Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti. Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Toliau aptarsime, kaip vyksta turto dalybos skyrybų atveju, kokie principai taikomi ir ar galima priteisti butą vienam sutuoktiniui, kompensuojant kitam jo dalį dalimis.
Turto Padalijimo Principai Skyrybų Atveju
Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas ypač svarbus klausimas, kurį turi išspręsti teismas yra santuokinių turto padalijimas. Dalinant bendra nuosavybe sutuoktiniams priklausantį turtą remiamasi lygių dalių principu. Šis principas reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokiomis dalimis kiekvienas iš sutuoktinių prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, bendra sutuoktiniams priklausanti nuosavybė dalinama į lygias dalis.
Stengiamasi turtą padalinti taip, kad kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalys būtų daugiau mažiau panašios. Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs - galima tiesiog viską pasidalinti per pusę, tačiau tai ne visuomet yra patogu. Kartais daug patogiau įvertinti turimo turto vertes ir pasidalinti turtą, neliekant jo bendrasavininkiais, kad ateityje galėtumėte laisvai spręsti dėl sau likusio turto realizavimo, pagerinimo ir panašiai.
Pavyzdžiui, butą paliekant vienam, o sodo sklypą ir automobilį kitam; arba butą paliekant vienam, o kitam išmokant pusės buto vertės dydžio kompensaciją. Santuoką nutraukdami bendru sutarimu dėl turto padalijimo ir kitų klausimų sprendžiate patys, tad galite susitarti taip, kaip jums patogu. Tačiau, esant tam tikroms įstatymuose numatytoms sąlygoms, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo.
Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu būdu. Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindu, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Negalimumas yra objektyvus - techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pavyzdžiui, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė - čia vertinami bendraturčių santykiai, jų galimybės objektą bendrai valdyti ir naudoti.
Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys, jog, esant tam tikroms įstatymuose numatytoms sąlygoms, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Kada Teismas Gali Nukrypti Nuo Lygių Dalių Principo?
Įstatymas numato, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir vienam sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį.
- Nepilnamečių vaikų interesai: Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo dėl nepilnamečių vaikų interesų, pavyzdžiui, dalijant butą ar namą, gali būti atsižvelgta, su kuriuo iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo lieka gyventi vaikas (vaikai) ir tam sutuoktiniui priteisti didesnę dalį turto.
- Sutuoktinio sveikatos būklė: Kita aplinkybė, kuri gali lemti nelygias dalis dalijant bendrą turtą - sutuoktinio sveikatos būklė. Pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių sunkiai serga ar yra neįgalus ir dėl to jam yra būtinas tam tikras turtas, kad būtų užtikrinti jo interesai.
- Sutuoktinio turtinė padėtis: Trečia aplinkybė, į kurią gali būti atsižvelgiama teismui nusprendžiant bendrą turtą padalinti nelygiomis dalimis - vieno sutuoktinio turtinė padėtis. Pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių yra bedarbis, neturi jokio turto ir dėl to jam gali būti priteista didesnė bendro turto dalis.
Taigi, tas sutuoktinis, kuris siekia, kad jam būtų priteista daugiau nei pusė bendro sutuoktinių turto, turi įrodyti, kad egzistuoja tam tikros aplinkybės, kurios leistų teismui priimti tokį sprendimą (nukrypti nuo lygių dalių).
Teismas, vertindamas teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai - dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus.
Net ir turtas, įgytas prieš santuoką, gali būti dalijamas skyrybų metu, jei vienas iš sutuoktinių prisidėjo prie kito turto pagerinimo asmeninėmis lėšomis ar darbu.
Ar galima kompensaciją išmokėti dalimis?
Įstatymai nenumato tiesioginio draudimo kompensaciją už priteistą turtą išmokėti dalimis. Tačiau, teismas, priimdamas sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo būdo, atsižvelgia į abiejų sutuoktinių interesus ir finansinę padėtį.
Svarbu, kad kompensacijos išmokėjimo terminai ir tvarka būtų aiškiai apibrėžti teismo sprendime, siekiant išvengti ginčų ateityje. Taip pat, teismas gali nustatyti papildomas priemones, užtikrinančias kompensacijos išmokėjimą, pavyzdžiui, įkeisti turtą ar nustatyti palūkanas už delsimą mokėti.
Turto Padalijimas Natūra ir Kompensacija
Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Turto padalijimas natūra laikytinas prioritetiniu būdu. Kiti, ne natūra, turto padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindu, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Pavyzdžiui, butą paliekant vienam, o sodo sklypą ir automobilį kitam; arba butą paliekant vienam, o kitam išmokant pusės buto vertės dydžio kompensaciją.
Vedybų Sutartis
Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi. Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.
Su Paskola Įgyto Būsto Dalybos
Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus.
- Pirmas scenarijus: būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių.
- Antras scenarijus: būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius.
- Trečias scenarijus: abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu.
- Ketvirtas scenarijus: būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Dažniausiai tokiu atveju būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta, o jo pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.
Kalbant apie bendrą turtą svarbu nepamiršti, kad sutuoktiniai kartu įgyja ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus, todėl net ir vieno iš sutuoktinių parašu patvirtinti finansiniai įsipareigojimai, tokie kaip vartojimo kreditai ar lizingai, tampa abiejų sutuoktinių atsakomybe. Taigi skyrybų metu dalinamas ne tik sutuoktinių sukauptas turtas, bet ir skolos.
Asmeninis Turtas ir Jo Pagerinimas
Skyrybų atveju asmeninis kiekvieno sutuoktinio turtas nėra dalinamas. Taigi iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, o kitas sutuoktinis jokių teisių į šį turtą neturi. Išimtis taikoma turtui, esančiam šeimos būstu (šeimos gyvenamąja vieta), kadangi tokiu atveju atsiranda šeimos turto teisinis rėžimas.
Asmeninė nuosavybė gali tapti bendru turtu, kai vienas iš sutuoktinių ženkliai pakelia kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės vertę. Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu.
Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinio dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis. Tarkime, jei bendras vyro ir žmonos namas buvo rekonstruotas iš vien žmonos paveldėtų pinigų, tai žmonai gali būti priteista ne 50%, bet 75% tokio namo (tikslus procentas priklausys nuo indėlio).
Praktiniai Patarimai ir Teismų Praktika
Skyrybos - ne tik emocinis, bet ir teisinis iššūkis. Teismas, vertindamas teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai - dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus.
Kai kalbama apie būsto dalijimą, svarbu įvertinti įvairius scenarijus, ypač kai būstas yra įsigytas su paskola, kuri vis dar yra neapmokėta. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių, tačiau pritarimas yra būtinas.
Vaiko išlaikymo išlaidos taip pat yra svarbus aspektas skyrybų procese. Teismas vertina tėvų pajamas, turtinę padėtį ir vaiko poreikius, nusprendžiant, kiek kiekvienas tėvas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Svarbu pažymėti, kad turto dalijimas yra sudėtingas procesas, kuriame kyla daug teisinių klausimų, ir kiekvienas atvejis yra unikalus.
Teisės firmos „Sorainen“ partnerė, advokatė Jurgita Karvelė teigia, kad per skyrybas turtas dažniausiai padalijamas po lygiai. Pasak teisininkės, dažniausiai sulaukiama klausimų, ar vieno sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutrūkimo turi įtakos turto dalyboms ir ar svarbus individualus indėlis į bendrą turtą.
Pasitaiko ir atvejų, kai besiskirdami žmonės mėgina nuslėpti turimą turtą. Juk kaskart netikrinsi viešų registrų apie savo sutuoktinio vardu registruotą turtą, tačiau skyrybų metu tokius duomenis privaloma pateikti teismui. Tuomet ir paaiškėja galutinis dalintino turto balansas.
Paklausta, kaip teismas vertina, pavyzdžiui, bendras paskolas ar skolas per skyrybas, E. Aleksiejeva atsako - „net santuoka žmonių taip nesujungia, kaip bendra paskola“.
Santuokos Ir Skyrybų Statistika Lietuvoje
Remiantis statistikos departamento duomenimis:
- Per metus Lietuvoje sudaroma apie 13 tūkst. santuokų (2024 m. duomenys).
- Vedybų sutarčių sudaroma tik apie 2 tūkst. per metus.
- Per metus Lietuvoje registruojama apie 7,5 tūkst. ištuokų (2024 m. duomenys).
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra
Išvados
Apibendrinant, galima teigti, kad priteisti butą vienam sutuoktiniui, kompensuojant kitam jo dalį, yra įmanoma, ypač jei turto padalijimas natūra yra neįmanomas arba nepraktikuotinas. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į įvairias aplinkybes, įskaitant vaikų interesus, sutuoktinių sveikatos būklę ir finansinę padėtį. Kompensacijos išmokėjimas dalimis taip pat yra galimas, tačiau turi būti aiškiai apibrėžtas teismo sprendime.
Svarbu paminėti, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl rekomenduojama kreiptis į teisininką, kuris galėtų įvertinti konkrečias aplinkybes ir patarti dėl geriausio sprendimo būdo.