Kraujas - tai skystas organizmo audinys, kuris susideda iš ląstelinių elementų ir plazmos (sudėtingos sandaros skysčio). Ląsteliniai elementai - tai raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai), baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) ir maži, netaisyklingos formos kraujo kūneliai, dalyvaujantys kraujo krešėjime (trombocitai). Kraujo paskirtis - palaikyti žmogaus gyvybę. Kraujas sudaro 6-7 proc. visos kūno masės.
Kraujo grupė - tai kraujo tipas, kurį lemia raudonųjų kraujo kūnelių apvalkaluose esantys ypatingi baltymai, vadinami antigenais. Pirmoji, t.y. kraujo grupė ir Rh faktorius nustatomi naujagimiui ir tėvų pageidavimu įrašomi į gimusio vaiko dokumentus.
Daugelis tėvų nustemba sužinoję, kad jų vaikas nepaveldėjo nė vienos iš jų kraujo grupių. Kodėl taip nutinka? Šiame straipsnyje išsamiai panagrinėsime kraujo grupių paveldimumo principus, dažniausius klausimus ir situacijas, su kuriomis susiduria tėvai.
Tėvai dažnai klausia, ar vaikai paveldi tėvų kraujo grupes? Kodėl šeimoje gimsta vaikas, kurio kraujo grupė nesutampa su tėvų, pavyzdžiui, mamos kraujas III grupės, tėvo II, o vaiko - IV. Kaip tai suprasti? Iš tikrųjų vaikai paveldi tėvų kraujo grupes, bet paveldėjimo mechanizmas yra sudėtingas. Tokiu pat principu, žinant kokios kraujo grupės yra mama ir tėvas, sužinoma kokią kraujo grupę vaikas gali paveldėti.
Vaiko kraujas gali būti ne tik kaip tėvų, bet ir kaip senelių, prosenelių ir proprosenelių. Pasirinkti genų kombinacijų neįmanoma. Iš kartos į kartą paveldimos vienokios ar kitokios savybės. Galimos įvairios paveldėjimo kombinacijos. Kraujo grupės paveldėjimas yra tik viena iš paveldėjimo dalelių.
Žmogaus kraujo grupės susiformavo jo, kaip gamtos dalies, kitimo - evoliucijos - eigoje. Turintys kraujo grupę 0 (I) ir Rh+ yra universalūs donorai visų kitų kraujo grupių Rh+ asmenims. Dabar bandoma kai kurias žmogaus savybes sieti su kraujo grupėmis.
Kraujo grupės nustatomos pagal eritrocitų paviršiuje esančius antigenus - specifines molekules, kurios veikia kaip imuninės sistemos atpažinimo žymekliai. Jei į organizmą patenka kraujas su neatitinkančiais antigenais, imuninė sistema jį suvokia kaip svetimą ir pradeda kovoti.
Pagrindinė ir visame pasaulyje labiausiai naudojama sistema yra ABO sistema, papildyta Rh faktoriaus nustatymu. Pagal šią klasifikaciją yra keturios pagrindinės kraujo grupės: A, B, AB ir 0. Prie ABO sistemos pridedamas ir Rh faktorius: jei eritrocitai turi D antigeną, grupė žymima „+“, jei neturi - „-“.
Kraujo grupių žymėjimas yra būtinas tiek medicinoje, tiek oficialiuose dokumentuose. Jis naudojamas donorystėje, nėštumo priežiūroje, ligoninėse ir net kariuomenėje.
Kraujo grupės nėra vienodai pasiskirsčiusios visame pasaulyje - vienos yra labai dažnos, kitos pasitaiko itin retai. Dažniausia kraujo grupė Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių yra A ir 0 grupės. Tuo tarpu rečiausia kraujo grupė yra AB-. Šią grupę turi vos keli procentai pasaulio gyventojų. Įdomu tai, kad kai kuriose Azijos šalyse AB grupė yra dažnesnė nei Europoje. Pavyzdžiui, Afrikoje itin dažnai sutinkama 0 grupė, kuri, manoma, susijusi su natūraliu atsparumu tam tikroms infekcijoms, tokioms kaip maliarija.
Kraujo grupių tinkamumas yra vienas svarbiausių klausimų medicinoje. Jei žmogui perpilamas nesuderinamas kraujas, imuninė sistema pradeda jį atmesti - gali kilti pavojingos reakcijos, net gyvybei grėsmingi sutrikimai. Šiuolaikinės kraujo bankų technologijos leidžia užtikrinti, kad kiekvienas pacientas gautų būtent jam tinkamą kraują.
Vienas aktualiausių klausimų šeimoms - kokia kraujo grupė paveldima vaikui. Paveldimumo mechanizmą lemia tėvų ABO genai ir rezus faktorius (Rh). Rezus faktorius taip pat paveldimas: jei abu tėvai Rh+, vaikas beveik visada bus Rh+.
Įdomu tai, kad kartais kyla klausimas: ar gali vaiko kraujo grupė skirtis nuo tėvų? Atsakymas - taip, ir tai yra visiškai normalu, nes vaikas paveldi genus iš abiejų tėvų, o jų deriniai gali duoti įvairius rezultatus.
Kraujo grupės nustatymas yra greita ir patikima laboratorinė procedūra, atliekama iš kraujo mėginio. Tyrimo metu kraujas maišomas su specialiais reagentais (antikūnais), kurie reaguoja į raudonųjų kraujo kūnelių antigenus.
Vienas svarbiausių klausimų - kraujo grupių tinkamumas, nes jis lemia, kokią grupę galima perpilti kitam žmogui.
- 0 grupė - laikoma „universaliu donoru“, nes jos raudonieji kraujo kūneliai neturi A ar B antigenų.
- AB grupė - vadinama „universaliu recipientu“, nes gali gauti tiek A, B, AB, tiek 0 kraują.
Šios taisyklės galioja ABO sistemai, tačiau labai svarbus ir Rh faktorius. Tinkamumo žinojimas labai svarbus ne tik skubios pagalbos atvejais, bet ir planuojant donorystę.
Visame pasaulyje kraujo grupių pasiskirstymas nėra vienodas - jis priklauso nuo regiono, tautos ir net genetinių ypatybių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, dažniausia kraujo grupė yra A, kurią turi apie 40 % žmonių. Kalbant apie globalų mastą, rečiausia kraujo grupė yra AB Rh-, kurią turi tik maža dalis žmonių (apie 1 %). Įdomu tai, kad skirtinguose pasaulio regionuose kraujo grupių paplitimas gali labai skirtis.
Kraujo grupių pasiskirstymas pasaulyje
Kraujo Grupės ir Jų Reikšmė
Žmogaus kraujo grupę lemia ant eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) esantys A ir B antigenai. Pagal ABO sistemą išskiriamos keturios pagrindinės kraujo grupės: 0 (I), A (II), B (III) ir AB (IV). Kraujo grupės skirstomos į keturias (A, B, AB ir O), o pagal Rh - dar į dvi, Rh teigiamą ir Rh neigiamą. Taigi, iš viso žmonės gali turėti net aštuonių skirtingų grupių kraują.
- 0 (I) kraujo grupė: neturi nei A, nei B antigenų. Pirmosios grupės turėtojai ne veltui vadinami donorais, mat jų gyslomis tekantis kraujas tinka visiems, tačiau šiems žmonėms tinka tik jų, t.y. pirmos grupės kraujas. Tai pati dažniausia kraujo grupė, ją turi arti 50 proc. žmonių.
- A (II) kraujo grupė: turi A antigeną. Antrąją kraujo grupę turi apie 30-40 proc. žmonių. A (II) kraujo grupę turintys žmonės net 20 proc. dažniau serga skrandžio vėžiu nei žmonės, kurie turi O (pirmą) kraujo grupę.
- B (III) kraujo grupė: turi B antigeną. Trečiąją kraujo grupę turi 10-20 proc. žmonių.
- AB (IV) kraujo grupė: turi ir A, ir B antigenus. Tuo tarpu ketvirtosios kraujo grupės savininkų yra tik 5 procentai: jiems tinka visos kraujo grupės, tačiau jų kraujas tinka tik tai pačiai grupei.
Kraujo Grupių Paveldėjimo Principai
Kraujo grupės paveldėjimas yra pagrįstas genetikos principais. Kiekvienas žmogus paveldi po vieną alelį iš kiekvieno iš tėvų, kurie nustato ABO kraujo grupę. Kraujo grupės ABO paveldėjimą lemia trys genų variantai (alelės) - A, B ir 0. Aleliai (aleliniai genai) - genų struktūrinės atmainos. Paprastai būna: AA, Aa, aa. Fenotipas - kaip organizme pasireiškia genai; fenotipą lemia bendras genotipas ir aplinkos sąveika. Dominuojantys dažniau pasireiškia (t.y. Jeigu tėvo aleliai AA ir motinos AA - didelė tikimybė, kad vaikas ir turės rudas akis. Homologinių chromosomų poros yra vadinamos tokios, kai susideda 1 chrom. iš tėvo lytinės ląstelės, o kitas iš motinos lytinės ląstelės. Kai kuriuos paveldimus požymius kontroliuoja daugybiniai aleliai (daugiau nei 2). Tačiau kiekvienas individas paveldi tik 2 iš visų galimų alelių.
Štai keletas pavyzdžių, kaip paveldimos kraujo grupės:
- Jei abu tėvai turi 0 (I) kraujo grupę, vaikas taip pat turės 0 (I) kraujo grupę.
- Jei vienas iš tėvų turi A (II) kraujo grupę, o kitas - B (III) kraujo grupę, vaikas gali turėti A (II), B (III), AB (IV) arba 0 (I) kraujo grupę.
- Jei vienas iš tėvų turi A (II) kraujo grupę, o kitas - 0 (I) kraujo grupę, vaikas gali turėti A (II) arba 0 (I) kraujo grupę.
- Jei tėvų kraujo grupės skirtingos, vieno A, o kito B, vaikas gali paveldėti iš vieno A, o iš kito B, tada jo kraujo grupė bus AB. Jei jis paveldės B genus iš abiejų tėvų, turės B kraujo grupę, o jei abu A - grupę A. O grupės kraujas neturi specifinių antigenų, tad jei iš mamos paveldėsite A grupę, o iš tėvo O, jūsiškė bus A. Tas pats ir su B grupe.
Rezus faktorius (Rh) taip pat paveldimas pagal dominuojančius ir recesyvius principus. Jei abu tėvai yra Rh teigiami (Rh+), vaikas beveik visada bus Rh teigiamas (Rh+).
Yra atvejų, kai motina ir tėvas turi teigiamą Rh, o vaikas - neigiamą. Tai visada stebina tėvus ir neretai dėl to kyla daug klausimų, abejonių ir įtarimų. Svarbu žinoti, kad šis kraujo požymis perduodamas genetiniu lygmeniu. Priežastis slypi tame, kad vienas iš vaiko senelių turėjo neigiamą Rh faktorių. Baltymų trūkumas eritrocituose buvo dominuojantis ir buvo perduotas anūkams.
Kraujo grupių paveldėjimo schema
Situacijos, Kai Vaiko Kraujo Grupė Skiriasi Nuo Tėvų
Ar gali vaiko kraujo grupė skirtis nuo tėvų? Atsakymas - taip, ir tai yra visiškai normalu, nes vaikas paveldi genus iš abiejų tėvų, o jų deriniai gali duoti įvairius rezultatus. Dėl skirtingų kraujo grupių ne tik vyrai, bet ir uošvienės kreipiasi į Vilniaus genetikos centrą, kur atliekami sudėtingi tyrimai tėvystei nustatyti. Moterys rečiau kreipiasi pagalbos į specialistus, kadangi jos paprastai žino, kas yra vaiko tėvas. Beje, darnioje šeimoje vyras neabejoja savo žmonos ištikimybe, kai vaikų kraujo grupės nesutampa su jų.
Daktarė pabrėžė, jog iš kraujo grupės daryti išvadas apie tėvystę - klaida: „Tiksliai tėvystę parodo tik DNR tyrimas. Kai kuriais atvejais vaiko kraujo grupė net negali sutapti su tėvų. Kad taip būna, daktarė nurodė ir asmeniniu pavyzdžiu. Jos kraujo grupė yra nulinė (I), jos vyro AB (IV), tad vaikai paveldės arba A antigeną, arba B. „Žodžiu, žmonių, kurių kraujo grupė pirma ir ketvirta, vaikai gims tik antros ir trečios kraujo grupės, o ne pirmos ar ketvirtos, nors kito derinio atveju kraujo grupė gali būti ir ta pati“, - aiškino R. Vaitkienė.
Rezus Konfliktas Nėštumo Metu
Serologinio konflikto rizika yra tik tuo atveju, kai mama turi rezus neigiamą faktorių (Rh-), o tėtis - rezus teigiamą (Rh+). Tokiu atveju, yra 50% tikimybė, kad vaikas paveldės teigiamą rezus faktorių (Rh+). Motinos organizmas prieš vaiko eritrocitus kovojančius antikūnus ima gaminti tik tuomet, kai į motinos kraują patenka kūdikio kraujo ląstelių su teigiamu rezus (Rh+). Tai paprastai nutinka vykstant gimdymui arba po jo, dažniausiai, kuomet atsiskiria placenta.
Anot medikų, jei mamos kraujas yra rezus neigiamas, o tėčio - rezus teigiamas, egzistuoja net penkiasdešimties procentų tikimybė, kad būsimasis kūdikėlis paveldės rezus teigiamą kraują. Taip nutinka todėl, kad pati gamta pasirūpino, jog mamos ir vaisiaus kraujas nesusimaišytų - pirmagimiui, turinčiam rezus teigiamą faktorių, pavojus šiuo atveju negresia, tačiau gimdant, kai atsiskiria placenta, dalis naujagimio eritrocitų patenka į moters kraujo apytaką, ir jos imuninė sistema pagamina rezus faktoriaus antigenų. Per antrą nėštumą nešiojant rezus teigiamą vaisių mamos kraujyje susikaupę antigenai prasiskverbia pro placentą ir suardo mažylio eritrocitus.
Anot medikų, jei rezus neigiamą faktorių turinti moteris pastoja nuo vyro, turinčio rezus teigiamą, verta žinoti, kad gali įvykti rezus konfliktas. Tačiau net 15 proc. europiečių kraujo rezus faktorius yra neigiamas, o problemą medicina sėkmingai jau išsprendė: po gimdymo moteriai iškart suleidžiama antirezus antikūnių ir tai padeda išvengti skaudžių padarinių.
Hemolizinė Liga
Hemolizinės ligos simptomai ne visada akivaizdūs, ypač jei liga nėra sunkios formos.
- Anemija: Nėščiosios imuninei sistemai naikinant vaisiaus eritrocitus vystosi anemija (mažakraujystė). Po gimimo, anemiją gali išduoti labai tankus kūdikio kvėpavimas, išblyškusi oda, prastas apetitas.
- Gelta: Yrant eritrocitams vaisiaus organizme kaupiasi šalutinis jų irimo produktas - pigmentas bilirubinas. Prasideda hemolizinė gelta, kuri ypač sustiprėja gimus naujagimiui.
- Vandenė: Dėl anemijos gali kilti vaisiaus hipoksija (deguonies stoka), gali būti pažeisti vaisiaus vidaus organai. Gimęs naujagimis kenčia nuo kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumo, edemos (skysčių susikaupimo audiniuose), berniukams pasireiškia kapšelio vandenė. Labai sunkiais atvejais nustatomas ascitas (skysčių susikaupimas pilvaplėvės ertmėje), hidroperikardas (skysčių susikaupimas širdyje).
Prevencija ir Gydymas
Kad būtų išvengta hemolizinės ligos, moteriai pastojus nustatoma jos kraujo grupė. Jeigu nėščiosios kraujo grupė turi rezus neigiamąjį faktorių (Rh-), tiriama, ar jos kraujyje nėra antikūnų prieš rezus teigiamąjį faktorių (Rh+), t.y. Jeigu antikūnų nėra, nėščiajai 28-ąją nėštumo suleidžiama anti-D imunoglobulino. Jeigu rezus neigamą faktorių (Rh-) turinčiai moteriai gimsta rezus teigiamą faktorių (Rh+) turintis naujagimis, jai pakartotinai suleidžiamas anti-D imunoglobulinas. Jis yra skirtas tam, kad sunaikintų gimdymo metu į motinos kraujotaką patekusias kūdikio kraujo ląsteles su teigiamu rezus (Rh+).
Jeigu antikūnų koncentracija didelė arba vis didėja, atliekama amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas), siekiant nustatyti bilirubino koncentraciją ir įvertinti hemolizinės ligos sunkumą. Jei tyrimų rezultatai prastėja, gali būti keliomis savaitėmis paankstinamas gimdymas jį skatinant ar atliekant Cezario pjūvio operaciją.
Jei moters kraujyje antikūnai nenustatomi, tuomet moteris sėkmingai prižiūrima gydymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Gydytojai akušeriai ginekologai žino, jog 28-30 savaitėmis moteriai reikia taikyti imunoprofilaktiką - suleisti imunoglobuliną. Jeigu moters, kuri turi neigiamą kraujo grupę, kraujyje jau nustatomi pasigaminę antikūnai, imunoprofilaktika tampa neefektyvi, nes vaisius turi jau padidintą mažakraujystės išsivystymo riziką. Ši priežiūra moteriai nesukelia papildomo diskomforto, nes atliekami tik neinvaziniai tyrimai. Moteriai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojama vaisiaus kraujotaka. Jei matome, kad mažakraujystė progresuoja ir nėštumo trukmė nėra didelė (vaisius dar neišnešiotas), tuomet perpilame kraują vaisiui dar jam esant gimdoje. Kraujo perpylimai vaisiui Lietuvoje atliekami dviejuose perinataliniuose centruose (Kaune ir Vilniuje). Jei nėštumo pabaigoje atsiranda vaisiaus mažakraujystės požymiai, vaisiaus kraujo perpylimo gimdoje neatliekame.
Dabar mitų girdžiu labai retai. Tačiau pasitaiko ir baimių: moterys galvoja, kad jei su pirmu nėštumu viskas buvo gerai, tai antrasis nėštumas tikrai bus su komplikacijomis. Dar vienas mitas - esant rezus faktoriaus neatitikimui, dažniau įvyksta persileidimai. Bet mokslinių įrodymų nėra, kad persileidimas susijęs su rezus faktoriaus neatitikimu.
Kraujo Grupės ir Ligos
Visgi yra duomenų, kad kai kurioms grupėms būdingos tam tikros ligos, pavyzdžiui, A grupės žmonės dažniau serga virškinamojo trakto ligomis, o A (II) kraujo grupę turintys žmonės net 20 proc. dažniau serga skrandžio vėžiu nei žmonės, kurie turi O (pirmą) kraujo grupę.
Tyrimais įrodyta, kad O grupės žmonės rečiau linkę sirgti tromboze ir kasos vėžiu. Pastebėta, kad antros kraujo grupės žmonės dažniau serga skrandžio opalige, pirma kraujo grupė siejama su skrandžio vėžiu, tačiau kol kas trūksta moksliškai pagrįstų įrodymų, kad taip iš tiesų yra. AB kraujo grupės turėtojai gali susidurti su padidėjusia kognityvinių sutrikimų (susilpnėjusia atmintimi, sunkumais įsimenant) rizika.
Praktinė Kraujo Grupių Paveldėjimo Reikšmė
Kraujo grupės nustatymas yra svarbus ne tik medicininiu aspektu, bet ir genealogijoje. Žinodami savo kraujo grupę ir Rh faktorių, tėvai gali geriau pasiruošti galimoms sveikatos problemoms ir priimti informuotus sprendimus apie savo šeimos ateitį.
Tėvystės Nustatymas
Yra keletas būdų, kuriais galima išspręsti abejones dėl vaiko tėvystės. Dažniausias iš jų yra DNR tyrimas arba labiau pasenęs, beveik visiškai nenaudojamas būdas, naudojant kraujo grupę diagramą.
Nustatant tėvystę pagal DNR, paimami vaiko DNR mėginiai, siekiant gauti genetinį profilį; paprastai mėginiai imami naudojant vidinio skruosto epitelį aplikatoriaus pagalba. Tada mėginiai turi būti nusiųsti į laboratoriją ištirti - akivaizdu, kad tiek tėvas, tiek vaikas turi pateikti mėginius. Abu mėginiai yra lyginami, kad būtų nustatyta, ar tariamas tėvas ir vaikas turi tuos pačius genetinius žymenis. Tuo atveju, jei vyras yra biologinis vaiko tėvas, testas paprastai duos 99,9% tikimybę. Taip yra todėl, kad DNR yra medžiaga, kurią vaikai paveldi iš savo tėvų.
Kita vertus, tėvystės nustatymas pagal kraujo grupės diagramą iš tikrųjų nėra įvardijamas kaip tyrimas. Tai yra daugiau teorinis nei praktinis požiūris į tėvystės nustatymą. Paprasčiau tariant, tai diagrama, kurioje pateikiama išsami informacija apie numanomą vaiko kraujo grupę, atsižvelgiant į tėvų kraujo grupę.
Bene didžiausias skirtumas tarp šių dviejų tėvystės testų yra tas, kad kraujo grupės diagrama negali būti naudojama kaip įtikinamas tėvystės įrodymas. Kita vertus, DNR tyrimo rezultatas yra labai patikimas.
Kitas skirtumas tarp tėvystės nustatymo pagal DNR ir tėvystės nustatymo pagal kraujo grupės diagramą yra tai, kad norint naudoti kraujo grupės diagramą, turi būti prieinama informacija apie vieno ar abiejų tariamų tėvų kraujo grupes. Taip pat yra akivaizdus skirtumas, kad DNR tyrimas iš tikrųjų yra atliekamas tyrimas laboratorijoje.
Kaip Sužinoti Savo Kraujo Grupę?
Savo kraujo grupę galima sužinoti atlikus kraujo tyrimą laboratorijoje arba pažiūrėjus į medicininius dokumentus (pavyzdžiui, gimimo ar skiepų kortelę, ligoninės išrašus). Ji dažniausiai pažymėta sveikatos pažymėjimuose, kraujo donorystės dokumentuose ar laboratorinių tyrimų atsakymuose.
Kraujo Grupės Svarba
Štai keletas pagrindinių priežasčių, kodėl kiekvienam žmogui vertėtų sužinoti savo kraujo grupę:
- Kraujo perpylimo poreikis: Žinojimas, kokia yra jūsų kraujo grupė, yra būtinas tais atvejais, kai prireikia skubios medicininės pagalbos ir gali prireikti perpylimo.
- Sveikatos prevencija: Kai kurie tyrimai rodo, kad kraujo grupė gali būti susijusi su tam tikrų ligų rizika. Žinodami savo kraujo grupę galite geriau suprasti, kaip rūpintis sveikata.
- Šeimos planavimas: Kraujo grupė ir Rh faktorius svarbūs planuojant šeimą, nes tai gali turėti įtakos vaisingumui ar vaisiaus sveikatai.
Kaip matėte šiame straipsnyje, sužinoti savo kraujo grupę yra nesudėtinga ir gali būti naudinga įvairiose gyvenimo situacijose. Pasirinkite tinkamą metodą: Jei jums reikia tikslumo arba oficialios pažymos, geriausia kreiptis į medicinos įstaigą.
Kraujo grupės žinojimas šiais laikais yra būtinas.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Kur rasti savo kraujo grupę?
Savo kraujo grupę galima sužinoti atlikus kraujo tyrimą laboratorijoje arba pažiūrėjus į medicininius dokumentus (pavyzdžiui, gimimo ar skiepų kortelę, ligoninės išrašus).
Kas laikomas universaliu donoru medicinoje?
Medicinoje universaliu donoru laikomi 0(I) grupės žmonės, nes jų eritrocitai tinka daugumai kitų kraujo grupių recipientų.
Kaip paveldima vaiko kraujo grupė?
Vaiko kraujo grupė priklauso nuo abiejų tėvų genetikos. Pavyzdžiui, jei vienas iš tėvų turi A grupę, o kitas B, vaikas gali paveldėti tiek A, tiek B, tiek AB, arba 0 grupę.
Ar gali vaiko kraujo grupė skirtis nuo tėvų?
Taip, gali. Jei tėvai turi skirtingas kraujo grupes, jų derinys gali nulemti kitokią vaiko kraujo grupę nei turima pas mamą ar tėtį.