Nekilnojamojo Turto Įsigijimas Lietuvoje Užsieniečiams: Apribojimai, Kainos ir Tendencijos

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje patiria įvairių iššūkių ir pokyčių, ypač dėl geopolitinės situacijos ir didėjančio užsieniečių susidomėjimo įsigyti būstą šalyje. Šiame straipsnyje aptariama NT įsigijimo užsieniečiams situacija, apribojimai, kainų dinamika ir kiti svarbūs aspektai.

Nekilnojamojo turto specialistai pastebi itin suaktyvėjusį Rusijos ir Baltarusijos piliečių susidomėjimą nekilnojamuoju turtu pajūryje. Tačiau investuotojai iš Rytų sunerimę, mat teismas panaikino dar vieną nekilnojamojo turto sandorį, kuriuo Rusijos piliečiai Palangoje įsigijo nekilnojamojo turto. Pastaraisiais metais vis daugiau poilsį Palangoje renkasi poilsiautojai iš Rytų. Tačiau čia juos vilioja ne tik grynas oras, ar, jų teigimu, nebrangios paslaugos.

„Vienas iš klausimų, aišku, yra ir apie nekilnojamą turtą. „Buto dar neturime kol kas, bet norėtume. „Maskva jau persisotino Jūrmala, mes tą jaučiame. Iš ten traukiasi ir ateina čia tie, kurie sako: nenoriu su tais pačiais maskviečiais būti ir Maskvoje, ir Jūrmaloje. Jie jau ieškosi [būsto] Palangoj. Tokie pirkėjai perka būstą, kurio vertė nuo 300 tūkst. iki 1 mln. litų.

Pvz., prieš trejus metus Rusijos pilietis buvo įsigijęs butą Palangoje, vėliau įsteigė bendrovę, kurios vardu įsigijo ir butui priklausantį žemės sklypą. Tokia tendencija, kai prisidengus įkurta bendrove užsieniečiai bando įsigyti žemės, pasak prokuroro, buvo ryški 2010-2012 metais. Nekilnojamojo turto specialistai sako, kad užsienio investuotojai yra sunerimę, nes nebegali įsigyti žemės oficialiai.

Nuomos Rinka ir Jos Iššūkiai

NT brokeris Mantas Mikočiūnas sakė, kad pastaruoju metu sostinėje gerokai išaugo tiek nuomos paklausa, tiek kaina. „Į Vilnių gyventi atvyksta ne tik karo pabėgėliai iš Ukrainos, bet ir baltarusiai. Iš Baltarusijos daugiausiai atvyksta IT specialistai. Jų pajamos gana didelės. Todėl jie, o ne ukrainiečiai ir iškreipia nuomos rinką. Nuomotojai dažnai net nesigilina - ukrainiečiai ar baltarusiai nori nuomotis būstą. Jie nenori priimti jokių užsieniečių. Tokiais atvejais baltarusiai siūlo didesnę nuomos kainą. Tai ir suteikia lūkesčius nuomos kainoms augti.

M. Mikočiūno teigimu, tiems, kam sunku būstą išsinuomoti normaliomis sąlygomis, yra linkę mokėti daugiau. „Nuomos kainos pakilo apie 10-15 proc. Tačiau tai dar ne nuomos piko metas, kuris ateis liepą ir rugpjūtį, kai būsto ieškos studentai. Sudėtinga net prognozuoti, kokios bus kainos tuo metu. Žinoma, bus baigti statyti nauji būstai ir žmonės, kurie juos įsigijo investicijai išnuomos. Pasiūla po truputį pildysis. Tačiau paklausa vis tiek bus didesnė“, - prognozavo brokeris.

Vyresni Nuomotojai Nepasitiki Užsieniečiais

Anot pašnekovo, butus nuomoti užsieniečiams labiausiai bijo vyresni, nuo 50 metų žmonės. „Vyresnius žmones veikia rusiška propaganda, jie dažniausiai žiūri, ar skaito rusiškas naujienas, kur yra skleidžiama dezinformacija. Ten rašoma, kad ukrainiečiai nuomininkai kažką apvogė. Nors tokia informacija buvo paskleista vos prasidėjus karui, kai dar nė vienas ukrainietis nebuvo atvykęs į Lietuvą. Tačiau žmonės tokia informacija tiki. Todėl jie ir galvoja, kad ukrainiečiai bus blogi arba nemokūs nuomininkai. Tačiau jaunesni žmonės neskirsto žmonių ir nuomoja būstus tiek lietuviams, tiek užsieniečiams“, - komentavo M. Mikočiūnas.

Pasak jo, būna tokių žmonių, kurie nenori būsto nuomoti užsieniečiams arba ir lietuviams, kurie turi vaikų ar augintinių. „Tačiau kartais tokiems nuomotojams tenka nusileisti, nes jie gali taip ir nerasti nuomininkų. Tačiau dabar kai kurie žmonės verčiau jau priima lietuvių šeimą su vaikais ar gyvūnais nei užsieniečius“, - pastebėjo M. Mikočiūnas.

Rinkoje Mažėja Nuomojamų Būstų

Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus, nuomos rinka šiandien stebina. „Šiuo metu rinkoje yra vos 400 butų skirtų nuomai. Jeigu palyginsime su sausio mėnesiu, nuomos pasiūla siekė 2 tūkst. butų. Tai lėmė į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai, baltarusiai. Kiti žmonės išėmė būstus iš rinkos, nes juos suteikė neatlygintinai gyventi karo pabėgėliams. Vasarą turėtų situacija keistis, dalis žmonių išvažiuos. Tačiau vėliau būstų ieškos studentai ir jiems turbūt paieškas reiktų pradėti jau vasaros pradžioje. Nuomos kainos dabar išaugo, dalis žmonių stengiasi pasinaudoti esama situacija“, - situaciją nuomos rinkoje komentavo M. Statulevičius.

NT ekspertas, įmonės „Real data “ vadovas Arnoldas Antanavičius irgi sakė, kad prieš karą didmiesčiuose nuomos pasiūlos buvo 3 kartus daugiau, dabar ši rinka susitraukė. „Išaugusi paklausa suvalgė laisvus butus ir rinka į tai sureagavo. Nuomos kainos pakilo. Kai kurie nuomotojai įsidrąsino reikšmingai pakelti nuomos kainą. Artėjant vasaros sezonui, gerų žinių būsimiems nuomininkams nenusimato. Didelė tikimybė, kad nuomos kainos toliau augs. Tokie rinkos dėsniai. Augant paklausai nuomotojai kels kainas. Nebent sulauktume netikėtų geopolitinių įvykių. Tačiau kol kas atrodo, kad karas vyksta tik Ukrainoje ir į kitas šalis neplis. Be to, ir patys ukrainiečiai neskubės grįžti į savo šalį, kol ji nebus atstatyta. Tad demografinis šuolis nebus laikinas. Tai reiškia, kad nuomos paklausa bus didelė, o vystytojai vargu ar taip greitai spės pastatyti naujus būstus“, - prognozavo NT specialistas.

Kiek Kainuoja Išsinuomoti Butą Vilniuje?

NT skelbimų portale „Aruodas“ Vilniuje nuomai skirtų butų yra tiek, kiek ir minėjo M. Statulevičius - 429. Vidutiniškai vieno kambario buto nuoma siekia 500 eurų. Pavyzdžiui, Baltupiuose naujos statybos, vieno kambario buto nuoma kainuoja 580 eurų mėnesiui. Jeigu nuomininkas turi gyvūną, šiam mokestis mėnesiui siekia dar 15 eurų. Tuo metu Žirmūnuose senos statybos, vieno kambario buto nuoma atsieitų 420 eurų, butas naujai suremontuotas. Antakalnyje 2 kambarių senos statybos buto nuoma kainuoja 500 eurų. Buto nuomotojai skelbime nurodo, kad butas nuomojamas tik lietuviams, užsieniečiai nepriimami. Pigiausiai butą galima išsinuomoti Justiniškėse. Butas vieno kambario senos statybos daugiabutyje, nuomos kaina siekia 280 eurų.

Nekilnojamojo Turto Įsigijimas ir Šengeno Vizos

Atmetus 60 eurų konsulinį mokestį, Lietuvoje išduodama Šengeno viza trečiųjų šalių piliečiams kainuoja nuo 1500 eurų. Už tiek jau galima nusipirkti vaiduoklį primenančią apleistą sodybą, joje net nepasirodyti, užtat įgyti teisę keliauti po visą Europos Sąjungą. Nekilnojamasis turtas ES valstybėje yra vienas iš keleto būdų gauti išsvajotąją vizą baltarusiui ar ukrainiečiui. Kiek užsieniečių tuo pasinaudoja, Migracijos departamentas tikslių žinių neturi. Tačiau pasižvalgę po kaimus „Lietuvos ryto“ žurnalistai įsitikino, kad tokių asmenų gali būti šimtai.

Siekiantys gauti daugkartinę Šengeno vizą Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai įsigyja Šiaurės Lietuvos kaimuose pigias trobas ar butus, kuriuose nė nemano gyventi. Dešimtmečius neprižiūrimuose būstuose kaupiasi šiukšlės, jie griūva. Bet užsieniečiams pirkti nuošaliuose kaimuose būstus paranku, nes čia jų kainos prasideda nuo 1,5 tūkst. eurų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai neseniai surengė tokių namų ir daugiabučių patikrinimą, tačiau migracijos srautų ir procesų kontrolė naudos davė nedaug. „Pradėjome nuo nulio ir baigėme nuliu“, - neslėpė VSAT atstovas Rokas Pukinskas. Mat dauguma baltarusių ir ukrainiečių, kurie yra nekilnojamojo turto Šiaurės Lietuvoje šeimininkai, net nėra matę tų namų, o kai kurie nežino ir kur jie yra. Jų tikslas - viza, suteikianti teisę išvykti į Šengeno erdvės valstybę.

Tai patvirtino ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai: Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad patikimumo kriterijus atitinkantys užsieniečiai, įsigiję nekilnojamojo turto Lietuvoje, gali gauti ilgiau galiojančias daugkartines Šengeno vizas.

Apleisti Pastatai ir Kaimų Problemos

Paškučių kaime (Biržų r.) griūvančiame kolūkių laikų daugiabutyje net septyni butai iš aštuonių priklauso užsieniečiams. Trupančios plytos, per stogą upeliais tekantis vanduo, laiptinėse nubyrėjęs tinkas, langai kiauromis akiduobėmis - akivaizdu, kad namas baigia savo amžių.

Niekas baltarusių ar ukrainiečių Paškučiuose nėra matęs. Jų butų durys atlapotos, viduje dar likę buvusių šeimininkų senų baldų. Ne ką geresnė būklė ir buvusios kolūkio valgyklos Mažuikiuose (Biržų r.), kurią įsigijęs užsienietis taip pat kažin ar kada pasirodys.

Skrebiškiuose (Biržų r.) ukrainiečių būstas daugiabučiame - be langų. Viduje pilna plastikinių alaus butelių, pakampėje - du vaikiški vežimėliai. Kaimynas Arūnas patvirtino - šio buto šeimininkų niekas nėra matęs.

Kupreliškyje (Biržų r.) apgriuvusi troba kainuoja 1,5 tūkst. eurų, todėl nuosavą kampą čia įstengia įsigyti net socialiai remtini asmenys. Kaime sutiktas Jurgis Latvėnas mostelėjo ranka: „Tas alytnamis užsieniečio, dar du namai jiems priklauso ten toliau.“

Prieš keletą metų du namus Kupreliškyje nusipirkusi atvykėlė iš pradžių vietos gyventojams aiškino, kad nekilnojamąjį turtą perka sau, paskui - kad dukteriai, o vėliau pradingo.

Antai Papilyje namą įsigijęs vos vienas atvykėlis - dailininkas iš Ukrainos, bet jis gyvena nuolat. Tuščių namų čia nedaug. Alizavoje (Kupiškio r.) butą nusipirkęs tik vienas baltarusis. Užtat Papilio seniūnijos kaimuose - net vienuolika namų, kurie priklauso Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams.

Baltarusijos ambasados prašymu seniūnijos vadovui Renui Čygui teko važiuoti į vieną kaimą fotografuoti griūvančio namo. Mat kaimynų valstybės diplomatinė atstovybė pasidomėjo, ar jų šalies pilietis įsigijęs tinkamą gyventi būstą.

Statistika ir Duomenys

Paskutiniais duomenimis, Rusijos piliečiai šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje įsigijo 524 NT objektus, 2021 m. - 1005, 2020 m. - 801, 2019 m. - 642, 2018 m. 649. Baltarusijos piliečiai 2022 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje įsigijo 239 NT objektus, 2021 m. - 504, 2020 m. - 397, 2019 m. - 285, 2018 m. 268.

Daugiausia NT objektų įsigyjama didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat šių miestų rajonuose, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, Kauno rajone ar Klaipėdos rajone - tokią statistiką pateikė Registrų centras.

Nuomonės ir Diskusijos

Seime jau gimė pataisos, kad kol mūsų šalyje galioja nepaprastoji padėtis, rusai negalėtų čia vykdyti nekilnojamojo turto (NT) sandorių. Rusijai tęsiant neišprovokuotą karą prieš Ukrainą ir negailestingai žudant civilius gyventojus ir naikinant šalies infrastruktūrą, Lietuva uždraudė Rusijos piliečiams atvykti į mūsų šalies teritoriją.

Registrų centras skaičiuoja, kad šiemet Rusijos piliečiai Lietuvoje jau įsigijo 699 NT objektus. Visgi visiškai uždrausti tokių sandorių negalima, nes to neleistų ir Lietuvos Konstitucija, ir Europos Sąjungos teisės aktai.

Kaip rodo Registrų centro portalui LRT.lt pateikti duomenys, per penkerius metus Lietuvoje NT objektų įsigijo beveik 3,2 tūkst. Rusijos piliečių. Iš jų 699 - per dešimt šių metų mėnesių. Daugiau nekilnojamojo turto objektų Lietuvoje įsigyja ir baltarusiai - per penkerius metus jie įsigijo apie 1,5 tūkst. objektų. Iš jų 376 buvo nupirkti šiemet.

Daugiausia NT objektų Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kaip pranešė Registrų centras, įsigijo Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse, Visagino savivaldybėje.

Vidutinė šiais metais Rusijos ir Baltarusijos piliečių sudarytų NT sandorių vertė yra apie 80-90 tūkst.

NSGK dirbantis opozicijos atstovas Dainius Gaižauskas portalui LRT.lt sakė manantis, kad tai, jog Rusijos piliečiai Lietuvoje kasmet įsigyja po kelis šimtus NT objektų, kelia nerimą. D. Gaižausko manymu, Rusijos piliečiams turi būti ribojamos teisės įsigyti turto.

Laisvės partijos frakcijos nariai siūlo, kad ribojimas dėl pilietybės būtų netaikomas Baltarusijos piliečiams, o pilietybės prašyti ir ją gauti galėtų Rusijos piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, arba tie, kurie turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę ir yra gauta informacija, kad žmogus nekelia grėsmės valstybės saugumui.

Laisvės partijos atstovai siūlo nedrausti įsigyti nekilnojamojo turto tiems Rusijos piliečiams, kurie turi ne tik laikiną, bet ir pastovų leidimą gyventi Lietuvoje, be to, jie siūlo ribojimo įsigyti turtą netaikyti tuomet, kai Rusijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.

Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėja teisės klausimais Christina Richter praėjusią savaitę Delfi teigė, kad siūlomos pataisos dėl ribojimų sukuria didelių sunkumų įstatymus gerbiantiems ir Lietuvai lojaliems Baltarusijos piliečiams, įskaitant ir tuos, kurie ilgą laiką gyvena Lietuvoje.

Nekilnojamojo Turto Kainos Lietuvoje

Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų.

Vidutinės kvadratinio metro kainos įvairiuose miestuose, remiantis duomenimis, gali skirtis net kelis kartus:

• Vilniaus centras: nuo 2 100 iki 7 000 EUR už kv. m
• Kauno centras: nuo 1 600 iki 3 700 EUR už kv. m
• Klaipėdos centras: nuo 1 200 iki 3 300 EUR už kv. m
• Šiaulių centras: nuo 920 iki 2 000 EUR už kv. m

Jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 200 000 EUR.

Būsto Pirkimo Procesas

Nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tiesiogiai savininko arba per nekilnojamojo turto agentūrą, atstovaujančią savininkui. Įsigyjant būstą yra pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis, kuri turi būti notariškai patvirtinta, o nuosavybę reikia užregistruoti Registrų centre.

Yra du mokėjimo variantai: nuosavos lėšos arba banko suteikta būsto paskola.

Perkant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje reikės sumokėti notaro mokestį, kuris sudaro 0,45% nuo sandorio sumos. Taip pat bus papildomų mokesčių už turto teisinio statuso patikrinimą įvairiuose registruose, pavyzdžiui, dėl esamų hipotekų. Be to, teks sumokėti už įsigyto turto registravimą Registrų centre.

SVARBU: Nekilnojamojo turto įsigijimas nesuteikia teisės gyventi Lietuvoje.

Žemės Pirkimas Lietuvoje

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį, užsienio piliečiai gali įsigyti žemės, jei atitinka tam tikrus kriterijus. Žemės sklypą gali įsigyti tik asmenys ir subjektai, atitinkantys Europos ir Transatlantinius kriterijus.

Kurie Užsieniečiai Gali Įsigyti Žemę Lietuvoje?

• Juridiniai asmenys: Įmonės, įsteigtos ES valstybėse narėse, Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybėse narėse arba laisvose ekonominėse zonose
• Fiziniai asmenys: ES ir EFTA valstybių narių piliečiai; nuolatiniai ES ir EFTA valstybių narių gyventojai; nuolatiniai Lietuvos gyventojai, net jei jie nėra Lietuvos piliečiai

Žemės Paveldėjimas Lietuvoje

Lietuvos piliečio mirties atveju jų žemę gali paveldėti užsieniečiai, tačiau yra tam tikros taisyklės, priklausomai nuo to, ar užsienio paveldėtojas atitinka Europos ir Transatlantinius kriterijus.

Jei užsienio paveldėtojai neatitinka nustatytų kriterijų, jie gali gauti piniginę vertę už parduotą žemę.

tags: #ar #galima #nupirkti #nekilnojama #turta #baltarusijoje