Ar Galima Apsitverti Inžineriniu Keliu Sklypus: Reikalavimai ir Leidimai Lietuvoje

Aptverti savo sklypą tvora - tai populiarus sprendimas, leidžiantis užtikrinti privatumą, saugumą ir aiškiai apibrėžti teritorijos ribas. Tačiau prieš pradedant tvoros statybos darbus, svarbu išsiaiškinti, kokie reikalavimai keliami tvorų statybai, kokiais atvejais reikalingas statybos leidimas (SLD) ir kaimynų sutikimas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, kuriuos reikia žinoti planuojant aptverti sklypą Lietuvoje.

Pagrindiniai Aspektai Prieš Statant Tvorą

Prieš pradedant teritorijos aptvėrimo darbus, būtina pasidomėti, kokie reikalavimai keliami tvoros statybai. Keliami reikalavimai tvoros statybai yra apribojami tvoros aukščiu, tankumu (aklinumu) ir kitais konstrukciniais sumetimais. Šie reikalavimai iškeliami tam, kad nebūtų pabloginta situacija besiribojančiame sklype, nebūtų užstojama saulės šviesa bei paviršinių vandenų tekėjimas sklypuose.

Kadangi tvora tampa saugumo bei privatumo dalimi, rekomenduojama pasirinkti ne tik tinkamo aukščio, bet ir kokybišką, ilgaamžę tvorą, atsparią temperatūrų kaitai bei oro sąlygoms.

Atstumas Nuo Kaimyninio Sklypo ir Insoliacijos Reikalavimai

Pirmiausia reikia atsižvelgti į atstumą nuo kaimyninio sklypo. Insoliacijos reikalavimai užtikrina, kad Jūsų pastatyta tvora neužstos saulės šviesos metamo šešėlio besiribojančiame sklype. Sklypo šiaurinėje pusėje stovinti tvora turėtų būti ažūrinė, o jos tarpai sudaryti ne mažiau nei 50% bendro tvoros ploto. Rytinėje ir vakarinėje sklypo pusėse stovinčios tvoros kiaurymės privalo sudaryti daugiau nei 25%.

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Kada Reikia Gauti Rašytinius Kaimynų Sutikimus?

Prievolė gauti rašytinius besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus sietina su tvoros vieta ir tvoros kiaurymių plotu. Tveriant tvorą rašytiniai sutikimai privalomi tokiais atvejais:

• Statant ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą).
• Statant prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos).
• Jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp >330° ir <30°).
• Jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

Visais kitais atvejais statant tvorą rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai neprivalomi.

Ką daryti, jeigu kaimynas nesutinka leisti statyti tvoros?

Tais atvejais, kai kaimyno sutikimo reikia, nepavykus susitarti teks tvorą statyti laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų - išlaikant insoliacijos arba atstumo reikalavimus.

Finansiniai Klausimai

Statyti bendrą tvorą, t. y. tvorą bendromis lėšomis, kaimynai gali nutarti tik bendru sutarimu. Vadovaujantis LR žemės įstatymu, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Tad jei nutarėte statyti tvorą, tai nereiškia, kad kaimynas turi pritarti tvoros statyboms ar net ją finansuoti.

Kada Reikia Gauti Statybos Leidimą?

Statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas yra nustatomas pagal statinio kategoriją, statybos rūšį, statinio paskirtį ir teritoriją, kurioje yra žemės sklypas. Tvoros, kaip statinio, kategorija nustatoma pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.

VTPSI pabrėžia, kad jeigu tvoros aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių. Tvora, kurios aukštis > 2 m iki ≤ 5 m, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Tokie statiniai turi būti statomi nepažeidžiant besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų bei laikantis nustatytų reikalavimų.

Jei I grupės nesudėtingoji tvora nepatenka į nurodytas teritorijas, tai gauti SLD nereikia.

Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu statinys statomas bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį; magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Jei II grupės nesudėtingoji tvora nepatenka į nurodytas teritorijas, tai gauti SLD nereikia.

Taip pat žinotina, kad supaprastintas statybos projektas naujos nesudėtingosios tvoros statybai turi būti ruošiamas tik tuo atveju, kai reikia gauti SLD. Kai SLD gauti nereikia, statinio projektas rengiamas statytojui pageidaujant.

Tvoros Keitimas

Kiekvienu atveju reikia vertinti, kam tvora priklauso. Pavyzdžiui, jei tvorą įsirengiau aš savo žemės sklype - bet kada galiu ją ardyti ir keisti kita. Tuo atveju, jei tvora buvo įrengta bendra su kaimynu - tvorą ardyti ir keisti galima tik bendru sutarimu.

Pasitaiko atvejų, kai žemės sklypų ribas žymi seniai toje vietoje esanti tvora ir pasikeitus savininkams nėra galimybės nustatyti, kam ji priklauso. Tuomet abu kaimynai turi teisę šia užtvara naudotis taip, kad netrukdytų vienas kitam. Be kaimyno sutikimo negalima tokios tvoros išardyti ar pakeisti, o išlaidos jai išlaikyti ir išsaugoti apmokamos lygiomis dalimis, jeigu nesusitariama kitaip.

Tvoros Statyba Svetimame Sklype

Jei žemės sklypai yra suformuoti, kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti, žemės sklypų ribos yra nustatytos ir aiškios, tai apie paklaidas ir tolerancijos ribas kalbėti negalime. Tuo atveju, jei kaimynas pastato tvorą jūsų sklype - turite raštu išsiųsti pretenziją reikalaudami tvorą pašalinti per protingą terminą. Kaimynui veiksmui nesiėmus - teks kreiptis į teismą. Savavališkai kaimyno tvoros griauti nerekomenduoju. Tik teismas gali nustatyti ir pripažinti, ar konkrečiu atveju yra pažeidžiamos žemės naudotojo teisės ir atitinkamai įpareigoti kaimyną imtis veiksmų. Savivaliavimas gali baigtis brangiai - tekti atlyginti kaimynui padarytą žalą.

Tvoros Statyba Bendrame Sklype

Teisės aktai nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Atstumai Nuo Tvoros Iki Kitų Statinių

Stogą turintys inžineriniai statiniai - stoginės, malkinės ir kt., statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Žinoma, su kaimynu galima susitarti dėl mažesnio atstumo. Jei kalbame apie šiltnamį, turintį įbetonuotą pamatą - jam taikomas trijų metrų atstumo reikalavimas. Tačiau jei šiltnamis prie žemės nėra tvirtinamas, tai gali būti traktuotina kilnojamuoju daiktu, kuriam atstumo reikalavimas netaikomas.

Tvorų Tipai

Šiuo metu tvorų modelių pasirinkimas yra itin platus. Yra galimybė rinktis tvorą, kuri yra visiškai uždara arba atvirkščiai - labai atvira, tačiau pirmiausia reikia atsižvelgti į norus ir poreikius.

Aptarėme tris populiariausius tvoros tipus - segmentines, medines bei skardines tvoras. Kurią geriausia pasirinkti stipriai priklausys nuo jūsų asmeninės situacijos bei biudžeto. Jei planuojate aptverti didesnį plotą, nenorite išlaidauti ir jums svarbiausia tvoros funkcija, o ne išvaizda, tada segmentinė tvora bus puikus pasirinkimas. Tačiau visais atvejais yra tam tikrų rekomendacijų, į kurias būtina atsižvelgti.

Populiariausi tvorų tipai:

• Segmentinės tvoros
• Medinės tvoros
• Skardinės tvoros

Tvorų tipų palyginimas:

Renkantis tvorą vertėtų žinoti, kad žemės sklypas ar jo dalis gali būti aptvertas tvora gavus statybos leidimą (jei statybos leidimas yra privalomas). Tvoros turi būti statomos laikantis nustatytų reikalavimų.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) savo pranešime išvardija pagrindinius aspektus, ką reikia žinoti, prieš pradedant tvoros statymo darbus.

Žemės Naudojimo Paskirtis

Jei sklypas yra žemės ūkio paskirties, pagal bendras taisykles, jis turėtų būti naudojamas žemės ūkio veiklai. Žemės ūkio paskirties sklype aptvėrimas paprastai yra leidžiamas, tačiau reikia atkreipti dėmesį į galimus savivaldybės nustatytus reikalavimus ar reglamentus, ypač jei sklypas yra urbanizuojamoje zonoje.

Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės.

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas.

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. - kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.

Planuojantiems apsitverti savo žemės sklypą šalia vandens telkinio neretai kyla klausimų - kokiu atstumu nuo šio telkinio galima tverti tvorą, ar užtvarą būtina įrengti už pakrantės apsaugos juostos, kaip elgtis, kai pakrantės apsaugos juosta iš viso nėra nustatyta.

Kadangi mažesnių vandens telkinių, pavyzdžiui, iki 10 km ilgio upių, iki 0,5 ha ežerų ir tvenkinių, pakrančių apsaugos juostos plotis dažniausiai yra 2,5 m, o miestų ir miestelių dalyse juostos gali ir visai nebūti, Saugomų teritorijų įstatymas nustato prievolę žemės savininkams 5 m pločio sausumos atkarpoje neužtverti pakrančių, nepriklausomai nuo to, kokio pločio apsaugos juosta (0 m, 2,5 m, 5,0 m ir t. t.) tam sklypui nustatyta.

Net ir tveriant tvorą leistinu atstumu nuo vandens telkinio reikėtų nepamiršti pasidomėti, ar konkrečiu atveju neprivalomas šio statinio statybą leidžiantis dokumentas (SLD). Miesto teritorijoje norint tverti aukštesnę kaip 2 m tvoros, privaloma kreiptis į savivaldybės administraciją dėl SLD išdavimo. SLD taip pat privalomas statant tokį statinį saugomose teritorijose.

Kilus papildomų klausimų dėl tvoros SLD privalomumo galima pasikonsultuoti su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultantais telefonu (8 5) 207 3333 arba su savivaldybės administracijos vyriausiuoju architektu.

tags: #ar #galima #apsitverti #inzineriniu #keliu #sklypus