Nekilnojamojo turto perrašymas Lietuvoje: išsamus gidas

Nekilnojamojo turto perrašymas - tai procesas, kai dabartinis savininkas perduoda nuosavybės teises kitam asmeniui. Tai oficialus ir aiškiai reglamentuotas procesas, kurį prižiūri notaras. Nuo šio momento naujas asmuo tampa teisėtu savininku - per dovanojimo, pirkimo-pardavimo, paveldėjimo ar kitos teisinės sutarties formą.

Būdai perrašyti nekilnojamąjį turtą

Nekilnojamo turto perrašymas gali būti atliekamas keliais teisiškai galiojančiais būdais:

• Dovanojimas: Tai bene populiariausias būdas perrašyti turtą artimam asmeniui. Dovanotojas neatlygintinai perduoda nuosavybės teises kitam žmogui. Sandoris atliekamas notaro biure, o po pasirašymo naujas savininkas įregistruojamas Registrų centre. Artimi giminaičiai nuo dovanojimo mokesčio atleidžiami, todėl tai ekonomiškai patrauklus sprendimas.
• Pirkimo-pardavimo sandoris: Kai kuriais atvejais turtas „perrašomas“ simboliškai parduodant jį už mažą sumą. Tokiu būdu teisiškai įforminama perleidimo procedūra, o abi pusės išvengia galimų ginčų dėl paveldėjimo.
• Paveldėjimas arba testamentas: Turtas gali būti perleidžiamas ir po savininko mirties - pagal testamentą arba įstatymą. Tokiu atveju procesą prižiūri notaras, kuris išduoda paveldėjimo teisės liudijimą.
• Uzufruktas - teisė naudotis iki gyvenimo pabaigos: Kai žmogus nori perrašyti turtą, bet išlaikyti galimybę jame gyventi, sudaroma panaši į dovanojimą sutartis, tačiau su papildoma sąlyga - gyvenimo pabaigos naudojimosi teisė (uzufruktas).

Reikalingi dokumentai nekilnojamojo turto perrašymui

Norint teisėtai perrašyti nekilnojamąjį turtą, būtina paruošti visus dokumentus, kurie įrodo savininko teises ir leidžia notarui patvirtinti sandorį.

• Asmens ir nuosavybės dokumentai: Pirmiausia reikia pateikti asmens tapatybės dokumentus - pasą arba asmens tapatybės kortelę.
• Sutuoktinio sutikimas: Jei turtas priklauso sutuoktiniams, būtinas sutuoktinio sutikimas perrašymui, patvirtintas notaro.
• Pažymos iš Registrų centro: Reikalingas išrašas iš Registrų centro.
• Papildomi dokumentai: Gali prireikti papildomų dokumentų, priklausomai nuo perrašymo tipo (dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir kt.).

Nekilnojamojo turto dovanojimas

Nekilnojamojo turto dovanojimas - viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti keletą svarbių aspektų, kurie gali būti svarbūs teisingam turto perleidimui. Norite padovanoti ar gauti kaip dovaną nekilnojamąjį turtą? Vienas iš svarbiausių aspektų nekilnojamojo turto dovanojimo sandoryje - sutartis.

Dovanojimo sutartis

Vienas iš būdų perrašyti buto dokumentus - sudaryti dovanojimo sutartį. Pagal ją, Jūsų vyro motina neatlygintinai perduotų turtą (žemės sklypą ir nebaigtą statyti statinį) Jūsų vyrui, bei ją vėliau įregistruoti viešame registre. Dovanojimo sandoris yra dvišalis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia, taigi dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis.

Pabrėžtina, jog tais atvejais, kai nekilnojamas turtas dovanojamas asmenims, su kuriais nesieja giminystės ryšiai, svarbu laikytis tų pačių nekilnojamojo turto dovanojimo įstatymų.

CK 6.469 str. nustatyta, kad dovanojimo sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos, o nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti patvirtinta notaro. Notarinės dovanojimo sutarties formos nesilaikymas dovanojimo sutartį daro negaliojančia (CK 1.93 str. 3 d.). Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį gali patvirtinti bet kuris šalies notaras, neatsižvelgiant į nekilnojamojo turto buvimo vietą.

Pagal CK 6.469 str. 3 d. nekilnojamojo daikto ar daiktinės teisės į jį dovanojimo sutartis teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jei sutartis įregistruota viešame registre.

Reikalingi dokumentai sudarant dovanojimo sutartį

• Turto įgijimo dokumentas (pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, dovanojimo sutartis, teismo sprendimas ir pan.).
• Buto kadastrinių matavimų byla, kurioje yra buto planas ir kiti namo techniniai duomenys.
• Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
• VĮ Registrų centro išrašas.
• Jei butas priklauso keliems bendraturčiams - sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendraturčiai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai.
• Jei parduodate Jums priklausančią buto dalį - notarui turėsite pateikti kitų bendraturčių atsisakymus pirkti Jūsų turtą.
• Jei esate susituokęs - sutuoktinio sutikimas parduoti.
• Jei esate išsituokęs - ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo - buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti.
• Energetinio naudingumo sertifikatas, kurį įprastai užsako notaras.
• Namo administratoriaus arba namo bendrijos (jei namas turi bendriją) pažyma apie tai, kad neturite skolų.
• Jei namas yra renovuotas ir mokate renovacijos kreditą dalimis - bus reikalinga pažyma apie renovacijos kredito likutį, kurį perims Jūsų buto pirkėjas.

Mokesčiai dovanojant nekilnojamąjį turtą

Sudarius nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį ir apdovanotajam įgijus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, pastarajam iškyla prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Tačiau gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia, kai turtas dovanojimo būdu yra gautas iš tėvų. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 26 p. nurodoma, kad neapmokestinamos pajamos yra dovanojimo būdu gautos pajamos iš tėvų.

Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių. Nekilnojamo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę. Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.

Perrašymo procesas žingsnis po žingsnio

Nekilnojamo turto perrašymas - tai oficialus ir aiškiai reglamentuotas procesas, kurį prižiūri notaras. Šis procesas atrodo paprastas, tačiau iš tiesų reikalauja atidumo ir žinių.

1. Dokumentų paruošimas: Pirmiausia savininkas surenka visus reikalingus dokumentus - asmens tapatybės, nuosavybės, Registrų centro išrašą, sutuoktinio sutikimą (jei taikoma) ir, prireikus, kreditoriaus leidimą.
2. Sutarties parengimas: Notaras parengia perrašymo sutartį pagal pasirinkto tipo sandorį - dovanojimo, pirkimo-pardavimo, mainų ar kito.
3. Sandorio patvirtinimas notariškai: Pasirašant sutartį notaro akivaizdoje, abi šalys patvirtina, kad sutarties sąlygos joms suprantamos ir savanoriškai priimamos.
4. Mokesčių sumokėjimas: Jeigu taikomi mokesčiai (pavyzdžiui, kai turtas parduodamas arba dovanojamas ne artimam giminaičiui), jie turi būti sumokėti per 6 mėnesius nuo sandorio dienos.
5. Įregistravimas Registrų centre: Kai visi dokumentai pateikiami tinkamai, notaras patvirtina sandorį, o Registrų centras įregistruoja naują savininką.

Dažniausios klaidos perrašant turtą

Nors nekilnojamo turto perrašymas atrodo gana paprastas procesas, praktikoje žmonės dažnai daro klaidų, kurios vėliau kainuoja daug laiko, nervų ir pinigų.

• Nepasitikrinamas Registrų centro išrašas: Viena dažniausių klaidų - nepasitikrinamas Registrų centro išrašas prieš perrašant turtą.
• Savarankiškas sutarčių rengimas: Dalis žmonių sutartis rengia savarankiškai, naudodami internete rastus šablonus. Tai pavojinga, nes net menkiausias formuluotės netikslumas gali vėliau sukelti ginčą.
• Sutuoktinio sutikimo ignoravimas: Jei turtas įgytas santuokos metu, notaras negali tvirtinti perrašymo be sutuoktinio sutikimo.
• Mokesčių nežinojimas: Kai turtas perrašomas ne artimam giminaičiui, gali tekti mokėti dovanojimo ar pajamų mokestį.
• Registracijos Registrų centre ignoravimas: Dar viena klaida - manyti, kad pasirašyta ir notaro patvirtinta sutartis automatiškai reiškia nuosavybės perdavimą. Tai įvyksta tik tada, kai sutartis įregistruojama Registrų centre.

Dovanoto turto pardavimas

Dovanoto turto pardavimas yra logiškas žingsnis siekiant įgyvendinti kitus finansinius planus ateityje. Dažnam tokio turto savininkui kyla klausimas: kada galima parduoti dovanotą turtą? Šioje situacijoje svarbu pasidomėti mokestinėmis prievolėmis po tokio turto pardavimo.

Mokesčiai po dovanoto nekilnojamo turto pardavimo

Dovanotą nekilnojamąjį turtą galima parduoti iš karto, kai tik jis taps jūsų nuosavybe ir bus įregistruotas VĮ Registrų centre. Prieš imantis pardavimo svarbu išsiaiškinti, kokius mokesčius reikės mokėti po turto pardavimo.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) gautam pelnui bus taikomas jei: Turtą parduosite nuosavybės teise neišlaikę 10 m. Pelnas apskaičiuojamas iš pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos parduodamo turto kainos atėmus dovanojimo sutartyje nurodytą turto kainą.

GPM nemokamas, jei: Turtą parduosite pigiau arba už tą pačią kainą kaip ir įgijote (gavote dovanų). Turtą parduosite brangiau nei įgijote (gavote dovanų), tačiau dovanojimas buvo iš pirmos eilės giminaičių ir pardavimo metu užsisakėte retrospektyvinį vertinimą, kurio metu nustatyta kaina buvo lygi pardavimo kainai arba didesnė.

Žingsniai parduodant dovanota turtą

1. Susipažinimas su turto detalėmis: Pirmas ir svarbiausias žingsnis yra susipažinti su dovanoto turto detalėmis bei atidžiai išnagrinėti visus dokumentus.
2. Turto įvertinimas: Antras etapas yra turto įvertinimas. Rekomenduojama pasinaudoti nepriklausomo vertintojo paslaugomis, kad būtų nustatyta sąžininga ir tiksli dovanoto turto rinkos vertė.
3. Reklama ir rinkodara: Siekiant pritraukti potencialius pirkėjus, būtina sukurti aukštos kokybės reklaminius skelbimus, kurie pabrėžtų jūsų turto privalumus ir patrauklumą.
4. Derybos: Kai susidomėjusių pirkėjų jau yra ir prasideda derybos, labai svarbu būti atidiems ir ramiai įvertinti visus pasiūlymus.
5. Konsultacijos su specialistais: Vykstant deryboms, visada būtina pasikonsultuoti su specialistais, tokiais kaip teisininkai ar nekilnojamojo turto brokeriai, siekiant užtikrinti visų teisinių aspektų tvarką ir padaryti teisingus sprendimus pasirašant preliminariąją pirkimo - patrdavimo sutartį.
6. Sandorio sudarymas notarų biure: Šiam etapui prireiks visų sandorio sudarymui reikiamų dokumentų, pažymų bei leidimų ir tikslios informacijos apie jūsų ir pirkėjo susitarimą.

DUK apie nekilnojamojo turto perrašymą

Štai atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie turto perrašymą:

• Ar galima turtą perrašyti artimam giminaičiui be mokesčių? Taip, dovanojimo atveju artimi giminaičiai (vaikai, tėvai, sutuoktiniai, anūkai, seneliai) atleidžiami nuo dovanojimo mokesčio. Turtas vis tiek turi būti notariškai patvirtintas ir įregistruotas Registrų centre.
• Kiek kainuoja turto perrašymas pas notarą? Notarinis mokestis paprastai siekia apie 0,45 % nuo turto vertės, bet ne mažiau nei 28,96 € ir ne daugiau nei 5 792,40 €. Pridedami ir Registrų centro mokesčiai - dažniausiai nuo 8 iki 20 €.
• Ar galima turtą perrašyti už simbolinę kainą? Taip, galima sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį už simbolinę sumą, tačiau ji vis tiek bus laikoma sandoriu ir gali būti vertinama mokesčių inspekcijos pagal rinkos vertę. Todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su notarų biuru ar VMI.
• Kuo dovanojimo sutartis skiriasi nuo testamento? Dovanojimo sutartis įsigalioja iškart, kai ją pasirašo abi šalys, o testamentas - tik po testatoriaus mirties. Dovana negali būti lengvai atšaukta, o testamentą galima keisti neribotą kiekį kartų.
• Ar reikia sutuoktinio sutikimo perrašant turtą? Taip, jei turtas įgytas santuokos metu ir priklauso abiem sutuoktiniams. Sutikimas turi būti patvirtintas notaro. Jei turtas asmeninis (paveldėtas ar įgytas iki santuokos), sutikimas nebūtinas.
• Ar galima išlaikyti teisę gyventi turte po perrašymo? Taip, sutartyje galima numatyti uzufruktą - teisę naudotis turtu iki gyvenimo pabaigos. Tai populiarus būdas perrašant turtą vaikams ar artimiems giminaičiams.
• Kas nutinka, jei turtas perrašomas, bet neįregistruojamas Registrų centre? Tokiu atveju nuosavybės teisė laikoma neperduota - teisiškai savininku vis dar išlieka ankstesnis turėtojas. Tik registracija Registrų centre suteikia naujam savininkui visas teises į turtą.
• Ar galima perrašyti turtą juridiniam asmeniui? Taip, tačiau tokiu atveju procesas laikomas komerciniu sandoriu. Notaras privalo įvertinti įmonės įgaliojimus, o gali būti taikomi papildomi mokesčiai ar apskaitos reikalavimai.
• Ar galima perrašyti tik dalį nekilnojamo turto? Taip, galima perleisti tik dalį turto - pavyzdžiui, 50 % nuosavybės teisių. Tokiu atveju būtina tiksliai nurodyti perleidžiamą dalį sutartyje ir įregistruoti pakeitimą Registrų centre.

Įgaliojimas nekilnojamojo turto pardavimui

Nusprendėte parduoti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, tačiau neturite galimybės sugrįžti? Parduoti turtą galite ir nesugrįžus iš užsienio. Įgaliojimo pagalba, šį procesą už Jus gali atlikti įgaliotas asmuo. Proceso pabaigoje beliks pasidžiaugti sėkmingai sudarytu pardavimo sandoriu.

Įgaliojimas, tai rašytine forma įtvirtintas dokumentas, kuriame nurodytas įgaliotas asmuo, įgauna teises pasirašyti dokumentus už asmenį pateikusį įgaliojimą. Tiem, kurie planuoja sugrįžti į Lietuvą, dienai ar dviem, rekomenduoju iš anksto suplanuoti vizitą pas notarą. Galite vyktį į šalies, kurioje gyvenate ambasadą ar konsulatą.

Kitas būdas - vykti pas notarą ar advokatą tos šalies, kurioje gyvenate (kai kuriose šalyse, advokatai taip pat turi galimybę atlikti notarinius veiksmus). Pasirašytą įgaliojimo dokumentą privalėsite išversti į Lietuvių kalbą ir patvirtinti apostile (apostilė yra specialus spaudas, patvirtinantis dokumentą. Ne, tuo atveju, kai įgaliotas asmuo negali atvykti pasirašant įgaliojimo dokumentą.

Turto vertinmas prieš dovanojimą

Prieš dovanojant turtą svarbu tiksliai žinoti jo vertę. MARLEKSA siūlo profesionalias turto vertinimo paslaugas, padedančias nustatyti turto rinkos vertę, nesvarbu, ar tai būtų butai, namai, žemės sklypai, ar specifinio turto objektai.

tags: #ar #galiu #nama #perrasyt #ant #anuko