Ar galima užrašyti turtą mažamečiui: sąlygos ir aspektai

Dažnas vyresnio amžiaus asmuo susimąsto apie tai, kam ir kokiu būdu būtų galima perleisti savo užgyventą turtą. Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias pasirinkimo galimybes. Aptarkime, ar galima užrašyti turtą mažamečiui ir kokios sąlygos galioja.

Paveldėjimas pagal testamentą mažamečiam

Įpėdiniu pagal testamentą gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties, todėl yra galimybė palikimą (nekilnojamąjį turtą) testamentu palikti 3 metų amžiaus asmeniui. Tokio amžiaus sulaukęs asmuo, vadovaujantis įstatymais, iki pilnametystės (18 metų amžiaus) laikomas neveiksniu, todėl jo vardu palikimą priimtų jo tėvai arba globėjai.

Kas valdo turtą iki pilnametystės?

Bendra taisyklė, kad turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tarpusavio sutarimu iki jo pilnametystės tvarko tėvai uzufrukto teisėmis. Uzufruktas yra tėvų teisė naudoti jų vaikui priklausantį daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas.

Tačiau bendra taisyklė turi ir išimčių, kurios priklauso nuo testatoriaus valios. Tėvai neturi teisės tvarkyti uzufrukto teisėmis savo nepilnamečių vaikų turto, kuris yra vaiko paveldėtas su sąlyga, kad tam turtui nebus nustatomas uzufruktas. Taigi testatorius, sudarydamas testamentą, turi laisvą valią apsispręsti dėl tokios testamento sąlygos ir, jai esant, apriboti tėvų teises dalyvaujant nepilnamečio vaiko paveldėto turto tvarkyme uzufrukto teisėmis.

Jei tokios sąlygos testamente nėra, už nepilnamečius sandorius, susijusius su jų turto naudojimu ir valdymu, jų vardu sudaro tėvai arba globėjai kurie, sudarydami ir vykdydami sandorius, privalo veikti išimtinai dėl nepilnamečio interesų.

Turto pardavimas ir teismo leidimas

Uzufrukto teisėmis tvarkydami savo nepilnamečių vaikų turtą tėvai be išankstinio teismo leidimo neturi teisės perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį. Todėl, siekiant parduoti nepilnamečiui priklausantį turtą tėvams yra būtina kreiptis į teismą ir gauti pastarojo leidimą sudaryti turto pardavimo sandorį. Negavus tokio leidimo, turto pardavimo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu.

Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko turtą tvarkantys tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti savo nuosavybėn šio turto ar teisių į jį. Tėvams gavus teismo leidimą parduoti nepilnamečiui priklausantį turtą ir jį pardavus, iš šio sandorio gautas pajamas tėvai gali naudoti tik šeimos ir vaiko reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus. Be atskiro teismo leidimo tėvai neturi teisės investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį (3 000 EUR).

Jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi.

Dovanojimas nepilnamečiui

Nepilnametis asmuo gali turėti nuosavybės teise jam priklausančio turto, todėl buto dovanojimas yra galimas. Nepilnametis vaikas turi teisę įgyti nuosavybėn turtą, tačiau vaiko teisė valdyti, naudoti ar disponuoti nuosavybės teise turimu turtu yra ribojama. Vaikui priklausantis turtas privalo būti tvarkomas išimtinai vaiko interesais ir naudojamas tik vaiko poreikiams tenkinti: mokymui, laisvalaikiui ir pan. Visos pajamos, vaisiai, produkcija, gaunami iš vaikui priklausančio turto yra vaiko nuosavybė.

LR Civilinio kodekso 3.185 straipsnis:

1. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis.
2. Tėvai savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą tvarko bendru sutarimu.
3. Jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi.

Alternatyvūs turto perleidimo būdai

Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias turto perleidimo galimybes: dovanojimo sutartis ir rentos sutartis.

Dovanojimo sutartis

Dovanojimo sutartis - tai sandoris, kuriuo viena šalis neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai. Civilinis kodeksas numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500,00 eurų, turi būti notarinės formos. Svarbu paminėti, kad po turto perdavimo dovanojimo sutartis yra įvykdyta ir dovanotojas negali atšaukti savo valios, o turtas valdomas jau naujojo savininko (apdovanotojo).

Dovanojimo sutartis gali būti nutraukta ir turtas grąžinamas tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja. Taip pat jei apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo ir tokiu atveju, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.

Teismų praktikoje pasitaiko, kad senyvo amžiaus asmenys prašo panaikinti dovanojimo sutartis, nes susipyko su asmenimis, kuriems padovanojo savo turtą. Taip pat praktikoje pasitaiko atvejų, kad panaikinti dovanojimo sutartį siekia ne dovanotojas, bet jo artimieji giminaičiai, pavyzdžiui, kiti dovanotojo vaikai.

Įstatymas numato, kad dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ją sudarė fizinis asmuo, kuris nors būdamas veiksnus, sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Nors dovanojimo sutartyje galima nustatyti sąlygą, kad dovanojamas turtas būtų naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau dovanotojas negali nustatyti sąlygų, kurios įpareigotų apdovanotąjį rūpintis ar išlaikyti dovanotoją.

Rentos sutartis

Rentos sutartis yra tokia sutartis, kuria turto savininkas (rentos gavėjas) perleidžia turtą kitam asmeniui (rentos mokėtojui), o šis įsipareigoja tam tikrą terminą arba iki rentos gavėjo mirties jam mokėti sutartyje numatytą pinigų sumą arba kitaip jį išlaikyti.

Speciali rentos sutarties rūšis yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią rentos gavėjas perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui, o rentos mokėtojas įsipareigoja iki pat rentos gavėjo mirties jį išlaikyti: aprūpinti rentos gavėją gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, užtikrinti rentos gavėjo sveikatos priežiūrą. Šalys sutartyje taip pat gali numatyti vietoj išlaikymo iki gyvos galvos natūra - pareigą iki rentos gavėjo gyvos galvos jam mokėti periodines pinigines įmokas.

Svarbu ir tai, kad, rentos mokėtojui iš esmės pažeidus rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutartį, rentos gavėjas galėtų kreiptis į teismą, prašant nutraukti rentos sutartį.

Apibendrinant, pasirinkimas tarp dovanojimo sutarties ir rentos sutarties priklauso nuo poreikių, t. y. ar reikalingas išlaikymas, priežiūra, aprūpinimas būstu ir kt.

Jeigu asmuo nori turtą "perrašyti" neatlygintinai, gali būti sudaromos dovanojimo arba išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys. Šių pareigų nevykdymas turi pasekmes - gali tekti turtą grąžinti buvusiam savininkui pagal jo reikalavimą teisme. Turto grąžinimo atveju visos turėtos išlaikymo išlaidos (pvz. Dovanojimo sutarties atveju įprastai jokių pareigų dovanų gavėjui dovanotojo atžvilgiu neatsiranda. Taigi išlaikymo iki galvos sutarties atveju, asmuo, kuris perleidžia turtą, gali būti tikras, kad juo bus pasirūpinta, kad jam neteks atsidurti gatvėje, o jeigu juo nebus rūpinamasi, tuomet galės susigrąžinti perleistą turtą.

Sprendimą, kokią sutartį sudaryti, dažnai gali lemti ir tokios sutarties sudarymo kaštai. Perleidžiant turtą išlaidas paprastai sudaro notarui mokamas mokestis už sandorio patvirtinimą ir galimi mokesčiai valstybei. Turtą perleidžiantis asmuo jokių mokesčių valstybei nemoka. Gi priklausomai nuo to, kas turtą įgyja, tam asmeniui gali tekti susimokėti pajamų mokestį.

Tačiau, jeigu turtas yra perleidžiamas draugui, pažįstamam, toks turto gavėjas turės susimokėti pajamų mokestį valstybei, kuris sudaro 15 proc. nuo įgyjamo turto vertės. Nekilnojamojo turto vertė įprastai nustatoma pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę.

Notaro išlaidų dydis taip pat priklauso nuo to, kam yra perleidžiamas turtas. Tiek dovanojimo, tiek išlaikymo iki gyvos galvos sutarties atveju yra mokamas 0,37 proc. dydžio mokestis nuo sandorio (perleidžiamo turto) vertės, ir jis negali būti mažesnis negu 76 Eur ir didesnis negu 5 tūkst. Jeigu turtas yra perleidžiamas sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams, (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams, mokamas 0,04 proc. nuo perleidžiamo turto vertės dydžio mokestis notarui, ir šis mokestis negali būti mažesnis negu 38 Eur ir didesnis negu 200 Eur (neįskaitant pridėtinio vertės mokesčio).

Testamentas

Testamentą testatorius gali bet kada pakeisti, ir tiek testamento turinys, tiek testamento sudarymo faktas bus konfidenciali informacija. Testamente nėra privaloma nuspręsti dėl viso turimo turto. Testamentu galima apskritai nepriimti jokių sprendimų dėl turto padalinimo, o tiesiog atimti teisę iš vieno ar kelių įstatyminių įpėdinių paveldėti.

Tam, kad po testatoriaus mirties kiltų kuo mažiau ginčų tarp įpėdinių dėl paveldėto turto, testamente rekomenduojama kuo detaliau aptarti, koks turtas ar kokiomis dalimis kam atitenka.

Svarbu ir tai, kad įpėdiniui, kuris priima palikimą pagal testamentą, gali tekti susimokėti ir mokesčius valstybei. Jeigu testamentu turtas paliekamas ne sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), globėjams (rūpintojams), globotiniams (rūpintiniams), seneliams, vaikaičiams arba broliams ir seserims, ir jeigu paveldimo turto vertė viršija 3 tūkst. Eur, tuomet privalo mokėti mokestį valstybei.

Mokesčio dydis skaičiuojamas nuo paveldėto turto apmokestinamosios vertės ir, jeigu apmokestinamoji turto vertė yra ne didesnė negu 150 tūkst. Eur, mokestis sudaro 5 proc., jeigu vertė didesnė negu 150 tūkst. Eur - 10 proc. Apmokestinamąją turto vertę nustato Valstybinė mokesčių inspekcija, išduodama paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymą.

tags: #ar #galima #uzrasyti #turta #mazameciui