Kas yra Dovanojimo Sutartis?
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui.
Esminiai dovanojimo sutarties bruožai:
- Neatlygintinumas: Dovanotojas už perduodamą turtą negauna jokio materialaus atlygio.
- Valios išreiškimas: Dovanotojas turi aiškiai išreikšti savo valią neatlygintinai perduoti turtą, o apdovanotasis - sutikimą jį priimti.
- Turto perėjimas nuosavybėn: Sudarius ir įvykdžius sutartį, nuosavybės teisė į dovanotą turtą pereina apdovanotajam.
Dovanojimo sutartis gali būti sudaroma dėl įvairaus turto: nekilnojamojo (butas, namas, žemės sklypas), kilnojamojo (automobilis, pinigai, meno kūriniai, vertybiniai popieriai), taip pat turtinių teisių (pvz., reikalavimo teisės į skolininką) ar net atleidimo nuo skolos.
Dovanojimo sutarties šalys:
- Dovanotojas: Asmuo (fizinis ar juridinis), kuris neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę. Dovanotojas turi būti veiksnus ir turėti nuosavybės teisę į dovanojamą turtą.
- Apdovanotasis: Asmuo (fizinis ar juridinis), kuris neatlygintinai priima turtą ar turtinę teisę. Apdovanotuoju gali būti bet kuris asmuo, įskaitant ir nepilnamečius ar ribotai veiksnius asmenis (tokiu atveju jų vardu veikia atstovai pagal įstatymą).
Dovanojimo sutarties forma: kada privalomas notaras?
Vienas svarbiausių praktinių klausimų - kokios formos sutarties reikia? Įstatymas numato dvi pagrindines formas: paprastą rašytinę ir notarinę. Netinkamos formos pasirinkimas gali lemti tai, kad sutartis bus pripažinta negaliojančia.
Paprasta rašytinė forma
Paprastos rašytinės formos pakanka, kai dovanojamo kilnojamojo daikto (pvz., telefono, baldo, buitinės technikos) vertė yra didesnė nei 1 500 eurų, bet neviršija 14 500 eurų. Taip pat paprasta rašytinė forma reikalinga sudarant dovanojimo sutartį ateityje, nepriklausomai nuo dovanos vertės. Sutartyje tiesiog nurodomos šalys, dovanos objektas ir patvirtinama, kad turtas perduodamas neatlygintinai. Nors notaro parašo nereikia, turėti rašytinį dokumentą visada saugiau, ypač jei kiltų ginčų.
Notarinė forma - būtinybė
Notaro patvirtinimas yra privalomas sudarant tam tikras dovanojimo sutartis. Be notaro parašo tokios sutartys tiesiog negalios. Būtina notarinė forma:
- Dovanojant nekilnojamąjį daiktą (butą, namą, žemės sklypą, garažą ir t. t.), nepriklausomai nuo jo vertės.
- Dovanojant kilnojamąjį daiktą, kurio vertė viršija 14 500 eurų.
- Dovanojant juridinio asmens akcijas, vertybinius popierius.
Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį.
Notaras atlieka labai svarbų vaidmenį: jis patikrina šalių tapatybę ir veiksnumą, įsitikina, kad dovanotojas veikia laisva valia, be spaudimo, ir supranta savo veiksmų pasekmes. Taip pat notaras patikrina dovanojamo turto teisinį statusą (ar jis neareštuotas, neįkeistas), paaiškina šalims sutarties sąlygas ir teisines pasekmes, įskaitant mokestines prievoles. Tai užtikrina sandorio teisėtumą ir apsaugo tiek dovanotojo, tiek apdovanotojo interesus.
Dovanojimo sąlygos ir apribojimai
Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.
Dovanojant turtą dovanotojas sutartyje gali numatyti sąlygą, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui. Nustatytas tikslas negali pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų.
Dovanojimo panaikinimas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai:
- Apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja.
- Apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius.
- Apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Mokesčiai dovanojant turtą
Kitas ne ką mažiau svarbus klausimas - tai mokesčių dalis. Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti. Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.
Nekilnojamo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę. Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.
Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.
Turto vertės nustatymas
Pirmas dalykas ką turite nuspręsti - kaip priimsite nekilnojamo turto dovanojimą. Tam yra keli variantai: pagal registrų centro nustatyta vertę arba pagal vertintojų nustatytą vertę. Žinoma jei Jūs nesate pirmos eilės giminaitis ir šio turto neplanuojate parduoti, dovaną priimti turite teisę pagal mažesnę vertę ir taip sumokėti mažesnius mokesčius. Turite asmeniškai įsivertinti ar registrų centro vertė mažesnė, ar vertintojų nustatyta vertė.
Pajamų mokesčio lengvatos
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą, neapmokestinamos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo perleidimo.
Pažymėtina, kad apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ patvirtinta dovanojimo būdu įsigyto turto įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarka. Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis.
Reikalingi dokumentai dovanojant butą
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, gali kilti klausimas - kokie dokumentai reikalingi dovanojant butą? Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių.
Pavyzdžiui, dovanojant butą ar kitą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis), o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis).
Kiekvienu atveju, dovanojant butą ar namą (taip pat kitą nekilnojamąjį daiktą) sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas - tai reiškia, kad notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes.
Dokumentai sandoriui notarų biure
- Kiekvienam sandoriui įgyvendinti reikalingi būsto nuosavybės dokumentai. Tai objekto pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, privatizavimo, dovanojimo ar kita sutartis, pagrindžianti būsto įgyjimo būdą.
- Taip pat pardavimo metu bus reikalinga nekilnojamojo turto registro pažyma. Ją Registrų centre galima užsisakyti artėjant sandoriui, tačiau svarbu įsitikinti, jog joje nebūtų pardavimą apribojančių žymų. Kitaip tariant, būstas negali būti įkeistas ar apribotas skolomis. Jei vistik Registrų centro pažymoje pažymėti tam tikri kliuviniai, jų sprendimo būdus reikėtų numatyti iš karto.
- Būsto pardavimui būtina ir inventorizacijos byla. Tai schema, kuria patvirtinamas baigtinis būsto - buto, namo, patalpų - planas. Kadastrinių matavimų byla įgijama baigus būsto statybos darbus. Jei vėliau atliekamas kapitalinis būsto remontas, kurio metu pakeičiamas būsto išplanavimas, inventorizacija turi būti atliekama iš naujo. Byla, kuri pateikiama pirkėjams notarinio sandorio metu, turi atvaizduoti esamą nekilnojamojo turto objekto išplanavimą.
Pradėjus būsto pardavimo procesą svarbu atkreipti dėmesį ir į asmens tapatybės dokumentų galiojimo laiką. Galiojantys, pardavėjų tapatybę įrodantys dokumentai - pasas arba tapatybės kortelė - yra privalomi kiekvieno notarinio sandorio metu.
Kiti svarbūs aspektai
Nekilnojamieji daiktai:
Pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnį, nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai.
Žemės dovanojimo sutartims taikomos Civilinio kodekso 6.465-6.475 straipsnių nuostatos.
Automobilio dovanojimas:
Atsižvelgiant į tai, automobilio dovanojimo sutarčiai nėra privaloma notarinė forma.
Turto dovanojimo skirtumai nuo kitų sandorių
Norint teisingai pasirinkti turto perleidimo būdą, svarbu suprasti esminius dovanojimo skirtumus nuo kitų panašių teisinių veiksmų.
Dovanojimas vs. Pirkimas-pardavimas
Pagrindinis ir akivaizdžiausias skirtumas - atlygintinumas. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui sutartą kainą už perkamą daiktą. Dovanojimo atveju joks atlygis nenumatomas. Kartais žmonės bando piktnaudžiauti ir pirkimo-pardavimo sandorį „paslėpti“ po dovanojimo sutartimi, siekdami išvengti mokesčių. Tai labai rizikingas kelias. Mokesčių administratorius turi teisę tokį sandorį pripažinti apsimestiniu ir priskaičiuoti ne tik nesumokėtus mokesčius, bet ir delspinigius bei baudas.
Dovanojimas vs. Paveldėjimas
Dovanojimas įvyksta dovanotojui esant gyvam. Jis savo valia nusprendžia perleisti turtą ir šis nuosavybės perėjimas įvyksta iškart po sutarties sudarymo ir įregistravimo (jei tai būtina). Paveldėjimas, priešingai, įvyksta tik po asmens mirties. Turtas pereina įpėdiniams pagal testamentą arba pagal įstatymą. Skirtingai nuo dovanojimo, kur dovanotojas laisvai pasirenka apdovanotąjį, paveldėjimo atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi tam tikri asmenys (pvz., vaikai, sutuoktinis), net jei jie ir nebuvo įtraukti į testamentą.
Dovanų mokesčio paaiškinimas – ar mokate mokesčius už dovanotus pinigus?
Dokumentai, Reikalingi Dovanojant Nekilnojamą Daiktą
Dovanojant nekilnojamą daiktą (žemės sklypą, pastatus, butą, ar kt), notarui pateikiama:
- Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą (neprivalomas);
- Nuosavybės dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas ir t.t.);
- Jeigu dovanojamas žemės sklypas - žemės sklypo planas, parengtas teisės aktų nustatyta tvarka;
- Jeigu dovanojamas turtas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa ir turto savininkas turi nepilnamečių vaikų, reikalingas teismo leidimas dovanoti turtą;
- Dovanotojų ir apdovanotojo asmens dokumentai;
- Jeigu turtas įgytas santuokos metu (išskyrus paveldėjimo ar dovanojimo būdu), būtinas kito sutuoktinio dalyvavimas;
- Butų (garažų, sodų) bendrijos pažyma apie atsiskaitymą;
- Jeigu daiktas dovanojamas sutuoktiniui, tevams ar vaikams, reikalingi giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai (gimimo liudijimas, santuokos liudijimas).
Dovanotojai, pageidaujantys dovanoti daiktą, kreipiasi į notarą, kuris Valstybės įmonėje Registrų centras telekomunikacijų įrenginiais užsako duomenų patikslinimą sandoriui, galiojantį 30 dienų.
Apibendrinimas
Apibendrinant, turto dovanojimas gali būti naudingas būdas perleisti turtą, ypač artimiems giminaičiams, išvengiant mokesčių. Tačiau svarbu žinoti teisinius niuansus, mokesčių prievoles ir galimas rizikas. Prieš priimant sprendimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku ar notaru, kad užtikrintumėte, jog Jūsų veiksmai atitinka įstatymus ir apsaugo Jūsų interesus.
Svarbiausi patarimai:
- Visada laikykitės formos reikalavimų.
- Įvertinkite mokesčius.
- Apgalvokite ateitį.
- Konsultuokitės.
tags: #ar #galima #padovanoti #ikeista #turta