Daugelis vairuotojų gyvenamųjų namų kiemus laiko ramia erdve, kur įprastos eismo taisyklės kažkodėl mažiau svarbios. Iš tikrųjų Lietuvos gyvenamosios zonos yra vienos griežčiausiai reglamentuojamų Kelių eismo taisyklių.
Pagal KET 3.6 punktą gyvenamoji zona yra bet kuri teritorija ar kelias, pažymėtas oficialiu ženklu „Gyvenamoji zona“, o jos pabaiga nurodoma atitinkamu ženklu. Gyvenamosiose zonose didžiausias leidžiamas greitis yra 20 km/h, kaip nustatyta gyvenamųjų zonų eismą reglamentuojančiame skyriuje.
Kelio ženklas, žymintis gyvenamąją zoną.
Gyvenamosiose zonose įprasta eismo dalyvių hierarchija yra atvirkštinė. Ši prievolė taikoma net tada, kai pėstieji eina nenuspėjamai, stovi važiuojamojoje kelio dalyje arba kai netoliese žaidžia vaikai. Parkavimas gyvenamosiose zonose nėra laisvos formos. Tokios įprastos prielaidos kaip „Aš pastačiau tik minutei“ arba „visi čia statosi“, neturi jokios teisinės galios. Gyvenamosios zonos teisiškai traktuojamos kaip padidintos rizikos zonos.
Plačiai paplitęs mitas teigia, kad kiemai yra privatūs ir todėl nepriklauso policijos jurisdikcijai. Tai neteisinga. Tai reiškia, kad policijos pareigūnai turi teisę vykdyti taisykles ir skirti baudas. Gyvenamosiose zonose derinami maži greičio apribojimai, absoliutus pėsčiųjų prioritetas, griežtos parkavimo taisyklės ir didesnė vairuotojų atsakomybė.
KET Pažeidimai Kiemuose
Anot Rimvydo Pociaus, „Ergo“ Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo, viena iš dažniausių ir didžiausių vairuotojų daromų klaidų yra manymas, kad įsukus į kiemą įprastos kelių eismo taisyklės nustoja galioti, o pirmenybę išsikovoti galima paprasčiausiu užsispyrimu, įžūlumu ar aktyviu garsinio signalo naudojimu. Draudikų atstovo teigimu, būtent požiūris „kas pirmesnis, tas gudresnis“ kiemuose pridaro daugiausiai bėdų.
„Kiemuose eismas dažniausiai nėra reguliuojamas kelio ženklais, tačiau tai nereiškia, kad kelių eismo taisyklės čia negalioja. Kai pirmumą nurodančio ženklinimo nėra, visuomet reikia vadovautis dešinės rankos taisykle, o kiemai ir stovėjimo aikštelės nėra išimtis. Visgi apie tai neretai pamirštama ir dėl to kyla avarinės situacijos, susidūrimai. Kiemuose taip pat labai aktualus važiavimas atbulomis. Būtent atbulomis važiuojančio automobilio vairuotojas turi gerai apsižiūrėti ir praleisti kitas transporto priemones“, - primena R. Pocius.
Supratingumo Stokos Kaina - Patirtos Žalos
Visgi, pasak eksperto, netrūksta ir tokių situacijų, kai net ir laikantis visų kelių eismo taisyklių, automobilių apgadinamų ir apibraižymų daugiabučių kiemuose išvengti vis tiek nepavyksta. Dažnai taip nutinka automobilius pastačius per arti vienas kito, nepaliekant pakankamai vietos durelėms atidaryti ar transporto priemonei manevruoti.
„Neretai galvojama, kaip automobilį pasistatyti taip, kad būtų patogu pačiam, o apie šalia stovinčias transporto priemones nepamąstoma. Tačiau tai yra trumparegiškas požiūris, galintis nulemti nemažas žalas. Būtent apibraižymai ar įlenkimai atidarinėjant automobilio dureles, galinio vaizdo veidrodėlių, bamperių, žibintų ar kėbulo apgadinimai bandant išvažiuoti iš stovėjimo vietos, kai trūksta erdvės, yra vienos dažniausių kiemuose fiksuojamų eismo įvykių priežasčių. Nors paprastai tokie įvykiai yra smulkūs, tačiau vis vien gali nulemti nemenkas išlaidas“, - pažymi R. Pocius.
Paliktas Raštelis Gali Kainuoti Net Teises
R. Bieliauskas pabrėžia, kad net jei eismo įvykis sukeliamas dėl to, kad kito automobilio vairuotojas nebuvo pakankamai supratingas, tai nesuteikia teisės paprasčiausiai iš vietos pasišalinti. Tokiose situacijose palikto raštelio su telefono numeriu taip pat nepakanka.
„Reikia nepamiršti, kad kiemas ar stovėjimo aikštelė kelių eismo taisyklių galiojimo požiūriu nėra išskirtinė vieta. Tad apibraižius ar apgadinus kitą automobilį, būtina užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tik taip užtikrinamas žalos atlyginimas. Kitu atveju laikoma, kad eismo įvykio dalyvis pasišalino iš įvykio vietos. To pasekmės gali būti bauda iki 1100 eurų ar netgi 1-3 metams prarasta teisė vairuoti. Jei įvykus eismo įvykiui nėra aišku, kas yra nukentėjusios transporto priemonės savininkas, reikia kviesti policiją, kuri padės jį identifikuoti ir su juo susisiekti. Tada, užpildžius eismo įvykio deklaraciją, galima ramiai tęsti kelionę“, - teigia „Ergo“ atstovas.
Prisiparkavus Bet Kur Automobilio Galima Neberasti
Nerasdami automobiliams vietos kieme vairuotojai neretai juos palieka stovėjimo aikštelės prieigose ar net įsigudrina transporto priemonę priparkuoti ant žaliosios vejos, vaikų žaidimų aikštelių teritorijoje ar pėstiesiems skirtose vietose. Ekspertas pažymi, kad tai taip pat yra draudžiama.
„Parkavimo vietų trūkumo daugiabučių kiemuose problema yra išties aktuali, tačiau statyti transporto priemones ten, kur to daryti negalima, tikrai nėra išeitis. Pasitaiko atvejų, kai savo nepasitenkinimą netinkamai pastatytais automobiliais pėstieji ar kaimynai išreiškia atlenkdami ir sulaužydami valytuvus, nusukdami galinio vaizdo veidrodėlius ar net „pagražindami“ automobilį aštriu daiktu. Žinoma, tai yra neteisėta, tačiau dėl to patirta žala netampa mažesnė. Visgi pamačius netinkamai pastatytą automobilį reikėtų pranešti savo savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui arba policijai per elektroninių paslaugų sistemą ePolicija. Pastaroji ne vietoje statomų automobilių vairuotojus gali paauklėti iki 90 eurų siekiančiomis baudomis ar net transporto priemonės nutempimu“, - perspėja R. Pocius.
Savivaldybių Iniciatyvos Kiemų Atnaujinimui
Kaip rašoma trečiadienį išplatintame pranešime, nuo šiol vilniečiams bus paprasčiau gauti dalinį savivaldybės finansavimą kiemų atnaujinimui - panaikinta prievolė suformuoti sklypą aplink daugiabutį.
Taip pat nuo 10-15 eurų iki 70 eurų už 1 kv. metrą bus didinamas finansavimas. „Iki šiol dėl kompleksinių Kaimynijų programos sąlygų joje galėjo dalyvauti ne visi norintys, todėl programa buvo iš naujo peržiūrėta ir patobulinta. Nuo šiol į kaimynijas susibūrę vilniečiai patys spręs kaip atsinaujinti savo kiemą ir į ką investuoti - kiemo kelius, šaligatvius, automobilių stovėjimo aikšteles, pėsčiųjų takus, suoliukus, želdinius“, - pranšė Vilniaus miesto savivaldybė.
Nebereikės Formuoti Sklypų
Pasak sostinės savivaldybės, pagrindinis iššūkis, norintiems dalyvauti programoje, buvo sąlyga suformuoti ir išsinuomoti iš valstybės žemės sklypus aplink daugiabučius namus. Tik suformavus sklypą buvo rengiamas kaimynijos atnaujinimo projektas. Kadangi šios procedūros užtrukdavo ilgai, naujame programos apraše šio punkto neliko.
„Planuojama, kad nuo šiol kaimynijų atnaujinimas bus kelis kartus trumpesnis. Pagal ankstesnius programos reikalavimus projekto įgyvendinimas užtrukdavo 2-3 metus. Kadangi atsisako sklypo formavimo ir nuomojimo procedūrų, tikėtina, kad laikotarpis sutrumpės perpus“, - pranešime nurodė savivaldybė.
Taip pat nebeliko reikalavimo, kad kaimyniją turi sudaryti ne mažiau kaip 3 daugiabučiai namai. Dabar pretenduoti į finansavimą galės ir vienas daugiabutis. Parama bus skiriama ir daugiabučiams, kurie dalyvauja renovacijos programose - anksčiau jie negalėjo pretenduoti į finansavimą. Ankstesnėje programoje kartu su daugiabučiais galėjo dalyvauti ir kiti pastatai, patenkantys į kaimynijos ribas. Tačiau tos nuostatos atsisakyta, nes taip programa galėjo naudotis ir verslo subjektai“, - informuojama pranešime.
Siekiant išsaugoti žaliąsias kaimynijos teritorijos erdves programoje numatoma, kad žalioms ervėms turi būti palikta neužstatyta ne mažiau kaip 30 proc. bendrojo kaimynijos teritorijos ploto, išskyrus atvejus, kai faktiškai neužstatytas plotas yra mažesnis. Tokiu atveju galimas tik esamos kietosios infrastruktūros atnaujinimas be papildomo užstatymo.
Dalyvaudami programoje kaimynijos nariai įsipareigos 10 metų prižiūrėti kaimynijos teritoriją ir joje įrengtas ir atnaujintas priemones. Šio reikalavimo ankstesnėje tvarkoje taip pat nebuvo. Kaimynijų programos lėšomis atnaujinami kiemo keliai, šaligatviai, automobilių aikštelės, pėsčiųjų takai, lietaus nuotekų tinklai ir apšvietimas, suoliukai, želdynai, teritorija prie namo, kuria rūpinasi patys gyventojai. Ši programa gali finansuoti ir nesudėtingų statinių - poilsio ar sporto paskirties statinių projektavimą. Įrengimas turėtų būti numatytas ne iš programos, o kitų finansavimo šaltinių.
Vilniuje Kaimynijų programa vyksta septynerius metus. Joje dalyvauti gali daugiabučiai, pastatyti iki 2002 metų, butų ir kitų patalpų savininkai. Per visą programos įgyvendinimo laiką pasirašytos 52 bendradarbiavimo sutartys, sutvarkyta 13 kaimynijų - erdvių ir kiemų tarp daugiabučių namų. Jų sutvarkymui skirta apie 0,5 mln. eurų. Programą įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybė ir „Atnaujinkime miestą“.
Daugiabučių Namų Savininkų Teisės
Daugiabučių namų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir turėdami teisėtą poreikį naudotis kieme esančia parkavimo aikštele, net jei ji priklauso kitam savininkui, gali reikalauti nustatyti tokiai aikštelei naudojimosi tvarką ir mokėtiną kompensaciją.
Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokato Eimanto Čepo, šis kasacinio teismo sprendimas - svarbus signalas tiek gyventojams, tiek NT vystytojams. „Ši byla tampa precedentu, leidžiančiu aiškiau apibrėžti teisėtą naudojimosi kitam subjektui priklausančia infrastruktūra pagrindą, ypač kai kalbama apie ilgalaikį naudojimąsi ir viešąjį interesą“, - pažymi advokatas.
Kas Turi Teisę Naudotis Kiemo Aikštele?
LAT nagrinėtos bylos aplinkybės atskleidė, kad prie daugiabučio namo esanti parkavimo aikštelė nuosavybės teise priklauso privačiam juridiniam asmeniui - Uždarajai akcinei bendrovei (UAB), tačiau ja jau daugelį metų naudojasi gyvenamojo namo gyventojai, kadangi pagal detaliojo planavimo dokumentus, įgyvendinant reikalavimą užtikrinti tam tikrą parkavimo vietų skaičių, ji buvo numatyta aptarnauti pagrindinį objektą - daugiabutį. UAB teigė, kad gyventojai neteisėtai užėmė jų teritoriją ir reikalavo nutraukti naudojimąsi ja. Tačiau Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad tokiose situacijose svarbu vertinti, dėl kokių priežasčių gyventojai naudojasi aikštele, ar tai būtina tinkamam daugiabučio eksploatavimui ir ar egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti tokią aikštelę daugiabučio namo priklausiniu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Teismas išaiškino, kad vien tai, jog parkavimo aikštelė nėra bendrojo naudojimo objektas, savaime nereiškia, kad gyventojai neturi teisės į jos naudojimą. „Gyventojų naudojimasis parkavimo aikštele, priklausančia kitam juridiniam asmeniui, gali būti pagrįstas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kai toks naudojimas yra būtinas daugiabučio namo funkcionavimui, o žala savininkui atlyginama“, - teigiama nutartyje.
Teismas pabrėžė, kad būtina įvertinti visas aplinkybes - ar aikštelė faktiškai reikalinga gyventojų poreikiams, ar gyventojai siekė susitarti dėl kompensacijos, ar ji nustatyta pagrįstai. Pasak advokato E. Čepo, situacijose, kai žemės ar statinio savininkas sutinka su naudojimu, o šalys susitaria dėl protingos kompensacijos - naudojimosi tvarka laikytina teisėta ir pagrįsta.
Jo nuomone, ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis gali turėti reikšmingų pasekmių visos Lietuvos miestų gyventojams, ypač tankiai urbanizuotose teritorijose, kur infrastruktūros plėtra, žemės ar statinių nuosavybės teisės ir faktinis naudojimasis dažnai susikerta.
Nepaisant to, kad pagrindinius pastatus aptarnaujantys žemės sklypai ar statiniai realizavus NT projektus kartais lieka ne gyventojų bendroji nuosavybė, faktinė jų paskirtis ar naudojimas gali sudaryti teisinius pagrindus tokius daiktus pripažinti antraeiliais ir pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo.
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo sprendimu pripažįsta tokios faktinės praktikos teisinę svarbą, jei ji atitinka protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus bei skatina konstruktyvius sprendimus tarp bendruomenių ir privačios žemės sklypų ar statinių savininkų“, - sako advokatas.
Šis sprendimas, teigiama pranešime žiniasklaidai, siunčia aiškią žinią - miestų infrastruktūra ir žemės naudojimas turi būti sprendžiamas dialogo, susitarimo ir teisingos kompensacijos būdu. Tiek gyventojai, tiek NT vystytojai, tiek savivaldybės yra skatinami siekti balanso tarp nuosavybės teisių ir viešojo intereso, o LAT praktika tampa vertingu pagrindu ieškant ilgalaikių sprendimų urbanizuotoje aplinkoje.
„Teisingumo principas neturėtų būti apribotas vien kadastriniais žemėlapiais - jis turi atspindėti ir tikrąją žmonių gyvenamąją realybę“, - pažymi teisininkas.
Žiemos Priežiūros Iššūkiai ir Baudų Skyrimas
Penktadienį Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus kartu su savivaldybės specialistais apžiūrėjo įvairias miesto vietas ir įvertino realią gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų takų bei kiemų būklę po intensyvaus sniego.
Po patikrinimo nuspręsta skirti baudą šaligatvių rangovui, kuris atsakingas už pietinės miesto dalies šaligatvių priežiūrą. „Su komanda gyvai apžiūrėjome pietinę miesto dalį, iš kurios gavome daugiausia nusiskundimų. Pagrindinės gatvės jau yra neblogai sutvarkytos, tačiau dalis šaligatvių, pėsčiųjų takų ir laiptų vis dar reikalauja dėmesio, kai kur net labai didelio - pavyzdžiui, Kuncų, Laukininkų, Bandužių gatvių šaligatviai vis dar nebuvo pakankamai gerai nuvalyti, todėl artimiausiomis dienomis skirsime baudą rangovui, kuris dirba atmestinai, o už nekokybišką darbą viso atlygio tikrai nemokėsime.
Taip pat kitas rangovas baudos sulaukė ir iki šio patikrinimo - už netinkamai prižiūrėtas 13 miesto gatvių skirta 9 100 eurų bauda. Tikriname ir daugiabučių kiemus. Noriu padėkoti gyventojams už aktyvumą ir pranešimus - jūsų reakcija padeda mums veikti greičiau. Tačiau sudėtingos oro sąlygos nėra pasiteisinimas nevykdyti pareigų. Klaipėdoje netvarka ir ateityje nebus toleruojama“, - sako Klaipėdos meras A. Vaitkus.
Daugiabučių kiemų patikrinimai Klaipėdoje vykdomi pirmą kartą per pastaruosius 20 metų - už tinkamą jų priežiūrą atsakingi daugiabučių namų administratoriai. Savivaldybė jau yra gavusi daugiau nei 500 gyventojų pranešimų dėl netinkamai šalinamo ar visai nešalinamo sniego.
Apibendrinant, daugiabučių kiemų eismo ribojimai ir priežiūra yra kompleksinė problema, reikalaujanti tiek vairuotojų sąmoningumo, tiek savivaldybių iniciatyvų. Svarbu laikytis KET, gerbti kitus eismo dalyvius ir tinkamai prižiūrėti kiemų infrastruktūrą.
Nuomininkų teisės
tags: #ar #galimi #daugiabuciu #kiemuose #draudziantys #eisma