Gyvenimas Bute Restitucijos Metu Lietuvoje: Teisės, Atsakomybė Ir Draudimas

Šiame straipsnyje aptarsime restitucijos klausimus, susijusius su gyvenimu bute, pirkėjo ir pardavėjo atsakomybę, bei kitus svarbius teisinius aspektus. Straipsnyje nagrinėjami restitucijos klausimai, ypač susiję su ieškiniais dėl gyvenamojo būsto. Civilinėje teisėje, tarp sandorių negaliojimo pagrindų, įtvirtinti tariamieji ir apsimestiniai sandoriai.

Restitucijos Samprata Ir Istorija

Lietuvos Respublikos civilinėje teisėje pati restitucijos sąvoka, išvertus iš lotynų kalbos reiškianti atkūrimą, sugrąžinimą į pradinę padėtį, yra palyginti nauja, įstatymiškai ji įtvirtinta tik 2000 metais, priėmus naująjį Civilinį kodeksą. Ankstesnėje, 1964 metais priimtoje CK redakcijoje restitucijos sąvoka vartojama nebuvo. Šis reguliavimas vertintinas kaip iš esmės naujo restitucijos reglamentavimo modelio sukūrimas, šio teisės instituto reikšmės sustiprinimas.

Atsisakant ankstesnio, iš socialistinės santvarkos perimto civilinio teisinio reguliavimo ir kuriant naująjį, šiuo metu galiojantį, 2000 m. Civilinį kodeksą, Lietuvoje vykdytas materialinės teisės kodifikavimas, siekiant šiuolaikiškai reglamentuoti civilinius teisinius santykius, pritaikyti juos prie pasikeitusios visuomeninės santvarkos. Šiam tikslui įgyvendinti buvo ne tik pasitelktos Lietuvos teisės mokslininkų žinios, bet taip pat semtasi patirties ir nemažai normų perimta iš kitų valstybių civilinio teisinio reguliavimo.

Kaip ir daugelis civilinės teisės institutų, restitucija į šiuolaikinę teisę atėjo dar iš Senovės Romos laikų. Restitucija buvo perimta iš klasikinės romėnų teisės, kur restitucijos terminu buvo įvardinta ypatinga pretorinės gynybos priemonė formuliariniame procese, kuria pasinaudodamas pretorius, remdamasis ne įstatymu, o savo nuožiūra, bei vadovaudamasis teisingumu, atkurdavo prieš tai buvusią civilinis santykis padėtį. Pavyzdžiui, apgaulės ar prievartos būdu sudaryto sandorio nukentėjusioji šalis galėjo kreiptis į pretorių, kurio tikslas buvo sugrąžinti šalį į pirmykštę padėtį, buvusią iki ydingojo sandorio.

Šiandien, pasak profesoriaus S. Ūselio, restitucija apima, pavyzdžiui, be pagrindo įgyto turto arba nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą. Šiam teisę tą turtą valdyti - jei vienas asmuo be teisinio pagrindo gavo turtą ar pinigų sumą iš kito asmens, jis privalo visa tai grąžinti teisėtam savininkui, kad nebūtų laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar įgavusiu nepagrįstą naudą. Restitucija taikoma įvairiais pagrindais, įskaitant atvejus, kai turtas gautas neteisėtai (pvz., dėl sukčiavimo) pagrindu, arba kai asmuo, turintis turtą, gauna naudos atlikdamas nepateisinamus veiksmus.

Apibendrinant galima paminėti taikls G. Geco restitucijos taisykles. Šios teisės nuostatomis, o sprendžiant negaliojimo pasekmes klausimą, dažniausiai pasitelkiamos be pagrindo įgyto turto grąžinimo (nepagrįsto praturtėjimo) taisyklės. Šio sandorio šalys reikalauja grąžinti tai, ką jos įvykdė neprivalėdamos to daryti. Šio sandorio pasekmės taip pat nėra įvardijama. Laikomasi nuostatos, kad viskas, kas įgyta pagal negaliojantį sandorį, laikoma įgytu be pakankamo teisinio pagrindo ir turi būti grąžinta vadovaujantis nepagrįsto praturtėjimo taisyklėmis.

Restitucijos Reglamentavimo Ypatumai Skirtingose Teisės Sistemose

Apibendrinant restitucijos sampratą, pateikiama lentelė, kurioje lyginami restitucijos reglamentavimo ypatumai skirtingose teisės sistemose:

Pardavėjo Atsakomybė Už Nekilnojamojo Daikto Kokybę

Užtikrinti parduodamo nekilnojamojo daikto kokybę yra pardavėjo pareiga. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

Svarbu paminėti, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Įstatymas numato, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis).

Įstatymas įtvirtina netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą nusipirkusio pirkėjo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.399 straipsnis). Tačiau teisė reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties galima tik tuomet, kai daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą.

Nustatant ar sutarties pažeidimas yra esminis, būtina įvertinti, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, ar nukentėjusios šalies lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio pardavėjo veiksmų ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Taigi įstatymas gina Jūsų, kaip nekokybišką nekilnojamąjį daiktą įsigijusio asmens, teises kartu sukurdamas saugiklius ginančius ir pardavėjo interesus.

Teisė Į Būsto Neliečiamybę

Savininko teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Konstitucijos 24 straipsnyje. Pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet ir yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą.

Jūsų nuosavybės teisė negali būti suvaržyta ar apribota dėl asmens, kuris kaip savo gyvenamąją vietą deklaravo Jūsų buto adresą, kadangi nuosavybės teisė priklauso savininkams. Jokių teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso Jums, Jūsų pažįstamas neturės. Tuo atveju, jei visgi būtų pažeista teisė į būstą (savavališkas įsikėlimas į butą ar kt.) ją galima ginti Lietuvos įstatymuose nustatyta tvarka.

Gynybos būdai šiuo atveju gali būti įvairus: iškeldinimas, žalos atlyginimas, restitucija ar pan. Dėl pažeistų teisių reikėtų nustatytais terminais kreiptis į Lietuvos Respublikos teismines institucijas su ieškiniu dėl iškeldinimo ar žalos atlyginimo (priklausomai nuo reikalavimo). Jūsų atveju vien asmens įregistravimas bute teisinių pasekmių Jums nesukelia, kadangi nėra jokios realios grėsmės dėl kokių nors teisinių pasekmių.

Žinoma, vienintelės galimos pasekmės yra mokesčių skolos už taikomas paslaugas, kurių suma apskaičiuojama atsižvelgiant į gyventojų skaičių (pvz. šiukšlių išvežimas ar pan.). Remiantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu deklaruotos gyvenamosios vietos duomenys gali būti pakeisti, ištaisyti ar panaikinti to prašant gyvenamąją vietą deklaravusiam asmeniui, šiuo atveju Jūsų pažįstamui, arba gyvenamosios patalpos savininkui(-ams). Todėl bet kuriuo metu, turėsite galimybę pakeisti šiuos duomenis. Prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti deklaravimo duomenis nagrinėja ir sprendimą dėl jų taisymo, keitimo ir panaikinimo priima deklaravimo įstaiga.

Turto Dalybos Skyrybų Atveju

Skyrybų metu turtas ir įsipareigojimai yra dalijami, ir šituos klausimus jūs išsprendžiate patys, su vyru, pasirašydami sutartį. Pasirašius sutartį, teismui ją patvirtinus ir tai nutarčiai įsiteisėjus, vyras nebeturės jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl priteisimo, nes viskas jau išspręsta.

Teismo sprendimas, kuris įsiteisėja, yra vykdytinas, laikoma kad ginčas yra pilnai ir visiškai išspręstas, ir draudžiama dėl to paties dalyko ar tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą pakartotinai, toks ieškinys turėtų būti nepriimtas, o jeigu bus priimtas, tuomet turėtų būti atmestas.

Viskas priklauso nuo to, ar jūsų vyras pasirašys sutartį, kurią jūs pateiksite, nes laikoma, kad sutarties laisvės principas yra vykdomas, ir niekas neprivalo pasirašyti tokios sutarties, kuri prieštarauja jo interesams. O jeigu pasirašė, tai tuomet sutinka su tuo, kas išvardinta, ir kažko daugiau reikalauti neturi pagrindo.

Jeigu skiriatės abipusiu sutarimu sąlygas diktuojate jūs su sutuoktiniu įskaitant ir tai kaip dalinatės turtą. T.y. skyrybų pasekmių sutartyje galite nurodyti, kad kiekvieno sutuoktinio lėšos esančios asmeninėje banko sąskaitoje lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (ar pan.). Teismas savo iniciatyva tikrai nesigilins kiek jūs santaupų turite ar kam jas dovanotoje ar pan.

Bet jei, kaip ir minėjote Jūsų sutuoktinis yra konfliktuojantis žmogus, gali būti įvairių situacijų ir, taip gali būti, kad teismas gali įpareigoti Jūsų brolį grąžinti Jums pinigus ir tada juos dalins per pusę Jums su sutuoktiniu ar pan. Gali pasitaikyti, net taip, kad Jūsų butą gali dalinti Jums ir sutuoktiniui per pusę (ar kitokiomis dalimis), jei jame buvo atlikti kokie nors remontai ar pan. Įvairių situacijų gali pasitaikyti tikrai.

Nepamirškite, kad jeigu skiriatės bendru sutarimu, visus iki vieno klausimus išprendžiate sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. O ką jūs nurodysite sutartyje, ir pasirašysite, tą teismas patvirtins, jeigu sutartis neprieštaraus imperatyvioms teisės normoms ar gerai moralei. Bet jeigu vyras grasina, ar nesutinka, tai jis paprasčiausiai nepasirašys tos sutarties ir tiek, jeigu sąlygos jam nepriimtinos.

Supraskite, esmė ne tame jūs turite tas santaupas, ar atiduodate jas broliui, ar išleidžiate, reikalas visai kitas. O jeigu jūsų vyras nepasirašo sutarties, reiškia kad jis nesutinka skirtis bendru sutarimu.

Jeigu klausysit šalto proto, tartis visada geriau, sutaupote ir laiko, ir pinigų. Jeigu kreipiatės į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir reiškite turtinius reikalavimus, yra mokamas žyminis mokestis, tai pirma. Antra, jeigu jūsų vyrui pavyktų apsiginti, kas tikrai yra įmanoma, ir byloje nieko nepasieksite, gali tekti atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas.

Bylą laimi ne tas kas laimi, o tas kas jos išvengia, ir tartis gražiuoju vienareikšmiškai geriau.

Daugiabučių Gyventojų Atsakomybė Ir Draudimas

Nepaisant to, kad daugiabučių namų administratoriai prižiūri bendrąsias erdves ir užtikrina jų priežiūrą, tai nereiškia, kad gyventojai yra visiškai apsaugoti nuo galimų nuostolių. Jei žala atsiranda dėl gedimų bendro naudojimo objektuose (tai gali būti vamzdžiai, laidai, balkonai, laiptinės, stogai ir pan.) gedimo, atsakomybė dažnai tenka patiems savininkams, nepaisant to, kad juos prižiūri administratoriai. Taigi kaip iš tikrųjų veikia atsakomybė daugiabučiuose ir kodėl vien asmeninio būsto draudimo gali nepakakti?

Štai bene didžiausia daugiabučius Lietuvoje administruojanti įmonė „Mano būstas“ pasidalijo, kad jų administruojamuose daugiabučiuose įvairios žalos fiksuojamos kasmet, o dažniausiai jas padengti tenka patiems gyventojams. „Kiekvienais metais mūsų prižiūrimuose daugiabučiuose fiksuojamos įvairaus dydžio žalos bendrojo naudojimo erdvėse. Jos įvyksta tiek dėl žmogiškojo faktoriaus, tiek dėl gamtos reiškinių (smarkios liūtys, vėjai ir kt.), o nuostoliai siekia nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų. Daugeliu atvejų nuostoliai dėl tokių žalų gula ant visų namo bendraturčių pečių“, - nurodė įmonės Komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis.

Būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas pažymėjo, kad pagal Civilinį kodeksą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra visų savininkų bendroji nuosavybė. Tai reiškia, kad visi butų ar kitų patalpų savininkai patys atsako už šiuos objektus proporcingai savo turimai turto daliai. „Jeigu, pavyzdžiui, kilo gaisras ir jo priežasties nustatyti nepavyksta, atsakomybė už bendro naudojimo objektų atstatymą tenka visiems savininkams. Kitaip tariant, kaimynai apmoka nuostolius bendromis lėšomis, nes būstų savininkai - kolektyviai atsakingi už bendro naudojimo objektus“, - A. Čaplikas.

Draudimas yra vienas iš efektyviausių būdų apsisaugoti nuo nenumatytų išlaidų, tačiau būsto draudimas, kurį dažniausiai renkasi žmonės, dengia tik individualaus buto ar jo įrangos žalą, o bendro naudojimo objektai lieka be apsaugos. Todėl, jei namą administruojanti įmonė nepasiūlė gyventojams sudaryti kolektyvinės draudimo sutarties, tuomet nelaimės atveju kilusią žalą gyventojams tenka padengti patiems.

„Norint apsaugoti nieko dėtų butų savininkų interesus, reikia nedelsti ir priimti atitinkamus politinius sprendimus tam, kad nuostoliai negultų ant gyventojų bei visų mokesčių mokėtojų pečių taip, kaip atsitiko Vilniaus Viršuliškių mikrorajone sprogusio daugiabučio atveju. Namo atstatymas valstybei bei Vilniaus miesto savivaldybei kainavo virš milijono eurų. Šiandien tam reikia politinės valios sudėliojant aiškų bendro naudojimo objektų draudimo mechanizmą, kaip apsaugoti daugiabučių namų gyventojus nuo tokių nelaimių“, - atkreipė dėmesį A. Čaplikas.

Pasak jo, privalomojo draudimo bendroms erdvėms praktiką jau seniai taiko Vakarų valstybės, todėl norint apsaugoti save ir savo turtą, tokiu pavyzdžiu esą reikėtų pasekti ir Lietuvai. „Vakarų valstybėse tokia praktika jau seniai taikoma ir niekam nekyla abejonių nesidrausti. Juk kažkada ir privalomasis civilinis automobilių draudimas atrodė kaip utopija, tačiau dabar kelyje sunkiai rasime tokio neturintį. Svarbiausia - suprasti, kad bendras turtas reiškia bendrą atsakomybę, o draudimas - tai ne išlaidos, o apsauga. Nelaimių nesuplanuosime, bet galime padaryti viską, kad nuo jų apsaugotumėme tiek save, tiek savo turimą turtą“, - pabrėžė A. Čaplikas.

Būsto rūmų prezidentas pripažįsta, kad bendrųjų patalpų draudimo klausimas Lietuvoje tik pradedamas aptarinėti, todėl iki pokyčių gali laukti ilgas kelias. Jis taip pat pridėjo, kad šių pokyčių anksčiau ar vėliau imtis reikės, nes dabar galiojanti tvarka nėra teisinga visų atžvilgiu. A. Čaplikas mano, kad privalomojo daugiabučių namų bendrųjų patalpų draudimo įvedimas atneštų vien tik privalumus, nes įvykus nelaimėms neliktų jokių abejonių, kas yra atsakingas.

Kartu su specialistais atlikti skaičiavimai parodė, kad priklausomai nuo namo ir būtų skaičiaus jame, vidutinė tokio draudimo kaina butui būtų nuo 17 iki 20 eurų metams.

Sandorio Negaliojimas: Teorija Ir Praktika

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau vadinama - CK) įtvirtintas sandorio negaliojimo institutas. Sandoriu laikomas asmenų veiksmas, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Pagrindinis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Neturintys esminio valios elemento - siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas - veiksmai nėra sandoriai.

Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. šio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti CK 1.86 straipsnyje įtvirtinta, jog tik dėl akis (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

Sandorio šalies valios trūkumai gali pasireikšti ne tik simuliuojant patį sandorio sudarymo faktą, bet ir nuslepiant tikrąsias juo siekiamas pasekmes, imituojant kitokio pobūdžio susitarimo sudarymą. Tokių situacijų sprendimui CK 1.87 straipsnyje įtvirtintas apsimestinis sandoris negaliojimo institutas, jo nuostatas taikant atvejams, kai sandoris sudaromas kitam sandoriui pridengti. Šiuo atveju susiklosto "dvigubi" teisiniai santykiai, iš esmės sudaromi du sandoriai - apsimestinis ir tikrasis. Tokie apsimestiniai sandoriai turi būti eliminuojami iš civilinės apyvartos sprendžiant dėl tikrojo (pridengiamojo) sandorio likimo.

Sandorių Rūšys

Praktinis Pavyzdys: Danutės M. Istorija

Birštone gyvenanti beveik 80-ies Danutė M. 2018 m. birželį pardavė savo butą sesers dukrai. Pirkimo-pardavimo sandorį įregistravo Kauno 18-ojo notarų biuro notaras Donatas Germanavičius. Įdomu tai, kad dar 1992 m. Danutė M. notaro kontoroje sudarė testamentą, kuriuo savo turimą turtą - butą Birštone - po mirties nusprendė palikti sesers dukrai Daivai Lopatienei. 2018 m. tą patį butą jau pardavė D.Lopatienei. Ši butą, kuris anksčiau ar vėliau būtų atitekęs jai, pirko už 20 tūkst.

Situacijos tragizmas paaiškėjo jau pirmą mėnesį po buto pardavimo. Tuo metu Danutė buvo prisiglaudusi gyventi pas kitą giminaitę, kuri matė, kad Danutė silpna ir vargu ar sugebės viena gyvendama tvarkytis. Tada ir paaiškėjo, kad Danutė nebeturi buto Birštone. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo likę labai nedaug laiko, kada Danutė privalės išsiregistruoti iš jo. Paaiškėjo ir tai, kad Danutė į butą negali patekti, nes pakeista spyna.

Tiesa, registruojant sandorį Danutė patvirtino gavusi pinigus, tačiau teisme ji negalėjo paaiškinti, kodėl notarui taip nurodė. Danutės interesams ėmėsi atstovauti daugiau kaip 20 metų Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui vadovavęs Antanas Grušelionis. Ieškinyje teismui advokatas pateikė dokumentus, kuriuose nurodoma, kad dar 1982 m. Danutė įrašyta į Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro įskaitą dėl vidutinio sunkumo protinio atsilikimo.

Testamentu paliktą butą nusipirkusi Danutės dukterėčia D.Lopatienė tokį sprendimą aiškina dideliu rūpesčiu. Ji patvirtino žinanti, kad jos teta jau nuo 1982 m. įrašyta į Prienų pirminės sveikatos centro psichiatro įskaitą. Danutės dukterėčia leido suprasti, kad ginčas dėl testamentu jai palikto ir parduoto buto kilo dėl kitų giminių įsikišimo. Danutė aiškino jų negavusi, o D.Lopatienė tikino, kad perdavusi pinigus prieš kelionę pas notarą ir daugiau jų nemačiusi. Vis dėlto klausimas, kam pirkti jau ir taip testamentu paliktą butą, vis dar lieka neaiškus. Juolab akivaizdu, kad sutarties sąlygos Danutės atžvilgiu buvo nepalankios.

Danutės advokatas A.Grušelionis atkreipė dėmesį ir į buto kainą - 20 tūkst. eurų. Registrų centras nurodo, kad 45 kv. m. butas įvertintas 27 tūkst. eurų, o rinkos kaina, anot advokato, yra tris kartus didesnė.

Be to, pakeistos buto durų spynos sufleruoja apie kiek kitokias užmačias. Danutė padrikai pasakojo apie įvykius, prieš pasirašant pardavimo sutartį pas notarą, bet prisiminė, kad vyko giminės susirinkimai, kuriuose visi kalbėjo, tarėsi.

Draudikas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia paliko spręsti teismui, tačiau išsakė savo poziciją, kad ginčo sutartį tvirtinęs notaras savo pareigą esą atliko tinkamai ir kvalifikuotai. Pažymima ir tai, kad, nepaisant ieškinyje nurodytų Danutės sveikatos sutrikimų, byloje nėra duomenų, jog ji sutarties sudarymo metu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu, būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia.

Danutei atstovavęs advokatas A.Grušelionis teismo prašė priimti atskirą nutartį dėl notaro netinkamo, aplaidaus elgesio ir Notariato įstatymo nuostatų pažeidimų, tvirtinant sutartį tarp Danutės ir D.Lopatienės.

Sandoris pripažintas negaliojančiu, taikyta vienašalė restitucija ir butas grąžintas Danutei. Šio Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo sprendimo niekas neskundė, 20 tūkst.

Ruošdamasis atlikti notarinį veiksmą, notaras, visų pirma, patikrina, ar jo dalyviai neįtraukti į Neveiksnių arba ribotai veiksnių asmenų registrą. Pagal Civilinį kodeksą į tokių asmenų registrą duomenys įtraukiami tik teismo tvarka. Jei minėtame registre nėra duomenų apie sandorio šalių neveiksnumą / ribotą veiksnumą, notaras tęsia pasirengimo sandorio tvirtinimui procedūrą, t. y. įsitikina asmens tapatybe, valia, sugebėjimu suvokti savo veiksmus, jų padarinius. Šiuo tikslu notaras užduoda klausimus, bendrauja su asmeniu, tikrina kitus viešų registrų duomenis.

tags: #ar #galima #gyventi #bute #kol #vykdomas