Lietuvių kalba gali skambėti gražiai ir patraukliai. Kalba yra vienas iš didžiausių tautos turtų: juk tai ir tradicija, ir kultūra, ir didi istorija. Nors dabar kai kurie kalbininkai tikina, kad visos dabartinės pasaulio kalbos išsirutuliojo iš vienos kalbos - prokalbės, šiandien kalbų pasaulyje ištisa begalybė: tiksliau, apie 6,5 tūkst.
Žinoma, kalba yra tautos ar žmonių grupės išskirtinumo ženklas. Tačiau globaliame pasaulyje, mums tampa svarbu susikalbėti su įvairių kraštų žmonėmis, būti suprastiems skirtingų individų. Užsienietiškos tradicijos vardai bei įmonių ir verslų pavadinimai tapo norma. Kai kurie tokių pavadinimų gali būti suprantami: orientuojamasi į tarptautinę rinką ir taip siekiama daugiau dėmesio.
Lietuviai imasi verslo: tai skatina ir įvairios paramos galimybės, ir netenkinanti darbo rinka. Pandemijos metu, sėdint namuose, kartais net be darbo, taip pat gimė ne viena veiklos idėja. Iš tiesų, pernai šalyje įregistruota daugiau kaip 15 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų.
Sugalvoti pavadinimą savo verslui iš tiesų gali būti sudėtinga užduotis. Jei norime išsiskirti ir puikiai suderinti pavadinimą su būsima veikla, užduotis tampa dar sudėtingesnė. Jeigu planuojama imtis veiklos tokioje aktyvioje srityje kaip grožio industrija, pavadinimas „Agnės kirpykla" gali būti gana netinkamas.
Kita vertus, nereikėtų ir persistengti. Perlenkti lazdą ir sugalvoti kokį nors sudėtingą ar ilgą pavadinimą dažnai nėra naudinga. Geriausia apsiriboti trumpais, skambiais žodžiais. Taip pat svarbu išlaikyti lankstumą. Jeigu planuojama teikti įvairias grožio paslaugas, reikėtų vengti konkrečių žodžių, pavyzdžiui, kirpykla, manikiūro salonas ir naudoti platesnį terminą, pavyzdžiui, grožio salonas. Be to, juk ateityje tikriausiai tikimasi verslo augimo ir plėtros, todėl sumanu atsižvelgti ir į tai.
Civiliniame kodekse nurodoma, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar moralei. Tai reiškia, kad įmonės pavadinime negali būti necenzūrinių, nelietuviškų, iškraipytų žodžių.
Vis tik, kartais šis kūrybiškumas demonstruoja ne tik komišką norą išsiskirti, tačiau ir realų vizijos turėjimą ir rūpestį savo verslu ar veikla. Tokie pavadinimai kūrybiškai atskleidžia įmonės veiklos kryptį, o kartu, ir skambiai deklaruoja lietuviškas šaknis.
Kadangi vasario 21-ąją minima Tarptautinės gimtosios kalbos diena, šia proga jau keturioliktus metus rengiamas Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas.
Regresyvi revoliucija: kas nutiko po Kovo 11-osios? | Vasario 16-a: ar yra ką švęsti?
„Šiandien nemažai kalbama apie kūrybiškumą ir jo svarbą įvairiausiose srityse. Labai džiugu pasveikinti jus - žmonės, kurie kūrybiškumą liudija pasirinkdami savo įmonių pavadinimus“, - kalbėjo R. „Šis konkursas yra savotiškas atsakymas tiems, kurie tvirtina, kad įmonėms tenka susidurti su problemomis dėl sunkiai ištariamų ir nesuprantamų lietuviškų pavadinimų“, - teigė D.
„Tačiau šiandien tokių bylų, kuriose atsakomybėn patraukiamos įmonės, įregistravusios panašius pavadinimus į jau esančių įmonių, pasitaiko gana dažnai. Taip yra todėl, kad jei pavadinimas tik panašus, tačiau netapatus jau užregistruotam pavadinimui (t.y. skiriasi bent viena jo raidė ar skaitmuo) ar prekių ženklui bei atitinka kitus kodekse keliamus reikalavimus, Juridinių asmenų registras tokį pavadinimą registruoja, nes klaidinančio panašumo ši institucija netikrina, tad pasikeitusi tvarka paskatino ginčus“, - teigia p. Vilija Viešūnaitė, advokatų kontoros „Triniti“ partnerė.
Pavyzdžiui, Apeliacinis teismas 2016 m. yra priėmęs nutartį byloje dėl pavadinimų „Trailana“ ir „Railana“ panašumo. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žodinis ieškovės („Railana“) prekių ženklo elementas ir apeliantės („Trailana“) juridinio asmens pavadinimas yra vizualiai panašūs, o ieškovės prekių ženklo vaizdiniai skirtumai nėra tokie stiprūs, kad pašalintų minėtą panašumą.
„Trailana“ taip pat teigė, kad žodžiai „rail“ ir „trail“ pagal savo prasmę išvertus juos iš anglų kalbos skiriasi, todėl ir ginčo žymenys semantiškai nepanašūs. Teismas nesutiko ir su šiuo argumentu. Visų pirma, minėti žymenys yra dirbtiniai žodžiai, patys savaime neturintys semantinės prasmės, todėl jų semantinis palyginimas nėra galimas. Antra, teigiama, kad žodžių „rail“ ir „trail“ semantinė reikšmė (bėgis, vežimas geležinkeliu ir kelias, takas) nėra nutolusi, o atsižvelgiant į žymenų sąsajas su šalių vykdoma veikla - panaši.
„Teismų vertinimu, dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai, tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad pavadinimai būtų panašūs. Žodinių pavadinimų vizualų panašumą lemia: bendras regimas įspūdis; raidžių išdėstymas viena kitos atžvilgiu ir pan.“, - kalba p.
Pasak p. Viešūnaitės, kartais iš pirmo žvilgsnio nuspėti, kad juridinių asmenų pavadinimai teismo gali būti pripažinti klaidinančiai panašūs - ne taip jau lengva. Šiemet Kauno apygardos teismas priėmė nutartį byloje dėl klaidinamo įmonių „Eurovudas“ ir „Eurowood. LT“ panašumo. UAB „Eurovudas“ savo veiklą vykdo nuo 2003 m. liepos, o „Eurowood. LT“ buvo registruota 2012 m. pavasarį, o 2016 m.
„Šiuo atveju tariant įmonių pavadinimus „Eurovudas“ ir „Eurowood. LT“ galūnės yra nepastebimos ir nesuteikia bendrovių pavadinimams jokio išskirtinumo. Vartotojai, tardami angliškus pavadinimus, labai dažnai juos sulietuvina, pridėdami lietuviškas galūnes, todėl tokiu atveju pavadinimų galūnės neturi jokios reikšmės. Be to, atsakovės pavadinime tarp žodžio Eurowood ir raidžių LT esantis taškas ir tarpas taip pat nesuteikia jokio išskirtinumo, kuris leistų atskirti ir skirtingai identifikuoti ginčo šalių įmonių pavadinimus, o vartotojai pavadinime esančio tarpo ir taško gali visai nepastebėti, juo labiau sakant tokį pavadinimą jie tiesiog netariami, nes jų fonetiškai išreikšti neįmanoma. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, visuomenė ir produktų potencialūs vartotojai gali būti klaidinami“, - pasiremdama teismo nutartimi teigia p.
