Ar galima gyventi vien su kava: mitai ir realybė

Kvapnus kavos puodelis ryte - neatsiejama daugelio žmonių kasdienybės dalis. Vieniems jis suteikia energijos ir padeda susikaupti, kitiems - tampa svarbiu dienos ritualu. Tačiau kiek kavos yra per daug? Ar tiesa, kad ji gali pagerinti sveikatą?

Mokslininkai jau seniai tyrinėja kavą ir jos poveikį žmogaus organizmui. Pastaraisiais metais sukaupta vis daugiau įrodymų, kad saikingas kavos vartojimas gali turėti teigiamą įtaką sveikatai. Vis dėlto, svarbu ne tik kiek kavos išgeriame, bet ir kaip ją vartojame.

Aptarkime, kur slypi nauda, o kur galimos grėsmės ir ar įmanoma gyventi vien su kava.

Kavos nauda organizmui

Juoda kava vertinama dėl savyje turinčio kofeino ir jo gebėjimo suteikti energijos bei pagerinti koncentraciją. Kavoje esantis kofeinas blokuoja smegenų hormoną adenoziną ir išskiria kitus hormonus, kurie pagerina smegenų veiklą ir smegenys susikoncentruoja geriau. Todėl jaučiamės budrūs, o energijos lygis pakyla.

Kava turi teigiamą poveikį žmogaus organizmui, jeigu vartojate ją teisingai. Kavos nauda randama pupelėse, kuriose virš tūkstančio natūralių antioksidantų: polifenolių, alkaloidų, bioflavanoidų, diterpinų, vitaminų, mineralų, aminorūgščių.

Pagrindiniai kavos privalumai:

• Stabdo uždegiminius procesus ir senėjimą: Išsivysčiusiose šalyse kava yra didžiausias antioksidantų maistinis šaltinis. Antioksidantai padeda organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais.
• Stimuliuoja kepenų veiklą: Padeda išsaugoti sveikas kepenis, stimuliuoja kepenų veiklą, apsaugo nuo kepenų ligų, mažina kepenų vėžio riziką ir neleidžia kepenims suriebėti.
• Gerina protinę - smegenų - kognityvinę veiklą: Padeda sukaupti, pasiekti tėkmės būseną, jeigu tą išskirtą energiją sukoncentruojate į konkrečią veiklą.
• Padeda deginti riebalus: Skatina lipolizę bei aktyvesnę medžiagų apykaitą, todėl galite pastebėti riebalų svorio mažėjimą. Ypač veiksminga ryte prieš sportą išgerti kavos vis dar deginant riebalus, o tada pusryčiauti po to.
• Ženkliai pagerina fizinį pajėgumą: Tyrimai su atletais rodo didesnę fizinę ištvermę, geresnį atsistatymą, taip pat glikogeno sukaupimą ir kitus privalumus sportuojantiems.
• Veikia kaip prevencija prieš II tipo diabetą: Gerina jautrumą gliukozei ir insulinui. Vadinasi, vartojami angliavandeniai efektyviau panaudojami energijai gaminti.
• Mažina senatvinės demensijos, Parkinsono bei Alzheimerio ligų riziką: Kofeino vartojimas mažina amiloido darinių susidarymą smegenyse.
• Gerina širdies būklę bei kraujotaką.
• Sumažina įvairių rūšių vėžio riziką: Pavyzdžiui, burnos, ryklės, storosios žarnos, kepenų, prostatos, gimdos kaklelio vėžio riziką ir melanomas.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad suaugusieji, kurie per dieną išgeria nuo vieno iki trijų puodelių kavos, gali gyventi ilgiau nei kavos negeriantys žmonės. Tyrėjai teigia, kad suaugusieji, kurie geria vidutinį kiekį (nuo 1,5 iki 3,5 puodelio per dieną) kavos, per septynerių metų stebėjimo laikotarpį rečiau miršta, palyginti su kavos negeriančiais asmenimis.

Reguliarus saikingas kavos vartojimas - iki 3-5 puodelių per dieną - daro teigiamą poveikį žmogaus senėjimui, ilgina gyvenimo trukmę ir mažina daugelio su amžiumi susijusių ligų, lemiančių mirtingumą, riziką.

Mokslininkai teigia, kad reguliarus kavos vartojimas yra susijęs su mažesne širdies ir plaučių ligų, insulto, kai kurių rūšių vėžio, diabeto, demencijos ir depresijos rizika. Be to, atrodo, kad kava yra susijusi su geresne raumenų, širdies, psichikos ir imunine sveikata.

Šiame didelės apimties stebimajame tyrime malta, tirpi ir kava be kofeino vienodai gerai sumažino sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar bet kokios kitos priežasties. Iš šių rezultatų galima spręsti, kad negausus ir vidutiniškai gausus maltos, tirpios ir bekofeininės kavos vartojimas galėtų būti laikomas sveikos gyvensenos dalimi.

Tačiau, pasak specialistės, plačiau nagrinėjus tyrimus, galime matyti, kad visur išvadose rašoma, kad tam reikia atlikti dar tolimesnių tyrimų. Bet to turetumėme nepamiršti, kad prie ligų rizikos sumažinimo prisideda sveika gyvensena (mityba, sportas ir emocinė sveikata). Tad, gerti kavą ir galvojant kad išvengsime ligų - būtų neteisinga.

Ekspertė papildo, kad tyrimai teigia, jog kava gali pagreitinti medžiagų apykaitą ar net padėti numesti riebalinį audinį, tačiau dėl įgaunamos tolerancijos su laiku, tas poveikis sumažėja. Ji sako, jog pagerinti ir normalizuoti svorį galime su mityba ir fiziniu aktyvumu, kava nebūtų vienintelis sprendimo būdas.

Pasak A. Patapienės, tai vyksta dėl to, kad kavoje esantis kofeinas blokuoja smegenų hormoną, kuris yra atsakingas už mieguistumą.

Galima kavos žala

Nors kavoje yra antioksidantų ir įvairių mineralų, specialistė perspėja, kad jų kiekiai per maži, kad turėtų didelį poveikį organizmui. Ji pataria geriau maistinių medžiagų poreikį patenkinti vaisiais ir daržovėmis.

Vienas svarbiausių klausimų - kiek kavos galima išgerti per dieną? Pasak specialistės, dažniausia saugi riba yra 400 mg kofeino, tai yra apie 4-5 puodeliai juodos kavos. Svarbiausia suprasti, kad kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į išgertą kavos kiekį. Vieni gali būti genetiškai linkę būti jautresni kofeinui.

Galima kavos žala:

1. Kofeinas kelia priklausomybę: Kava turi kofeino, kuris yra stimuliantas ir ne retai sukelia priklausomybę.
2. Galimai pablogina turimas ligas: Didelė dalis žmonių moderniame pasaulyje serga autoimuninėmis ligomis, turi skydliaukės ar lėtinio nuovargio problemų. Tokiems žmonėms kava nerekomenduojama.
3. Streso hormonų išsiskyrimas: Kavos vartojimas ilgainiui neigiamai paveikia inkstų būklę, išvargina antinksčius, nes skatina kortizolio ir adrenalino išskyrimą.
4. Galimos virškinimo problemos: Gali sukelti virškinimo trakto problemų - suerzinti skrandžio ir žarnyno gleivines, sukelti viduriavimą, pykinimą ar per didelį rūgštingumą.
5. Gali sukelti neigiamas emocijas: Kai kuriems žmonėms gali neigiamai paveikti nuotaiką, sukelti panikos priepuolius, drebėjimo-virpėjimo pojūtį, labai stipriai pakelti širdies ritmą.
6. Kava gali suprastinti miego kokybę: Kofeinas ilgai išlieka aktyvus organizme, tad dažnai žmonėms pablogina miego kokybę, sumažina giliosios miego fazės trukmę, o dėl to nukenčia poilsis. Ypač jei geriate per vėlai.
7. Prasta kavos gėrimų sudėtis: Gėrimai su kava dažnai būna kaloringi, turi daug cukraus ir riebalų. Jie įtakoja kalorijų perteklių ir nutukimą.
8. Kava gali rūgštinti organizmą: Kava taip pat yra žemo pH gėrimas, reiškia tai rūgština organizmą.

Jei po kavos išgėrimo jaučiate galvos skausmą, svaigimą, drebulį, širdies plakimo padažnėjimą, dirglumą, neramumą, nerimą jūsų organizmas yra jautrus kofeinui, arba padauginote normą.

Jautresniems žmonėms arba nėščiosioms ši norma dar mažesnė - ne daugiau kaip 200 mg per dieną, tai yra maždaug 2-3 puodukai juodos kavos.

Kofeinas taip pat gali daryti įtaką ir miego kokybei. Rekomenduojama paskutinį kavos puodelį išgerti bent 9 valandas prieš miegą. Jautresniems žmonėms net pietų metu išgerta kava gali sukelti nemigą.

Taip pat, reikėtų vengti gerti labai karštą kavą, nes karštesnis nei 65 °C vanduo padidina auglių stemplėje riziką gyvūnams, todėl manoma, kad tokia temperatūra gali būti kancerogeniška ir žmonėms.

Kaip vartoti kavą sveikiau?

Nors kava gali būti naudinga, ji tokia tampa tik tuomet, kai vartojama tinkamai. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad filtruota kava yra palankesnė širdies ir kraujagyslių sistemai nei nefiltruota. Priežastis paprasta - filtras sulaiko tam tikras medžiagas, kurios gali didinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Kita svarbi detalė - laikas. Kavos gėrimas tuščiu skrandžiu gali dirginti skrandžio gleivinę, todėl patariama ją gerti po pusryčių ar bent su nedideliu užkandžiu.

Jei vartojame ne tik kavą, bet ir arbatą, energetinius gėrimus ar net šokoladą, galime peržengti rekomenduojamą normą. Tai gali sukelti nemalonius pojūčius - pradedant lengvu drebulio jausmu ir baigiant per dideliu stimuliacijos efektu.

Jeigu gersite vieną po kito puodelius kavos, geriau tikrai nepasijausite. Kaip teigia knygų autorė ir dietologė Ali Miler, kofeinas turi stimuliuojantį efektą nervų sistemai. Todėl verta žinoti, kad tuo metu suaktyvinama streso hormono kortizolio gamyba, kuris neigiamai veikia mūsų savijautą: sukelia panikos priepuolius, miego sutrikimus, nerimą (taip pat ir socialinį). Reikėtų kavos nepadauginti, jeigu nenorite patirti tokių pojūčių, taip pat - likus 6 valandoms iki miego vengti kavos.

Jeigu negalite gerti kavos dėl sveikatos, tačiau tai yra įėję į įprotį, kavos gėrimo ritualas, tuomet kava be kofeino gali būti gera alternatyva, kai mes jaučiame tą kvapą ir skonį, bet kofeinas mūsų visai neveikia.

Taigi, kava gali būti ne tik kasdienis malonumas, bet ir sąjungininkė siekiant ilgesnio bei sveikesnio gyvenimo. Viskas priklauso nuo to, kokią kavą renkamės ir kaip ją geriame. Kavos nauda pasireiškia tuomet, kai šis įprotis dera su subalansuota mityba ir aktyviu gyvenimo būdu.

Rekomendacijos, kaip geriausia vartoti kavą:

• Vartokite filtruotą kavą.
• Gerkite kavą po valgio, o ne tuščiu skrandžiu.
• Stebėkite savo kofeino suvartojimą iš visų šaltinių.
• Venkite gerti kavą likus 6 valandoms iki miego.
• Jei esate jautrūs kofeinui, rinkitės kavą be kofeino.
• Nepadauginkite kavos, kad išvengtumėte streso hormonų išsiskyrimo ir kitų neigiamų poveikių.

tags: #ar #galima #buti #gyvai #vien #kava