Ar įmonei būtina turėti daug pinigų atsiskaitomojoje sąskaitoje?

Šiame straipsnyje aptarsime, ar įmonei būtina turėti daug pinigų atsiskaitomojoje sąskaitoje. Taip pat panagrinėsime trumpalaikio turto analizės ypatumus ir pinigų srautų valdymo svarbą.

Mes gyvename visuomenėje, kur vis svarbesni tampa asmeninių finansų valdymo sprendimai. Vis dažniau nuo mūsų veiksmų, o ypač nuo neveikimo, priklauso mūsų finansinė ateitis. Mes dar esame išlaikę tėvų ir senelių įsitikinimą, kad reikia taupyti juodai dienai.

Kapitalas - tai lėšos, naudojamos įmonės turtui ir jos veiklai finansuoti. Įmonės turtas ir jos nuosavybės struktūra, turimo nuosavybės turto šaltiniai ir įsipareigojimai pateikiami įmonės balanse. Kapitalas - tai gamybos veiksnys. Finansinis kapitalas - tai tik finansinės vertybės - akcijos, obligacijos ar banko indėliai. Kapitalo sąvoka vartojama ir tada, kai kalbama apie rizikos kapitalą. Suformavus kapitalą, įgyjamas turtas.

Turtas - tai visuma vertybių, kuriomis disponuodama įmonė gauna arba tikisi gauti ateityje tam tikrą naudą. Jį panaudojant uždirbamas pelnas. Visi ištekliai turi konkretų savininką. Finansų struktūra - tai įmonės nuosavybės elementai, kuriuos sudaro skolintojų ir akcininkų nuosavybės.

Trumpalaikis turtas ir jo analizė

Trumpalaikis turtas - tai turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienus metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Be trumpalaikio turto negali funkcionuoti nė viena įmonė: didelė ar maža, gamybos ar paslaugų, tik ką įkurta ar seniai veikianti. Trumpalaikio turto analizę tikslingą pradėti nuo jo sudėties ir analizės. Išsamesnė turto sudėtis pateikta 1 lentelėje.

Atsargomis laikomos visos įmonės turimos materialinės vertybės, kurias ji įsigijo gamindama prekes, skirtas perparduoti arba sunaudoti, ar užtikrindama normalų įmonės darbą. Prekybos įmonių atsargas paprastai sudaro perparduoti skirtos prekės ir kt. Gamybinėje įmonėje atsargomis laikomos žaliavos ir medžiagos, skirtos produkcijai gaminti, nebaigta gaminti produkcija, pagaminta produkcija, įrengimų atsarginės dalys, degalai ir kt.

Gautinos sumos - tai pinigai, kurių įmonė dar negavo už kitoms įmonėms parduotas prekes, suteiktas paslaugas arba anksčiau suteiktas ir dar negrąžintas paskolas. Tai įmonei priklausantis turtas, kuriuos laikinai ji nedisponuoja. Trumpalaikis turtas, palyginti su ilgalaikiu turtu, turi vieną išskirtinę savybę - jį galima greitai paversti pinigais pardavus, o po to už gautus pinigus įsigyti kitą turtą.

Taigi trumpalaikis turtas, dalyvaudamas apyvartos procese, keičia savo formą: iš piniginės formos pereina į atsargų formą, paskui įgauna nebaigtos gamybos ir pagamintos produkcijos pavidalą, o pardavus produkciją, vėl gaunami pinigai. Tačiau konkrečių trumpalaikio turto elementų apyvartos viklas yra nevienodas. Tiek investuojant į trumpalaikį, tiek į ilgalaikį turtą, visada tikimasi padidinti savininkų turto vertę.

Trumpalaikio turto apytakos laikotarpiai

1. Atsargų apytakos laikotarpis - tai laikas, reikalingas medžiagoms arba gamybinėms atsargoms paversti pagaminta produkcija ir ją realizuoti.
2. Debitorinių įsiskolinimų apytakos laikotarpis - tai laikas, reikalingas debitorinį įsiskolinimą ppaversti grynais pinigais. Jis dar gali būti vadinamas neapmokėta realizacija dienomis.

Įmonės gali naudotis labai didele finansavimo metodų ir šaltinių įvairove. Trumpalaikis turtas yra finansuojamas einamųjų įsiskolinimų forma. Ilgalaikis finansavimas nereikalingas laikinam trumpalaikiui turtui, nes, naudojantis ilgalaikėmis paskolomis, tektų mokėti palūkanas ir tada, kai paskolos yra nereikalingos. Trumpalaikis papildomas finansavimas reikalingas tada, kai padidėja pardavimai.

Paprastai įmonė finansuojama tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais įsiskolinimais, tarp kurių turi būti balansas. Kaip ir investicinių sprendimų atveju, pasirinkimą lems rizikos ir reikalaujamo pelningumo santykis bei akcijos kaina. Trumpalaikiai įsiskolinimai padidėja dėl ilgalaikių įsiskolinimų ir paprastai didina įmonės pelningumą, nes trumpalaikis finansavimas pigesnis. Kuo šis koeficientas didesnis, tuo didesnė rizika ir reikalaujamas pelningumas.

Trumpalaikio finansavimo būdai

1. Suderėtas trumpalaikis finansavimas.
2. Savaiminis trumpalaikis finansavimas. Atsiranda beveik savaime kaip normalaus verslo veiklos dalis. Tai susikaupę atlyginimai, mokesčiai, pirkėjų įsiskolinimai. Šis šaltinis naudojamas, nes yra pigiausias.

Rodiklis rodo, kiek įmonės turto yra finansuojama skolintomis lėšomis. Jis naudojamas ilgalaikiam mokumui įvertinti, norint nustatyti, kokį augimą įmonė gali finansuoti sskolindamasi. Optimali riba - 70 procentų. Jeigu dydis viršija 100 procentų, pagal LR bankroto įstatymą įmonė yra nemoki.

Rodiklis rodo, kokia įmonės turto dalis finansuojama trumpalaikėmis skolomis. Jis yra trumpalaikio mokumo stebėjimo dydis. Rodiklis rodo, kokia viso trumpalaikio turto dalis priklauso įmonei. Grynasis apyvartinis kapitalas yra trumpalaikio turto dalis, kuri lieka įmonėje, kai įvykdomi trumpalaikiai įsipareigojimai. Šio rodiklio reikšmė turėtų būti teigiamas dydis, kiekviena įmonė turi pakankamai nuosavo trumpalaikio turto. Neigiama grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų.

Rodiklis rodo, kiek trumpalaikis turtas padengia trumpalaikių įsipareigojimų ir leidžia prognozuoti mokumo būklę artimiausiu metu. Mažesnė už vienetą rodiklio reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Jeigu koeficientas didesnis už vienetą, įmonės mokumas rizikingas. Kritinio likvidumo koeficientas yra griežtesnis įmonės likvidumo vertinimo rodiklis, nes apskaičiuojant šį rodiklį daroma prielaida, kkad atsargos negali būti paverstos į pinigus.

Kritinio likvidumo rodiklis lygus vienetui laikomas labai geru ir rodo, kad įmonė gali greitai įvykdyti einamuosius įsipareigojimus. Šis likvidumo rodiklis neturėtų būti mažesnis kaip 0,5. Jei einamojo likvidumo rodiklis yra didelis, o kritinio mažas, galima teigti, kad įmonė turi daug gamybinių atsargų, kurios atitraukia apyvartines lėšas ir jos yra užšaldytos atsargose.

Pagal rodiklius nustatoma, kiek kartų savininkų nuosavybė viršija bbendrus įsipareigojimus. Kuo didesnis koeficientas, tuo aukštesnis likvidumo lygis, mažesnė finansinė rizika ir bankroto grėsmė. Reikalavimas, kad savininkų nuosavas kapitalas būtų didesnis už įsipareigojimus, vadinamas auksine rizikos taisykle. Koeficientas rodo, kokią savininkų nuosavybės dalį sudaro trumpalaikiai grynieji aktyvai. Rodiklis padeda nustatyti, kokia apimtimi įmonė yra finansiškai nepriklausoma. Optimali šio koeficiento reikšmė yra 0,4 - 0,6.

Reikalavimas, kad nuosavas kapitalas būtų didesnis už ilgalaikį turtą, vadinamas auksine turo taisykle ir reiškia, kad tam tikra nuosavo kapitalo dalis turi būti skirta trumpalaikiam turtui finansuoti.

Pinigų srautų valdymas

Kiekviena įmonė, siekiant išsilaikyti dabartinėje konkurencinėje rinkoje, toliau plėtotis, turi labai atidžiai valdyti ppinigų srautus, analizuoti visus veiksnius, darančius jiems įtaką. Pinigų srautų valdymas plačiąja prasme susijęs su planavimu, priežiūra ir kontrole tų veiksnių, kurie daro įtaką grynųjų pinigų įplaukų, išmokų dydžiui ir lygiui. Grynųjų pinigų, reikalingų įmonei, kiekis priklauso nuo jos veiklos ypatybių, turimo ir reikalingo kapitalo dydžio, išlaidų, paskolų ir kitų veiksnių.

Pinigų srautai patenka į įmonę pirkėjams apmokant už parduotas prekes ar atliktas paslaugas, o išplaukia iš įmonės mokant atlyginimus, už žaliavas, medžiagas, paslaugas, nuomą, energiją, vandenį ir padengiant kitas bendras, įmonės, valdymo ir administracines išlaidas.

Nuo amžiaus pradžios finansinei būklei vertinti taikoma palyginamoji balanso analizė. Atskirų balanso straipsnių lyginamąjį svorį, t.y. Balanso struktūrai įvertinti užtenka pasinaudoti analitine balanso lentele, t.y. sugrupuotais balanso duomenimis. Greta esantys struktūros rodikliai leidžia lengvai pastebėti turto dalių pokyčius. Analizuojant struktūros dinamiką būtina atkreipti dėmesį ne tik į procentinį vienos ar kitos turto dalies pasikeitimą, bbet ir į absoliučią rodiklio reikšmę. Detaliai analizuojant finansinę įmonės būklę, reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip kinta atskiros turto dalys, t.y. Norint nustatyti trumpalaikio turto, tai yra pinigų, debitorinių įsiskolinimų ir kt.

Iš horizontaliosios trumpalaikio turto analizės matome, kad įmonės trumpalaikio turto suma per 3 nagrinėjamus metus (2004 -2006 m.) didžiausia buvo 2006metais. Per vienerius metus (2004-2006) ši suma padidėjo 338654 Lt.,arba 111,53 proc. Jeigu palyginti šią sumą su trumpalaikio turto suma 2004 metais, tai galima pamatyti, kad ji padidėjo 233560 Lt., arba 107,69 proc. padidėjimas.

Iš lentelės mes galime pamatyti, kad grynųjų pinigų kasoje ir sąskaitoje dalis trumpalaikiame turte padidėjo net 28proc. lyginant su 2004m, tuo pačiu ir pati pinigų suma padidėjo net 139 kartu. Kaip galima pamatyti iš tos pačios lentelės 2004m. grynieji pinigai trumpalaikiam turte sudarė tik 0,2 proc. arba 6588Lt, 2005 metais pinigų suma padidėjo iki 59440 Lt arba 2 proc., o jau 2004 m.

Tuo tarpu atsargų likučiai pper nagrinėjamą laikotarpį, kaip rodo horizontalioji analizė, atsargų sumažėjo 15602 Lt, arba 16,03 proc. Galiam daryti išvadą, kad įmonėje gamybai buvo naudojamos turimos atsargos ir dėl to atsargų likučiai sumažėjo, tai įmonė, galima sakyti, sutaupė pinigų ir todėl šis neigiamas pokytis pinigų srautą padidina.

Vertikaliosios analizės metu atitinkamos finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra aktyvų, pasyvų, pelno, ppardavimų suma ir pan. taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys.

Žinoti tam tikro proceso, reiškinio, operacijos, mmedžiagos, pinigų ir panašiai struktūrą yra labai svarbu. Tokia informacija yra vertinga priimant sprendimus visuose veiklos valdymo lygiuose, visuose planavimo, prognozavimo, naujų gaminių kūrimo ir t.t. etapuose. Gerai atlikta vertikalioji analizė parodo ne tik tam tikrų rodiklių vietą bendroje rodiklių sistemoje, bet ir apibūdina įmonės ūkinę-finansinę būklę.

Nagrinėjant pinigų analizę būtina nustatyti, kokiems reikalams išleidžiami pinigai. Visiems gerai žinoma, kad kiekviena įmonė laiko tam tikrą žaliavų, medžiagų atsargą. Iš šitos lentelės ggalima pamatyti, kad per nagrinėjamą laikotarpį daugiausiai pinigų buvo iškeista paslaugoms, kurios nėra čia išskirtos, t.y. “kitos paslaugos”, kurios gali būti rangovų atliktos paslaugos. Joms buvo išleidžiama nuo 25,6 proc. iki 68,45 proc. Labai padidėjo ši suma per metus, t.y. padidėjo 1533509 Lt., arba 42,85 proc. šis dydis padidėjo iki 116955Lt., nors visuose išleidžiamoje pinigų sumoje jų procentinė dalis sumažėjo iki 66,8 proc.

Reikia pažymėti, kad nemažai pinigų išleidžiama ir trumpalaikiam materialiam turtui, tai yyra žaliavoms, medžiagoms, kurui. Daugiausiai yra išleidžiama kurui, arba 32,9 proc., arba 14,77 proc., arba 8,9 proc. visų pinigų. Tokį didelį kuro panaudojimą galima susieti su įmonės veiklos ypatumais. Kadangi VĮ Šalčininkų miškų urėdija užsiima miškų ruoša, kuras daugiausiai sunaudojamas medienos išvežimui. Bet kaip galima pastebėti, pinigų sumos išleidžiamos kurui per nagrinėjamus metus mažėjo. Galima daryti išvada, kad įmonė pradėjo daugiau naudotis rangovo paslaugomis.

Per šiuos metus taip pat buvo nupirktas ir ilgalaikis turtas. Daugiausiai buvo nupirkta mašinų ir įrengimų, o buvo nupirkta naujų transporto priemonių. Toks pinigų išleidimas ilgalaikio turto pirkimui turėjo įtakos kitų rodiklių lyginamųjų svorių paskirstymui.

VĮ Šalčininkų miškų urėdija turi didelį pirkėjų sąrašą, jų yra net apie 150. Tarp visų pirkėjų yra ir stambus, ir smulkus pirkėjai. Su visais pirkėjais yra sudaromos pirkimo- pardavimo sutartys, kuriose nurodomos atsiskaitymo sąlygos. Priklausomai nuo pirktos produkcijos apimties, atitinkamai susidaro įvairių dydžių pirkėjų skolos. Kai kurių pirkėjų skolos dydis ir jo struktūra yra parodomi 3 lenteleje.

Galima pamatyti kad išvardintų pirkėjų skolos nuo visų skolų dydžio sudaro apie 30 - 40 pproc. Didžiausius įsiskolinimus turi AB “Grigiškės “ ir AB” Nalšia”, tai galima pamatyti iš pateiktos toje lenteleje schemos. Tai yra pastovūs pirkėjai, kuriems miškų urėdija leidžia atidėti atsiskaitymo terminus dar kai kuriam laikotarpiui, t.y. pagal apvalios medienos pardavimo taisykles 30 dienų. Tačiau reikia nepamiršti, kad yra pirkėjų, kurių skolos yra mažesnės arba jie atsiskaito per nustatytą terminą, arba iš karto. Kiekvienais metais miškų urėdija pratęsia pirkėjams atsiskaitymo terminus apie 10 proc.

Pagal horizontaliosios analizes duomenis matyti, kad pirkėjų skolos per nagrinėjamą laikotarpį mažėja. palyginus su pirkėjų skolos sumažėjo 23,62 proc. arba 535133 Lt. Tuo tarpu palyginus su pirkėjų skola sumažėjo 20,87 proc. arba 456553 litais. Toks pirkėjų skolų pasikeitimas yra teigiamas reiškinys urėdijai. Kadangi sumažėjus skoloms, įmonėje didėja grynųjų pinigų sąskaitoje ir kasoje.

Balanso aktyvų pasikeitimo sumos turi priešingą įtaką pinigų srautui, t.y. jeigu aktyvų pasikeitimas teigiamas, tai ši suma pridedama, o jeigu neigiamas-atimama. Taip pat 2 lentelėje parodyta, kad visame trumpalaikiame turte pirkėjų skolos turi didžiausi lyginamąjį svorį. Tokia pozicija yra išsilaikiusi visais nagrinėjimais metais. pirkėjai sudarė 74,6 pproc., 2005m.-74,6 proc., ir 2006m. -52,9 proc.

Iš vertikaliosios analizės galima pamatyti, kad pirkėjų skolos visame turte sudaro ne mažą dalį. metais jos sudarė 26,5 proc. viso turto, 2005m.- 28,9proc. Reikia pabrėžti, kad lyginamojo svorio padidėjimas nereiškia pačių pirkėjų skolų padidėjimą. Toks procentinis padidėjimas yra susijęs su kai kurių kitų turto rodiklių sumažėjimu. metais pirkėjų skolos sudarė tik 20,9 viso turto, nors aišku tai ...

tags: #ar #imonei #atsiskaitomojoje #saskaitoje #turi #buti