Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje patiria įvairių iššūkių ir pokyčių, ypač dėl geopolitinės situacijos ir didėjančio užsieniečių susidomėjimo įsigyti būstą šalyje. Šiame straipsnyje aptariama NT įsigijimo užsieniečiams situacija, apribojimai, kainų dinamika ir kiti svarbūs aspektai.
Būsto pirkimas Užsieniečiai, nepriklausomai nuo jų pilietybės, paprastai gali įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje be specialaus leidimo iš vietos valdžios institucijų.
ES piliečiams nėra jokių apribojimų, tačiau ne ES piliečiams gali būti tam tikrų ribojimų, ypač kalbant apie žemės įsigijimą. Norint turėti nuosavybę Lietuvoje, nereikia būti rezidentu, tačiau nuosavybės turėjimas automatiškai nesuteikia teisės į leidimą gyventi Lietuvoje.
SVARBU: Šiuo metu Rusijos piliečiams, neturintiems leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, draudžiama pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Kaip užsieniečiui atidaryti banko sąskaitą Lietuvoje
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų.
Vidutinės kvadratinio metro kainos įvairiuose miestuose, remiantis 2024 metų liepos mėnesio duomenimis, gali skirtis net kelis kartus:
- Vilniaus centre: nuo 2 100 iki 7 000 EUR už kv. m
- Kauno centre: nuo 1 600 iki 3 700 EUR už kv. m
- Klaipėdos centre: nuo 1 200 iki 3 300 EUR už kv. m
- Šiaulių centre: nuo 920 iki 2 000 EUR už kv. m
Jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 200 000 EUR. Vidutines nekilnojamo turto kainas skirtinguose Lietuvos miestuose galite pasitikrinti čia.
Skelbimų apie parduodamus būstus galite rasti svetainėse: aruodas.lt, alio.lt, capital.lt, domoplius.lt, ntportalas.lt, realu.lt, skelbiu.lt ir kitose.
Būsto pirkimo procesas
Nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tiesiogiai savininko arba per nekilnojamojo turto agentūrą, atstovaujančią savininkui. Įsigyjant būstą yra pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis.
Yra du mokėjimo variantai: nuosavos lėšos arba banko suteikta būsto paskola. Atkreipkite dėmesį, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, o nuosavybę reikia užregistruoti Registrų centre.
Perkant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje reikės sumokėti notaro mokestį, kuris sudaro 0,45% nuo sandorio sumos. Taip pat bus papildomų mokesčių už turto teisinio statuso patikrinimą įvairiuose registruose, pavyzdžiui, dėl esamų hipotekų.
Notaras, tvarkantis jūsų sandorį, suteiks tikslią informaciją apie šias papildomas išlaidas. Be to, teks sumokėti už įsigyto turto registravimą Registrų centre. Mokestis priklauso nuo registruojamo turto tipo, rinkos vertės ir registracijos termino (trumpesnis registracijos laikotarpis - didesnis mokestis).
SVARBU: Nekilnojamojo turto įsigijimas nesuteikia teisės gyventi Lietuvoje.
Žemės pirkimas Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį, užsienio piliečiai gali įsigyti žemės, jei atitinka tam tikrus kriterijus. Žemės sklypą gali įsigyti tik asmenys ir subjektai, atitinkantys Europos ir Transatlantinius kriterijus.
Kurie užsieniečiai gali įsigyti žemę Lietuvoje?
- Juridiniai asmenys: Įmonės, įsteigtos ES valstybėse narėse, Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybėse narėse arba laisvose ekonominėse zonose
- Fiziniai asmenys: ES ir EFTA valstybių narių piliečiai; nuolatiniai ES ir EFTA valstybių narių gyventojai; nuolatiniai Lietuvos gyventojai, net jei jie nėra Lietuvos piliečiai
Žemės paveldėjimas Lietuvoje
Lietuvos piliečio mirties atveju jų žemę gali paveldėti užsieniečiai, tačiau yra tam tikros taisyklės, priklausomai nuo to, ar užsienio paveldėtojas atitinka Europos ir Transatlantinius kriterijus.
Jei užsienio paveldėtojai neatitinka nustatytų kriterijų, jie gali gauti piniginę vertę už parduotą žemę. Jei paveldėtojai atitinka kriterijus, jie gauna pilnas nuosavybės teises.
Būsto paskola
Būsto paskola suteikiama namo ar buto pirkimui, statybai, renovacijai arba esamos paskolos refinansavimui. Ši paskola yra užtikrinama nekilnojamojo turto įkeitimu ir suteikiama laikantis Lietuvos banko nustatytų Atsakingojo skolinimo nuostatų.
Būsto paskolos užsieniečiams Lietuvoje
Užsienio piliečiai gali gauti būsto paskolą Lietuvoje, tačiau tai priklauso nuo jų turimo leidimo gyventi Lietuvoje, pajamų, kredito istorijos ir pilietybės. Užsieniečiai, turintys laikiną leidimą gyventi, paprastai būsto paskolos Lietuvoje gauti negali.
Akademinės kredito unijos (toliau - AKU) pardavimo ir rinkodaros vadovo Minvydo Genio teigimu, skirtingai nei bankuose, kredito unijoje reikiamą finansavimą būstui įsigyti gali gauti beveik kiekvienas, kuris atitinka atsakingo skolinimosi kriterijus.
Būsto paskolos dydis ir sąlygos
Paskolos dydis priklauso nuo pajamų, esamų finansinių įsipareigojimų, turto vertės ir kitų veiksnių. Grąžinimo terminas gali būti iki 30 metų, o grąžinimo būdai - įvairūs.
Paprastai, imant paskolą, reikia sumokėti pradinį įnašą, kuris dažniausiai sudaro bent 15% turto vertės. Dažnai bankai reikalauja, kad iki paskolos gavimo Lietuvoje turėtumėte darbo sutartį bent 6-12 mėnesių. Taip pat verta žinoti, kad mėnesinės įmokos neturėtų viršyti 40% jūsų mėnesinių pajamų.
Kai kurie bankai, suteikdami paskolas užsienio piliečiams, taiko griežtesnes taisykles: jie gali reikalauti didesnio pradinio įnašo arba finansuoti mažesnę turto vertės dalį. Svarbu pasikonsultuoti su keliais bankais Lietuvoje, kurie įvertins jūsų asmeninę informaciją ir pateiks savo pasiūlymus.
Kredito uniją ir banką skiria požiūris į situacijų analizavimą. Bankai dirba pagal griežčiau reglamentuotus veikimo modelius bei principus. Kitaip tariant, neturi tiek laisvės kiekvieną situaciją analizuoti individualiai. Tuo tarpu kredito unija dirba kur kas lanksčiau.
„Tarp mūsų klientų - ir užsieniečiai, šiuo metu gyvenantys bei dirbantys užsienyje, tačiau svajojantys apie namus Lietuvoje. Dažniausiai kreipiasi tautiečiai iš Skandinavijos šalių, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir kitų Europos Sąjungos šalių. Vis dažniau paskolą būstui suteikiame ir mūsų šalyje nuolatinį leidimą gyventi turintiems kitų valstybių piliečiams. Pavyzdžiui, visai neseniai kreditą suteikėme kelioms šeimoms iš Ukrainos bei Kaune įsikurti norinčiam Meksikos piliečiui“, - sako M.
Kredito unijos atstovas pažymi, kad nepaisant lanksčių sąlygų, klientų finansinės galimybės grąžinti kreditą yra vertinamos kruopščiai ir atsakingai. „Kalbant apie sąlygas, galime finansuoti iki 85 proc. išsirinkto būsto vertės. Paskolos grąžinimo terminas - iki 30 metų. Taip pat klientų patogumui, galime suteikti ir lėšų būsto įsirengimui, įtraukiant jas į bendrąją būsto paskolos sumą. Įsirengimui taip pat galime skirti iki 80-85 proc. planuojamų išlaidų“, - kredito unijos lankstumą pristato M.
„Perkant butą ar jau įrengtą namą, ypač - naujos statybos, sunkumų gauti finansavimą kyla mažiau. Visgi jei gyventojai nori statytis namą nuo pamatų, didžiąją dalimi atvejų bankuose jie gauna atsakymą, kad objekto baigtumas turėtų siekti bent 60-70 proc. Kredito unija šiame kontekste - kur kas lankstesnė. Panašiu principu vertinamas ir negyvenamosios ar poilsinės paskirties, pavyzdžiui sodo namų ar būsto pajūryje, įsigijimas.
„Jei objektas puikiai pritaikytas gyvenimui, tačiau yra negyvenamosios paskirties, kredito unija gali finansuoti net iki 80-85 proc. Unija gali skirti finansavimą ir prastos būklės medinio namo įsigijimui, tačiau tokiu atveju kartu finansuojame ir įsirengimą, kad būtų pagerintos pirkėjų gyvenimo sąlygos bei objekto vertė“, - sako M.
AKU pardavimo ir rinkodaros vadovas pasakoja, jog šiandien gana dažnai dėl finansavimo kreipiasi asmenys, norintys senos statybos būstą pakeisti nauju. „Pastebime, kad būsto keitimas šiandien yra tam tikras taupymo būdas. Mes, savo ruožtu, turime galimybę suteikti finansavimą žmogui, net ir iki galo neatitinkančiam kreditavimo sąlygų, jei jis įsipareigoja senąjį būstą parduoti per metus arba du nuo naujojo įsigijimo.
Skiriant finansavimą būsto pirkimui tiek bankuose, tiek kredito unijose laikomasi taisyklės, jog asmens ar šeimos įsipareigojimai kreditų grąžinimui negali viršyti 40 proc. bendrų pajamų.
„Nors šiandien palūkanos auga, visgi, specialistų nuomone, paskolos įmoka vis tiek neviršys sumos, kurią gyventojai skirtų nuomai. Kartu, nuomodamasis būstą žmogus niekada nėra tikras, ar nereikės jo neplanuotai palikti. Galiausiai, net ir mokėdamas reikšmingą sumą per mėnesį, jis niekada netaps objekto savininku. Tad esant poreikiui įsigyti nuosavus namus bei turint tam galimybes, rekomenduojame ieškoti tinkamo varianto ir pirkti“, - sako M.
Kredito unijoje paskolą būstui gali gauti ir tos šeimos, kurios pirmuosius namus planuoja įsigyti su savivaldybės skiriama subsidija. Tam tikrais atvejais, anot AKU atstovo, šeimoms gali nereikėti ir pradinio įnašo, jei subsidijos pakanka padengti 15 proc.
Taip pat atsižvelgiama ar praeityje klientas neturėjo reikšmingų pradelstų mokėjimų tiekėjams, kredito įstaigoms. Bene dažniausiai dėl finansavimo būstui įsigyti į AKU kreipiasi gyventojai, dirbantys su individualia veikla, verslo liudijimu bei įmonių akcininkai, pajamas gaunantys per dividentus.
Paskolos dirbantiems užsienyje
Nuo 2017 m. liepos mėn. įsigaliojus naujam su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymui, dauguma Lietuvos komercinių bankų nebeišduoda paskolų klientams, kurie gauna pajamas ne eurais arba kurie gyvena ne euro zonos šalyje.
Tokiu atveju rekomenduojame kreiptis į kredito unijas, kurios paprastai suteikia paskolas, jei asmens pajamos gaunamos ne eurais. Dirbantiems užsienyje, taip pat gali tekti sumokėti didesnį pradinį įnašą arba paskolą gali tekti grąžinti per trumpesnį laikotarpį.
Reikalingi dokumentai
- Pasas arba asmens tapatybės kortelė, paskolos prašančiojo asmens leidimas gyventi Lietuvoje
- Atlyginimo lapeliai, darbo sutartis, banko išrašai
- Informacija apie turtą, kurį ketinate įsigyti - pirminės konsultacijos metu pakanka nuorodos į norimo įsigyti turto skelbimą. Vėliau jūsų konsultantas paaiškins kitus žingsnius ir reikiamus dokumentus
SVARBU: Nemokėkite pardavėjui, kol bankas nepatvirtins jūsų būsto paskolos. Saugumo ir patogumo sumetimais įsitikinkite, kad jūsų paskolą patvirtino bankas, prieš atlikdami bet kokius mokėjimus pardavėjui.
„Luminor“ banko kreditavimo skyriaus vadovas Tomas Pakėnas pastebėjo, kad kai žmogus kreipiasi dėl paskolos, pirmiausia vertinamos jo pajamos ir jau turimi įsipareigojimai.
„Savarankiškai dirbančių asmenų pajamos dažniausiai vertinamos taikant griežtesnius kriterijus, pavyzdžiui, vertinamos per ilgesnį laikotarpį gautos pajamos. Griežtesnis savarankiškai dirbančių asmenų vertinimas taikomas siekiant įsitikinti, kad individualią veiklą vykdančio asmens pajamos yra tvarios, o paskolos išdavimas nebus per didelė našta jo finansinei situacijai.
Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, dažniausiai gauna pastovų, fiksuotą atlyginimą, tuo metu dirbančių savarankiškai pajamos kinta kiekvieną mėnesį. Siekiame, kad išduota paskola nei vienam klientui neapsunkintų finansinės būklės, todėl vertiname atidžiai ir kiekvienu atveju priimame individualų sprendimą“, - aiškino banko atstovas.
Pasak T. Pakėno, užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje, taip pat gali pasiimti paskolą, tačiau yra tam tikrų sąlygų. „Užsieniečiai kreipdamiesi į banką turi turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, arba laikiną leidimą, jeigu jo galiojimo terminas yra ilgesnis už paskolos terminą. Taip pat prašome pateikti dokumentus, patvirtinančius ryšį su šalimi - vertindami kliento paraišką turime įsitikinti, kad asmuo ne atostogauja Lietuvoje, bet čia dirba pagal darbo sutartį ar kuria savo verslą ir pajamas gauna eurais“, - teigė banko atstovas.
Vertina gavėjo finansinę situaciją
SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė tikino, kad sprendimas suteikti paskolą priimamas atsižvelgus ir įvertinus daug skirtingų aspektų, susijusių su konkrečiu asmeniu ir jo situacija.
„Visais atvejais suteikiant būsto kreditą yra atsižvelgiama ne tik į asmens, jo šeimos gaunamas tvarias pajamas, jų stabilumą - suteikdami būsto paskolas bankai vertina ir kitus kriterijus, pavyzdžiui, asmens ar šeimos finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją (ar klientas yra vėlavęs, vėluoja vykdyti įsipareigojimus), galimą riziką, taip pat atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį.
Suteikdamas būsto paskolas tiek klientams, dirbantiems pagal darbo sutartį, tiek tiems, kurie pajamas gauna pagal individualios veiklos pažymėjimą, verslo liudijimą, kt., bankas taiko iš esmės tuos pačius reikalavimus. Skiriasi tai, kad dirbančiųjų pagal darbo sutartis atveju bankas informaciją apie jų pajamas gauna pateikęs užklausą „Sodrai“, o dirbantieji pagal individualios veiklos pažymėjimą ar verslo liudijimą turi patys bankui pateikti jų gaunamas pajamas ir išlaidas, susijusias su vykdoma veikla, liudijančius dokumentus“, - pastebėjo S. Gutauskaitė-Bubnelienė
Anot jos, kalbant apie užsieniečius, kurie gyvena ir dirba Lietuvoje, būsto kredito suteikimas jiems yra vertinamas įprasta tvarka. Siekia, kad paskola netaptų našta
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius kalbėdamas apie paskolų suteikimą buvo lakoniškas. Anot jo, kiekvienas kliento atvejis yra individualus ir vertinamas žinant kuo daugiau faktinių, o ne teorinių aplinkybių.
„Svarbu pabrėžti, kad kiekviena finansavimo paraiška svarstoma individualiai ir finansavimo sąlygos derinamos su kiekvienu klientu atskirai. Tai pasakytina ir apie gyventojus, kurie dirba savarankiškai - vienos universalios taisyklės, kokiomis sąlygomis tokiems gyventojams būtų suteikiamos būsto paskolos, netaikome. Svarstant kreditavimo klausimą, visada atidžiai vertiname asmeninę ar šeimos finansinę situaciją, pajamas ir jau turimus finansinius įsipareigojimus ir panašius veiksnius. Jei kreipiamasi dėl būsto paskolos, svarbus ir sukaupto pradinio įnašo dydis“, - pastebėjo banko atstovas.
Anot jo, vienas svarbiausių kriterijų priimant sprendimą dėl finansavimo yra atsakingas skolinimas − klientui patvirtinta paskola ateityje neturi tapti finansine našta pasikeitus asmeninei ar šeimos finansinei situacijai.
„Svarbiausias aspektas priimant finansavimo sprendimą yra pajamų tvarumas ateityje. Taip yra svarbu, koks yra kliento gaunamų pajamų ir įsiskolinimų santykis. Pagal galiojančius atsakingo skolinimo nuostatus, finansinių įsipareigojimų įmokos per mėnesį negali sudaryti daugiau nei 40 proc. kliento ar namų ūkio mėnesio pajamų sumos“, - aiškino S. Abraškevičius.
Privalo laikytis atsakingo skolinimosi principų
Lietuvos banko Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji teisininkė Justina Tarasevičienė teigė, kad pagal atsakingojo skolinimo nuostatus, norėdamas gauti paskolą žmogus turi turėti ne mažesnį nei 15 proc. dydžio pradinį įnašą.
„Vadovaujantis atsakingojo skolinimo nuostatais ir principais vertinamos gyventojų mėnesio pajamos. Vertindamas mėnesio pajamas, kredito davėjas turi vertinti ne mažiau kaip 6 paskutinių mėnesių tvarių pajamų vidurkį ir ilgalaikį pajamų tvarumą. Kokios pajamos laikomos tvariomis, nustato pats kredito davėjas. Jis gali pasirinkti vertinti ir kito laikotarpio pajamas, jei turi pagrįstų įrodymų, kad būtent jos yra laikomos tvariomis. Vartotojams, kurių pajamos gali gerokai kisti (pavyzdžiui, dividendų, pajų pajamos, nekilnojamojo turto nuomos pajamos, pajamos iš investicinės veiklos arba nekilnojamojo turto pardavimo pajamos ir pan.) arba dėl kurių pajamų tvarumo abejojama, taikomi griežtesni apribojimai, t. y. tokias pajamas rekomenduojama vertinti konservatyviau. Dėl griežtesnių reikalavimų taikymo sprendžia kredito davėjas“, - komentavo Lietuvos banko teisininkė.
Anot jos, kredito davėjui yra nustatyta pareiga asmens paraiškoje pateiktus duomenis apie pajamas ir finansinius įsipareigojimus pagrįsti įrodymais. „Tokius pagrindžiančius įrodymus gali pateikti patys vartotojai. Pavyzdžiui, darbo sutarties kopiją arba kredito davėjas gali patikrinti duomenis duomenų bazėse“, - aiškino J. Tarasevičienė.
Pasak jos, įstatymai nenumato jokių apribojimų dėl asmens pilietybės ar kilmės, todėl yra sudarytos vienodos sąlygos gauti kreditą tiek Lietuvos Respublikos piliečiams, tiek užsieniečiams, dirbantiems Lietuvoje.
„Tačiau, be abejo, kredito davėjai turi pareigą įsitikinti, kad vartotojas sugebės grąžinti kreditą visą kredito sutarties laikotarpį, todėl jie turi įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, ar asmuo turi leidimą gyventi Lietuvoje, riziką, kad toks leidimas gali būti nepratęstas“, - aiškino banko atstovė.