kėdainių vandenų“ technikos direktorius Romualdas Gailiūnas.
Kita alternatyva - įsirengti kilnojamus biotualetus. Kadangi biotualetas atitinka kilnojamojo daikto sąvoką ir nėra statinys, jo pastatymui sodo sklype atstumas iki sklypo ribos nereglamentuojamas. Biotualetų kainos svyruoja nuo 60 iki maždaug 200 eurų, o jiems reikalingi cheminiai preparatai kainuoja apie 20 eurų. Pastarųjų pirkti, žinoma, reikės daugiau nei vieną kartą per metus.
Dalis savivaldybių savo iniciatyva finansuoja individualių nuotekų tvarkymo sistemų įrengimą gyvenamuosiuose namuose. Be Kelmės tokias kompensacijas iš savo biudžeto moka dar apie 39 savivaldybės.
„Apie 40 savivaldybių savo iniciatyva finansuoja arba kompensuoja dalį išlaidų už individualių nuotekų tvarkymo sistemų įsirengimą gyvenamuosiuose namuose. Todėl žmonės turėtų rasti jiems patiems priimtiniausią sprendimą“, - pažymi A. Gevilienė, pridurdama, kad savivaldybių aktyvų įsitraukimą į nuotekų tvarkymą vertinu teigiamai.
Nuotekų Tvarkymo Informacinė Sistema (NTIS)
Nuo šių metų sausio 1 d. pradėjo veikti Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS). 1,12 mln. eurų kainavusioje sistemoje kaupiami ir tikslinami duomenys apie namų ūkius, kurie individualiai tvarko nuotekas, nuotekų išvežimus, individualių nuotekų įrenginių sumontavimą.
Anot I. Valūno, individualių nuotekų įrenginių, taip pat lauko tualetų turėtojai neprivalo registruotis NTIS. Tačiau informacija apie lauko tualetų savininkus į sistemą pateks, naudojant įvairius viešai prieinamus duomenų šaltinius, pasitelkiant nuotekų vežėjų pateiktą informaciją apie nuotekų išvežimą ir pan.
„Analizuojant sistemos duomenis bus aiškiai matyti, kurie namų ūkiai nuotekas tvarko ne pagal reikalavimus.“, - priduria jis.
Be to, nuo šiol individualių nuotekų valymo įrenginių, iš kurių nuotekos išleidžiamos į aplinką, turėtojai kartą per metus privalės patikrinti nuotekų mėginį akredituotose laboratorijose.
„Šias paslaugas teikiančias laboratorijas taip pat galima rasti NTIS. Nuotekų tyrimo rezultatai bus įvedama į NTIS“, - teigia I. Valūnas.
Baudos Už Reikalavimų Nesilaikymą
Už netinkamą nuotekų valymą gyventojai gali sulaukti baudų. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 268 str. iš gaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 120 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 600 iki 900 eurų.
Vis dėlto ne kiekvienas baudą gali lengvai susimokėti, turint omenyje, kad dažniausiai prie centralizuotų nuotekų valymo sistemų nėra prisijungę pensininkai, nepasiturintys žmonės.
„Kiekvieno asmens pareiga yra tinkamai tvarkyti nuotekas. Sprendimą dėl baudos neskyrimo ar jos sumažinimo gali priimti baudą skirianti institucija“, - atsako I. Valūnas.
Savo ruožtu A. Gedvilienė sako, kad pagrindinis tikslas nėra nubausti žmones. „Bendraujant su kontroliuojančiomis institucijomis girdžiu, kad nėra tikslo skirti žmonėms baudas, pirminis tikslas yra skatinti gyventojus nuotekas tvarkyti pagal reikalavimus“, - teigia A. Gevilienė.
ES Pažeidimo Procedūra Lietuvai
Už ES netinkamą taisyklių, susijusių miesto nuotekų valymu, įgyvendinimą 2017 m. vasario mėnesį EK prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.
Kol kas daugiausiai trūkumų dėl nuotekų tvarkymo pastebima daugiau nei 2 000 gyvenojų turinčiuose Lietuvos miestuose.
Už pažeidimą Lietuvai gresia milijoninė bauda, bet EK atstovybė pažymi, kad Lietuvos atvejis vis dar yra pradiniame pažeidimo nagrinėjimo procedūros etape ir kol kas nėra įpareigota mokėti baudos.
Europos Komisija gali nuspręsti perduoti bylą ES Teisingumo Teismui, jei valstybė nesiima būtinų veiksmų pažeidimui pašalinti. Tiesa, Europos Komisija siūlo skirti valstybei piniginę baudą tik tada, kai dėl konkrečios valstybės į ES Teisingumo Teismą kreipiasi antrą kartą.
Šulinio Įrengimas ir Apsauga
Šulinio vieta parenkama atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:
- teritorija turi būti švari, apsaugota nuo potencialios mikrobinės ir cheminės taršos;
- prieš kasant šulinį arba įrengiant versmės kaptažo įrenginį atliekamas sklypo geologinis ir hidrogeologinis tyrimas.
Pagal gruntinio vandens srautą potencialios taršos objektai turi būti žemiau negu šulinys. Jeigu tokios galimybės nėra, potencialios taršos objektų (ūkiniai pastatai, lauko tualetai, srutų duobės, mėšlidės, trąšų, pesticidų, naftos produktų sandėliai, šiltnamiai ar intensyviai tręšiami daržai, kapinės) atstumas iki šulinio turi būti ne mažesnis kaip 50 m.
Prie šulinio ir versmės kaptažo įrenginio turi būti sudaroma apsaugos zona, kurios atstumas iki gyvenamojo namo 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio - 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės - 25 m, iki lauko nuotakyno - 15 m.
Šulinys ir versmė negali būti įrengiami polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelkėtose vietose ar vietose, kur gali būti nuošliaužos.
Šulinio dalys: atvirkštinis filtras, keturkampė arba cilindro formos šachta, antžeminė šulinio dalis (rentinys), stogelis, vandens pakėlimo įranga.
Šulinio antžeminė dalis (rentinys) turi būti ne žemesnė kaip 0,8 m. Aplink šulinį įrengiama 1,5 m gylio ir 0,7-0,8 m pločio plūktinė molio arba priemolio užtūra, kuri užpilama 20 cm storio žvyro sluoksniu.
Šulinyje turi būti įrengtas vėdinimo vamzdis, iškilęs ne mažiau kaip 2 m virš žemės paviršiaus. Vėdinimo vamzdžio viršus turi būti apsaugotas sietiniu gaubteliu.
Šuliniui įrengti naudojamos medžiagos ir gaminiai turi būti tinkami liestis su geriamuoju vandeniu. Iš jų į vandenį neturi išsiskirti sveikatai kenksmingų medžiagų, nebūtų sudarytos sąlygos mikroorganizmų augimui bei nebūtų pakeistos vandens juslinės savybės.
Šulinio Kaptažo Įrenginių Priežiūra
20 m spinduliu apie šulinį ir versmės kaptažo įrenginį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali būti vandens užteršimo priežastis.
Šuliniai ir versmių kaptažo įrenginiai turi būti valomi, remontuojami. Prieš valant šulinį ar versmės kaptažo įrenginį, išpumpuojamas ar išsemiamas vanduo, išvalomas dugnas, nuvalomos rentinio, kaptažo įrenginio sienelės, jeigu reikia, suremontuojamos.
Išvalyti šuliniai ir versmių kaptažo įrenginiai dezinfekuojami pagal epidemiologines reikmes (kai vandens mikrobiologiniai rodikliai neatitinka saugos ir kokybės reikalavimų) ir profilaktiškai - esant užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, plintančių per vandenį, rizikai, įrengus naują šulinį ir versmių kaptažo įrenginį ar juos suremontavus.
Atliekant dezinfekciją, sienelės gausiai išpurškiamos 5% chlorkalkių tirpalu (500 g chlorkalkių 10 l vandens) arba 3 % kalcio hipochlorito tirpalu.
Šulinio vanduo kibiru išmaišomas kelis kartus, po to šulinys uždaromas 6 valandoms.
Šulinių ir versmių savininkai rūpinasi naudojamojo vandens sauga ir kokybe ir ne rečiau kaip vieną kartą metuose privalo organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą.
Nuotekų valymo įrenginiai - alternatyva lauko tualetams.
Lauko Tualetų Kainos
Kol valdžia suka galvas, kaip atpratinti gyventojus nuo lauko tualetų, internete apstu skelbimų apie parduodamas išvietes. Ir tai ne biotualetai, o paprasčiausi „nameliai“ ar tupyklos. Kaina - 400 eurų.
Pavyzdžiui, „beveik nenaudotas“ medinis tualetas kainuoja 330 eurų, kitas rankų darbo medinis tualetas su atvežimu kainuoja 300 eurų. O paprasčiausią tupyklą galima įsigyti ir už 40 eurų.
Biotualetų kainos svyruoja nuo 60 iki maždaug 200 eurų, o jiems reikalingi cheminiai preparatai kainuoja apie 20 eurų.
Savivaldybės Pavyzdys: Kelmės Rajonas
Kelmės rajono savivaldybė pati imasi spręsti nuotekų tvarkymo problemą, suteikdama paramą. Savivaldybė kasmet skiria dalinę kompensaciją gyventojams, kai nėra techninės galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų ir gyvenamosiose teritorijose yra iki 2000 gyventojų. Savivaldybė kompensuoja iki 50 procentų atliktų darbų išlaidų, tačiau ne daugiau kaip 1000 eurų nuotekų valymo įrenginiams įrengti.
Nuotekų ištraukimo mobiliosiomis transporto priemonėmis paslauga Kelmės rajone kainuoja 9,58 eurų už vieną kubinį metrą. Gyventojams, neturintiems galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų, po savivaldybės dotacijos paslaugos kaina krenta iki 6,29 eurų.