Ar galima gyventi komercinėse patalpose: Teisiniai, techniniai ir finansiniai aspektai

Neretai asmenims, įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, kuriose planuojama nuolat gyventi, kyla klausimas, ar bus galima tose patalpose deklaruoti gyvenamąją vietą ir tuo pagrindu pretenduoti į vietą darželyje ar mokykloje savo vaikams. Kyla klausimas, kuo skiriasi gyvenamosios ir administracinės paskirties patalpos, kokie teisiniai, techniniai ir finansiniai apribojimai taikomi negyvenamosios paskirties patalpoms.

Bet kuris NT objektas turi savo paskirtį, kuri yra apibrėžta ir reglamentuota Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003. Paskirtis - tai oficialus leidimas vystyti tam tikros rūšies veiklą arba tiesiog gyventi.

Nekilnojamojo turto paskirtis yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį būtina žinoti tiek turto savininkams, tiek nuomininkams, norint užtikrinti teisėtą ir efektyvų turto naudojimą. Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti).

Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui. Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė.

Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius.

Tačiau yra taikomos išimtys. Tam tikrais atvejais teisės aktai leidžia naudoti pastatą (patalpas) nepakeitus paskirties. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties name ar jo patalpose galima vykdyti fotografavimo, meninės kūrybos, švietimo paslaugų, sveikatos priežiūros, odontologinės praktikos veiklas.

Pastato paskirtis yra svarbus aspektas, lemiantis tiek jo naudojimo galimybes, tiek savininkų teises ir pareigas.

Gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatai: kas tai?

Advokatų kontora „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ nurodo, kad Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ skiria statinius į pastatus ir inžinerinius statinius, o pastatus - į gyvenamuosius ir negyvenamuosius.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys, teisininkas Deivis Valiulis vardijo, kad gyvenamieji pastatai yra privatūs namai, daugiabučiai, vienbučiai, dvibučiai, bendrabučiai, vienuolynai. O negyvenamosios paskirties pastatai, kur būtų galima gyventi, yra viešbučiai ir bendro gyvenimo namai (vadinamas „co-living“).

Vis tik, D. Valiulio aiškinimu, viešbučiai ir co-livingai neskaidomi į atskirus vienetus: butus, patalpas ir pan. Visas pastatas yra tokios paskirties.

Taigi, gyvenamosios paskirties patalpos yra skirtos nuolatiniam gyvenimui ir turi atitikti griežtus komforto, saugumo, higienos bei statybos techninius reikalavimus. Negyvenamosios paskirties patalpos, tokios kaip administracinės, komercinės, viešbučių ar kitos, formaliai nėra pritaikytos nuolat gyventi ir joms galioja žemesni techniniai standartai.

Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pastatai pagal paskirtį gali būti klasifikuojami į dvi grupes, t. y. gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Tokia pastatų klasifikavimo sistema pasirenkama tada, jeigu pastato visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema, dėl kurios patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas - negalėjimas užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.

STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ numato, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai turi turėti mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui, kai tuo tarpu svečių namai - 1 vietą 2 kambariams (numeriams), administracinės paskirties patalpos - 1 vietą 25 kv. m pagrindinio ploto, gamybos ir pramonės (pvz., kūrybinės dirbtuvės) - 1 vietą 100 kv.

Be to, kalbant apie automobilio stovėjimo vietas verta paminėti, kad didžiuosiuose miestuose yra galimybė išsipirkti leidimą automobiliui statyti gatvėje (mokamose zonose) už simbolinį mokestį.

Jeigu negyvenamosios paskirties patalpa įregistruota iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir šiame būste yra deklaruota gyvenamoji vieta, galima įsigyti gyventojo leidimą statyti automobilį gatvėje. Tačiau jei poilsio, svečių ar viešbučio apartamentai įregistruoti nuo 2018 m. Komercinių patalpų savininko leidimą gali įsigyti asmenys, valdantys negyvenamosios paskirties patalpą bei vykdantys joje komercinę veiklą. Toks leidimas išduodamas tik apmokestintoje daugiabučio gyvenamojo namo vidinėje teritorijoje.

Šiuo metu Vilniuje apmokestintos šios daugiabučio namo vidinės teritorijos: Vokiečių g. kiemas, Karmelitų g. kiemas bei Vasario 16-osios g.

Pagrindiniai skirtumai tarp gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų

Advokato padėjėja, vyresnioji teisininkė Lina Liogė aiškina, kad gyvenamosios paskirties patalpos turi atitikti griežtus reikalavimus:

• Minimali vieno kambario kvadratūra turi būti ne mažesnė nei 16 m², o sanitarinio mazgo - bent 4 m².
• Privaloma atitinkama garso izoliacija (ne žemesnė nei C klasė).
• Energinio efektyvumo ir natūralios šviesos reikalavimai.

Tuo metu negyvenamosios paskirties patalpoms galioja žemesni techniniai standartai:

• Gali būti prastesnė garso izoliacija (net G klasė).
• Ne visada įrengta tinkama ventiliacija ar apšvietimas.

L. Liogė pabrėžė, kad negyvenamas patalpas taip pat yra draudžiama reklamuoti kaip būstą.

Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai.

Gyvenamojo tipo patalpos nuo negyvenamųjų tipo patalpų turi būti atskirtos atitvaromis, turėti atskirus įėjimus ir atskirtas inžinerines sistemas.

Ar galima pakeisti pastato paskirtį?

„CEE Attorneys“ teisininkės teigimu, pakeitus NT paskirtį į gyvenamąją, jo vertė dažnai padidėja, kadangi tokį turtą jau galima ir nuomoti, lengviau parduoti, kartais taikomos ir mokestinės lengvatos. Vis tik ji pabrėžė, kad pakeisti pastato paskirtį yra labai sudėtinga, procesas būna ilgas (gali trukti net kelerius metus), brangus ir ne visada sėkmingas.

Dažniausiai pastato paskirtis gali būti keičiama (tačiau yra ir pastatų, kurių paskirtis nekeičiama). Tai daroma įgyvendinus visus keliamus reikalavimus norimos paskirties statiniui.

L. Liogė vardijo, kad pakeitus paskirtį daugiau kaip pusė patalpų turi išlaikyti senąją paskirtį, priešingu atveju tektų keisti visą pastato paskirtį, o tai dažnai neįmanoma dėl taikomų apribojimų. Be to, tam reikalingas pastato bendraturčių sutikimas, o jų negavus ginčai gali pasiekti teismus. Taip pat gali tekti rengti detalųjį planą, gauti statybos leidimą.

Norint pakeisti paskirtį, reikalingi keli svarbūs dokumentai, kurie pateikiami "Registrų centrui". Būtent ši institucija registruoja ne tik visus gyventojus, bet ir visą nekilnojamąjį turtą bei jo savybes bei rinkos vertę.

Reikalingas prašymas pakeisti patalpų paskirtį, taip pat ir kadastro duomenų byla, kurią padaro matininkai. Dokumentai pateikiami iki atliekant reikalingus statybos ar renovacijos darbus. Po darbų "Registrų centras" informuojamas specialia deklaracija apie jų baigtumą.

Žemės sklypo paskirtis kartais irgi reikalauja keitimo, jei ketinama keisti ant jos stovinčių pastatų paskirtį. Pavyzdžiui, jei iš sandėlio, kuris stovi ant žemės ūkio paskirties žemės ketinama padaryti viešbutį, reikia pakeisti ir žemės sklypo paskirtį į komercinį, o tik tada pakeisti pastato paskirtį iš žemės ūkio į viešbučių.

Pašnekovė pridūrė, kad daugelis būsto įsigijimui ima paskolas, o negyvenamos paskirties būstą (komercinės paskirties patalpas) bankai finansuoja ženkliai prastesnėmis sąlygomis, tam tikrais atvejais ir iš viso atsisako jį finansuoti.

NT mokestis ir kitos išlaidos

Registrų centro (RC) duomenys rodo, kad administracinių patalpų vertė gali būti 10-20 proc. mažesnė už gyvenamąjį butą. Tačiau, anot LNTPA valdybos nario D. Valiulio, gyvenant tokiose patalpose išeitų sutaupyti NT mokesčio: „Rinkos masinis vertinimas gal ir būtų mažesnis. Bet, jei pažiūrėsite į poilsio paskirties patalpas Nidoje ar Palangoje, kur buvo populiaru jas registruoti, tikrai nepamatysite, kad jų įsigijimo kaina yra mažesnė, negu gyvenamųjų patalpų.“

Advokatas Justas Sadaunykas atkreipia dėmesį į tai, kad viešbučių paskirties patalpoms taikomas nekilnojamojo turto mokestis, nepriklausomai nuo jų vertės. Nors Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato mokesčio lengvatą, kai fizinis asmuo įsigyja poilsio paskirties patalpą, kurios vertė kartu su kitu asmens valdomu turtu neviršija 150 000 Eur, tačiau viešbučių paskirties patalpos į minėtą nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą nepatenka. Todėl įsigiję viešbučių paskirties patalpą, kas metus privalėsite mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Be to, už poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpose tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį gali tekti mokėti daugiau. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nustato, jog lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui yra taikomas tik gyvenamosioms patalpoms. Dėl šių priežasčių šilumos energijai ir karštam vandeniui, kurie būtų tiekiami į negyvenamosios paskirties patalpas (poilsio, viešbučių ar kitos negyvenamosios paskirties patalpas) būtų taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2022 metams yra nustačiusi 0,7 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą viešbučių paskirties pastatams (patalpoms) Vilniuje.

Taigi, prieš įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, būtina įvertinti ne tik mažesnę kainą, bet ir galimus papildomus mokesčius bei išlaidas.

Patalpos paskirtis NT mokesčio tarifas Vilniuje (2022 m.) PVM tarifas šildymui

Baudos už gyvenimą negyvenamosios paskirties patalpose

D. Valiulio nuomone, gyventi tam nepritaikytuose pastatuose yra teisės pažeidimas ir tai neturėtų būti svarstoma kaip priimtina alternatyva. Jis įspėjo, kad už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį yra skiriama bauda nuo 280 iki 3 tūkst. eurų, už pakartotinį pažeidimą jau gresia 400-6 tūkst. eurų bauda.

Teisininkas nuramino, kad gavus baudą patalpų nuosavybės niekas neatima ir neapriboja, tik įspėja, kad daromas pažeidimas ir šią neteisėtą veiklą reikia nutraukti.

Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis numato, kad statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį užtraukia baudą nuo 140 iki 1500 eurų.

Loftai: apleistos gamyklos paverstos patalpomis gyvenimui

Loftas - būsto tipas, butas arba dar kitaip - gyvenimui pritaikytas apleistas fabrikas ar kitas pramoninio tipo pastatas, buvusios dirbtuvės. Idėja nenaudojamus gamybinius, pramoninius pastatus pritaikyti gyvenimui bei darbui kilo XX a. 3 dešimtmetyje JAV (Manhetene, Niujorkas). Tuomet žemės kaina miesto centre greitai pakilo, dėl ko daugumą pramoninių objektų teko iškelti į miestų pakraščius. Centrinėse miestų dalyse liko stovėti tuščios erdvios patalpos. Jomis pradėjo domėtis menininkai. Juos sužavėjo loftų erdvumas (aukštos lubos, puikios apšvietimo galimybės), palyginti nedidelės nuomos kainos. XX a. 5 deš. loftai išpopuliarėjo. Per dešimtmetį daugelis apleistų gamyklų JAV tapo stilingomis menininkų dirbtuvėmis. Būtent loftuose virė ir tų laikų bohemos gyvenimas. Populiarūs dailininkai loftuose kūrė galerijas bei studijas. 1960-aisiais loftų idėja pasiekė Europą - Angliją, Vokietiją, Austriją ir Olandiją. Šiandien loftai egzistuoja beveik kiekviename Amerikos ir Europos didmiestyje. Jų yra ne tik prestižiniuose centriniuose rajonuose, bet ir miestų pakraščiuose, kur netipinis gyvenamasis būstas yra pigesnis. Lietuvą loftų idėja pasiekė XX a. pabaigoje (menininkų iniciatyva), kai išaugo atitinkamų patalpų kaina. 2002 metais buvusios spaustuvės „Tiesa“ patalpose įkurta „Menų spaustuvė“. 2003 metais pradėtas projektas „Sapiegos dominija“ paskatino lietuviškų loftų kūrimąsi (namas yra Vilniuje,Antakalnyje, kadaise didikams Sapiegoms priklausiusio namo valdose).

Pagrindinis lofto bruožas - didžiulė atvira erdvė. Pertvaromis erdvė paprastai nedalinama - atskiriamas nebent miegamasis kambarys ar pagalbinės patalpos. Loftas turi aukštas, kartais iki 10 metrų aukščio, lubas, didžiulius langus - vitrinas, atvirus metalinius balkius bei nešančiąsias konstrukcijas. Taip pat populiaru loftus įrengti su atviro plytų mūro ar betono elementais. Dažniausiai tokie būstai būna su minimalistinių formų buitiniais prietaisais, mėgstama nepaisyti proporcijų, laikomasi minimalizmo.

Pasižvalgius į šiandien Lietuvoje parduodamų loftų kainas, galima matyti, kad jos kur kas mažesnės nei kito NT. Tačiau VŠĮ „Realdata“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius atkreipia dėmesį, kad tokie būstai paprastai yra ir mažesni nei butai ar pan., todėl reikėtų vertinti ne viso lofto vertę, o kvadratinio metro kainą.

„Reikėtų pradėti nuo, kad tik atrodo, kad loftas yra pigus būstas, nes bendra suma yra mažesnė, bet plotas lofto paprastai yra mažesnis nei standartinio būsto. Tai kvadratinio metro kaina ne visada yra maža“, - paaiškina A. Antanavičius.

Anot NT analitiko, prieš perkant tokio tipo būstą, reiktų atkreipti dėmesį į jo oficialią paskirtį. Dažnai loftai būna ne gyvenamosios paskirties NT ir kai kuriais atvejais dėl to gali kilti sunkumų.

„Pirmiausia, loftai įrengiami tokiuose pastatuose, kurie konvertuojami arba tik iš dalies konvertuojami, pavyzdžiui, tik vienas ar du aukštai. Pastatas gali būti mišrios paskirties, pavyzdžiui, pirmame aukšte vykdoma kokia nors komercinė veikla, o viršutiniuose aukštuose patalpos pritaikytos gyvenimui, tačiau žmogus įsikūręs ne gyvenamosios paskirties patalpose“, - sako A. Antanavičius ir tęsia, kad nuo būsto paskirties priklauso daug dalykų, pavyzdžiui, jeigu NT paskirtis nėra gyvenamoji, tokiam pastatui, patalpoms reikia atitikti mažiau tam tirų statybos techninių parametrų ir pan.

Taip pat, pasak A. Antanavičiaus, prieš perkant tokio tipo būstą reikia pasidomėti, ar jam yra skirta automobilio stovėjimo vieta, jeigu tai pirkėjui yra aktualu, ar šiose patalpose jis galės registruoti savo gyvenamąją vietą (pagal reglamentus registruoti gyvenamosios vietos komercinėse patalpose nėra galima, tačiau kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai ir kol kas yra daromos tam tikros išimtys), ir ar tokio patalpų savininkui nereikės mokėti komercinių patalpų ar kito mokesčio.

„Yra tam tikrų techninių tokio būsto įrengimo niuansų, skirtumų, tačiau, kita vertus, žmonės vis tiek renkasi pagal tai, ką gali nupirkti, jeigu yra tam tikra suma, kurią gali išskirti, tai toks būstas taip pat sudomina. Loftai populiarūs nuomai, nes nuomininkai turbūt mažiau įnoringi būsto kokybei, mažiau kelia klausimų“, - sako NT analitikas.

A. Antanavičius priduria, kad gyventojai, norintys įsigyti loftą, gali susidurti su sunkumais gaunant būsto paskolą.

„Bankai duoda mažesnę sumą tokioms patalpoms įsigyti, atitinkamai reikia didesnio pradinio įnašo“, - pabrėžia NT analitikas.

Prieš įsigyjant loftą, būtina atkreipti dėmesį į kelis dalykus

NT bendrovės „Baltic asset management“, vystančios loftų projektus Pardavimų vadovė Rūta Krikščiūnaitė tikina, kad loftų populiarumas išaugo tik prieš kelis metus, kai Vilniaus NT plėtotojai pradėjo siūlyti vis daugiau loftų projektų. Atsiradus įvairiausių dydžių ir išplanavimų loftų, šių patrauklumas ženkliai išaugo, nes vis daugiau naujo būsto pirkėjų pradėjo svarstyti lofto įsigijimą.

Ji dar kartą primena, kad loftai dažniausiai ne statomi, o seni pastatai prikeliami antram gyvenimui. „Konversijos procesas lemia, kad loftai gali atsirasti įvairiausiose vietose - ir miesto centre, ir atokesniuose rajonuose. Svarbu pabrėžti, kad loftų projektai nedidina Vilniaus dispersiškumo kaip nauji daugiabučių projektai Vilniaus pakraščiuose, o kaip tik sutvarko jau esamas erdves taip prisidėdami prie miesto efektyvumo“, - sako pašnekovė.

Ji tęsia, kad prieš pradedant pastatų konversijas atliekami taršos tyrimui. Nustačius, kad pastatas yra tinkamas loftams, pradedami darbai. Pakeičiami nauji langai, durys, apšiltinimas, sutvarkomi fasadai inžineriniai tinklai (vanduo, nuotekos, elektra, silpnos srovės) ir naudojamos tos pačios statybinės medžiagos kaip ir naujų daugiabučių statybose. Taip pat, jos teigimu, loftų pastatuose sutvarkomos visos bendros erdvės.

Tačiau visa tai priklauso nuo loftą plėtojančios kompanijos. „Visada rekomenduojame prieš perkant loftą susipažinti su atliekamų darbų sąrašų bei naudojamų medžiagų charakteristikomis, pasiklausti atstovo apie pastato istoriją, atliktus taršos tyrimus, ar numatyta kaimynystės plėtra ir teritorijos tvarkymo perspektyvos. Nors anksčiau loftas būdavo apibrėžiamas kaip ne mažesnė nei 100 kv. m atvira erdvė, šiuo metu rinkoje galima surasti loftų nuo 15 kv. m iki 150 kv. m. Bet visų jų struktūra turi bendrumą - pirmą aukštą ir antresolę. Kiek funkcinių erdvių ar kambarių bus lofte, jau priklauso nuo kiekvieno pirkėjo naujų namų vizijos“, - paaiškina R. Krikščiūnaitė ir priduria, kad loftų kainos yra nuo 642 eurų už, kv. m, o brangiausių - iki 1455 eurų už kv. m.

Loftų kainoms galioja tie patys kriterijai kaip ir daugiabučiams - kuo arčiau centro, tuo kaina didėja. Tad rinkoje galima rasti loftų, kurių kainos siekia ir 2000 eurų už kv. m.

Loftą, anot R. Krikščiūnaitės, renkasi žmogus, kuri nori nestandartinių sprendimų ir galimybės savo namų erdvę suplanuoti kaip norima. Taip pat pašnekovė pažymi, kad loftų projektuose formuojasi labai autentiška bendruomenė, nes dauguma pirkėjų renkasi loftus jau dėl anksčiau minėtų unikalių erdvių ir neribotų galimybių.

„Loftą perka dėl jau minėto išskirtinumo ir netradicinių erdvių. Kai kurie loftų projektai yra tiek unikalūs, kad projekte nėra net dviejų vienodų loftų, jau nekalbant apie išskirtines laiptines ir stogo terasas. Kitas aspektas - tai labai panašių žmonių bendruomenė, kurie tikslingai perka loftus. Kol loftų nėra tiek daug, kiek naujos statybos daugiabučių, šis bendruomeniškumo aspektas yra labai ryškus“, - teigia pašnekovė.

Vis labiau populiarėjant loftų kultūrai susigriebta: dirvožemis buvusių fabrikų teritorijoje užterštas naftos produktais, sunkiaisiais metalais

Vis labiau populiarėjant loftų kultūrai susigriebta: dirvožemis buvusių fabrikų teritorijoje užterštas naftos produktais, sunkiaisiais metalais. Higienos normos gyvenamosiose ir komercinėse ar gamybinėse patalpose visiškai skirtingos, o Lietuvos įstatymai numato, kad vienos paskirties objekte 49 proc.

Problema dėl galimo loftų užterštumo kilo praėjusių metų pabaigoje. Tuomet visuomenininkai su antstoliais paėmė grunto buvusioje Kuro aparatūros teritorijoje mėginius ir pridavė tyrimams. Loftų vystytojas Kuro aparatūros teritorijoje „Lofttown“ po šių tyrimų ėmėsi veiklos ir išvežė užterštą gruntą. Pasak „Loft Town“ projektų vadovės Rūtos Rimkienės, šiuo metu buvusioje Kuro aparatūros teritorijoje pavojaus sveikatai nebėra.

Trečiadienį posėdyje svarstęs šią problemą komitetas nutarė, kad Sveikatos ministerija turi kuo skubiau parengti reikiamus teisės aktus, kad loftų vystytojai dar prieš pradėdami statybas būtų įpareigoti ištirti gruntą ir patalpas ir pašalinti užterštas medžiagas, jei jų bus randama. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija teisės aktus keisti buvo paprašyta dar prieš pusmetį. Tuomet į ją dėl galimo loftų užteštumo ir įstatyminių kliūčių jam patikrinti kreipėsi Vilniaus visuomenės sveikatos centras.

„Labai supaprastėjo įstatymų nuostatos, kurios leidžia keisti paskirtį atskirai tų turtinių vienetų. Niekas nėra garantuotas, ir tai tikrai bus, kad nusipirkę loftus žmonės keis juos į neformalaus ugdymo įstaigas, gydymo įstaigas, o tame keitime dalyvauja tik savivaldybės, o Visuomenės sveikatos centrai nedalyvauja. Čia užprogramuotos didžiulės problemos, nes savivaldybės visada pritaria paskirties keitimui nevertindamos patalpų sveikatingumo“, - įspėjo, kad problemų ateityje kils dar daugiau R.Lingienė.

tags: #ar #galima #paslaugu #patalpose #gyventi