Šiame straipsnyje aptariamos sugyventinių teisės į būstą Lietuvoje, ypač kai auginami vaikai. Straipsnyje pateikiama informacija, kaip teisiškai reglamentuojami sugyventinių turtiniai santykiai, kokie įrodymai reikalingi norint įrodyti teisę į bendrą turtą ir kokia yra teismų praktika šiais klausimais.
Teisinis reglamentavimas
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, sugyventinių turtiniai santykiai nėra prilyginami sutuoktinių turtiniams santykiams. Sutuoktiniams taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, reiškianti, kad po santuokos įgytas turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurioje abiejų sutuoktinių dalys yra lygios, tačiau nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui tokia prezumpcija negalioja.
Tačiau sugyventinė(-is) turi galimybę kreiptis į teismą ir įrodinėti, jog prisidėjo arba finansiškai, arba savo darbu įsigyjant ar pagerinant konkretų turtą arba prisidėjo prie bendros sugyventinių buities gerinimo (rūpinosi vaikais, namų butinimi), mokesčių mokėjimo, kartu tvarkė ūkį.
Lietuvos teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Dažnai teismai, spręsdami ginčus dėl bendrai gyvenant įgyto turto nuosavybės formos (bendroji dalinė ar asmeninė), nesusituokusius kartu gyvenančius asmenis iš dalies prilygindavo sutuoktiniams.
Įrodymai, reikalingi teisme
Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.
Pagrindiniai įrodymai galėtų būti:
- Parduotuvių čekiai
- Bankiniai pavedimai
- Kvitai už apmokėtas komunalines sąskaitas
- Liudytojai, patvirtinantys, kad sugyventiniai nuolat gyveno kartu ir pan.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą.
Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje.
Bylose dėl sugyventinių bendrai įgyto turto padalijimo paprastai nustatinėjamos tokios aplinkybės:
- Ar asmenys gyveno kartu ir turėjo tarpusavio santykius, artimus šeiminiams (t. y. vedė bendrą ūkį), susilaukė vaikų, gerino gyvenimo sąlygas (remontavo būstą), rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu, turto išlaikymu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie tai, kad šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos.
- Prie sugyventinių materialinės gerovės kiekvienas prisideda finansiškai pagal išgales ir savo darbu. Tokiu atveju yra sukuriama bendroji dalinė nuosavybė.
Minėta, kad dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą.
Ar paveldėtas / dovanotas turtas priklauso sutuoktiniui? | Teisinėkonsultacija.lt
Teismų praktika
Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vien faktas, jog asmenys gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį, savaime nereiškia, kad jie susitarė dėl turto įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Siekiantis pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe, turi įrodyti ne tik gyvenimą drauge, bet ir susitarimą su kitu asmeniu dėl konkretaus turto įgijimo bendrosios nuosavybės teise. Taip pat turi būti įrodyta, kokie konkretūs daiktai yra įgyjami ar tvarkomi bendrosios nuosavybės teise ir kurie buvo įsigyti su tikslu, kad jie liks asmenine kurio nors sugyventinio nuosavybe.
Teismų praktikoje vertinamos tokios aplinkybės, kaip ilgas bendras gyvenimas kartu, bendrų poreikių tenkinimas iš bendrų ir asmeninių lėšų, bendri vaikai, bendri finansiniai įsipareigojimai ir panašiai.
Naujas reglamentavimas
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse yra numatytas skyrius skirtas reglamentuoti turtinius santykius tarp sugyventinių. Šio skyriaus nuostatos taikomos turtui, kurį sugyventiniai bendrai įgijo ir bendrai naudoja, jeigu sugyventiniai įregistravo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka ir bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.
Pagal Civilinio kodekso 3.230 straipsnį, sugyventinių bendrai naudojamu turtu pripažįstama:
- bendrai įgytas gyvenamasis namas ar butas, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;
- vieno iš sutuoktinių nuomos, uzufrukto teisė ar kitokia teisė naudotis gyvenamuoju namu ar butu, kurį sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami;
- bendrai įgytas nekilnojamasis daiktas, susijęs su bendram gyvenimui naudojamu gyvenamuoju namu ar butu, jeigu šis nekilnojamasis daiktas sugyventinių bendrai naudojamas;
- baldai ir kiti namų apyvokos daiktai, kuriuos sugyventiniai bendrai įgyja ir naudoja, išskyrus daiktus, kuriuos sugyventiniai individualiai naudoja.
Svarbu pažymėti, kad šio skyriaus normos netaikomos turtui, kurį sugyventiniai naudoja rekreacijai (sodas, vasarnamis ir pan.).
Taigi, nors sugyventinių teisės nėra tokios pat, kaip sutuoktinių, tačiau įstatymai suteikia galimybę apginti savo interesus teisme, ypač kai yra vaikų. Svarbu rinkti įrodymus, patvirtinančius bendrą gyvenimą, ūkio tvarkymą ir indėlį į turto įsigijimą ar pagerinimą.