Įsivaizduokite, kad tai pirmadienio rytas, per šaltas ir per tamsus, bet kai tik suskamba žadintuvas, jūs žinote, kad turite susirinkti. Vaikai turi eiti į mokyklą. Turite kibti į darbą. Tokiomis dienomis galite būti dėkingi, kad viską išgyvenote. Nors negalite pabėgti nuo rūpesčių, galite jį pakeisti.
Naujausias psichologinis tyrimas apie gerą gyvenimą rodo kelią: pakeisdami savo mąstymą galite padaryti savo kasdienybę įdomesnę ir sukurti savo gyvenime psichologinį turtingumą. Psichologinis turtingumas apibūdina tvirtą kognityvinio įsitraukimo formą.
Psichologinio turtingumo esmė
Bendradarbiaudamas su Shigehiro Oishi ir jo tyrimų laboratorija ištyriau, ar pozityviosios psichologijos sritis iš esmės nepaisė svarbios gero gyvenimo dimensijos. Kaip mūsų komandos filosofas, turėjau dvi direktyvas. Pirmiausia padėjau apibrėžti psichologinio turtingumo sąvoką ir suprasti, kuo ji skiriasi nuo laimės ir prasmės. Mūsų pradiniai tyrimai parodė, kad žmonės vertina patirtį, kuri skatina jų protą, sukelia jiems iššūkius ir sukelia įvairias emocijas.
Ši įžvalga atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį psichologinis turtingumas gali atlikti gerame gyvenime, tačiau nepaaiškina, kodėl tai gerai ir kodėl žmonės savo gyvenime turėtų palikti erdvės psichologiniam turtingumui. Tai yra vertingi klausimai, į kuriuos negalima atsakyti atliekant empirinius tyrimus. Mano filosofinė analizė rodo, kad psichologinis turtingumas jums naudingas, nes jis įdomus.
Trys būdai, kaip įtraukti psichologinį turtingumą į kasdienybę
Vienas iš paprasčiausių būdų tai padaryti yra suvokti mąstymą, kuriam būdingas smalsumas, kūrybiškumas ir tai, ką aš vadinu „mindfulness 2.0“. Kai pasitelkiate šias tris perspektyvas į savo kasdienybę, smalsumą paverčiate begalinėmis galimybėmis patirti pasaulį kaip įdomų.
Iš dėmesingumo praktikų pažįstamas pastebėjimas išryškina detales, kurių paprastai nepastebite: kambarinio augalo lapų tekstūrą, nepažįstamų žmonių veidus, kuriuos praeinate šaligatviu, skirtingus skardinių aukščius parduotuvės lentynoje. Įsisąmonindami šias detales, jūs stimuliuojate savo protą ir leidžiate psichiškai aktyviai bendrauti su aplinka.
Gera vieta praktikuoti dėmesingumą 2.0 yra ryte važiuojant į darbą ir atgal. Kadangi tai įprasta, tikriausiai nejaučiate poreikio daug domėtis to, ką darote. Vietoj to rasite kitų būdų praleisti laiką, pvz., klausytis naujienų ar mėgstamų podcast’ų. Tačiau taip pat galite įveikti kelionę į darbą ir atgal, jei norite, kad būtų mažiau nuobodu. Čia įsijungia dėmesingumo 2.0 galia. Aktyviai pastebėję aplinkinius dalykus - ar tai būtų žmonės, susitelkę prie autobusų stotelės, ar eismo modeliai, kuriuos sukuria šviesoforas, ar paukščių pulkas, skraidantis virš galvos - įtraukiate savo mintis ir nusiteikite.
Smalsumas
Smalsumas - ne tik vaikams. Tarkime, kad važinėdami į darbą ir atgal pastebėjote, kad prie autobusų stotelės susirinko būrys žmonių. Dabar tegul jūsų smalsumas pakils: ar ta autobusų stotelė visada buvo ten? Kiek laiko tas išskirtinai keistas nekilnojamojo turto skelbimas buvo įstrigęs ant sėdynės atlošo? Tiek daug žmonių rikiavosi šį šaltą rytą. Jums gali kilti klausimas, ar jaustumėte ryšį su jais. Bet tada pastebi, kad niekas nekalba.
Užduodami klausimus jūs paprašote savo proto apsvarstyti tai, ko anksčiau nebuvo. Kuriate naujas mintis ir, jei leisite savo protui veikti, patirsite įdomios patirties, tuo pačiu važiuodami į darbą ir atgal. Dar geriau, kad tą įdomią patirtį sukursite patys.
Kūrybiškumas
Nors žmonės dažnai mano, kad kūrybiškumas yra talentas, būdingas tik menininkams ar išradėjai, kiekvienas turi galimybę būti kūrybingam. Kūrybiškumas yra įgūdis, apimantis naujų ryšių su savo protu užmezgimą. Esate kūrybingas, kai darote ką nors naujo ar kitokio. Kai esate kūrybingas, tiek dideliais, tiek mažais atžvilgiais, jūs sukuriate naujumą savo gyvenime, ir tai padeda jums patirti psichologinį turtingumą.
Net ir truputis kūrybiškumo įneš naujovės į jūsų kasdienybę. Dėvėkite tai, ko paprastai nenešiojate. Suteikite savo rašysenai šiek tiek subtilumo arba pasirinkite kitos spalvos rašiklį, kuriuo norite rašyti. Pakeiskite ekrano užsklandos šablonus. Atkreipkite dėmesį, kokį poveikį šie smulkūs patobulinimai daro jūsų dienai.
Individualumas ir įdomumas
Kiekvieno patirtis to, kas įdomu, yra unikali. Mums visiems nėra vienos įdomios patirties, nes įdomumas visiškai priklauso nuo to, kaip mūsų protas įsitraukia, reaguoja ir reaguoja. Tai galia, kurią gali suteikti mąstymas.
Įdomi veikla ir džiugi kasdienybė natūraliai veža į priekį. Jos - neišsenkantis tikros laimės ir įkvėpimo šaltinis. Jos skatina svajoti, planuoti ir stengtis, kol pavyks. Jos įtraukia ir nebepaleidžia.
Praktiniai patarimai, kaip praturtinti kasdienybę
Dėmesys smulkmenoms, sąmoningumui, minimalizmui, atradimams, norimiems įpročiams, dienos ritualams, artumui su savimi bei kitais kasdienybę pripildo džiugesio, pilnatvės ir atsipalaidavimo. Kad džiaugtumeisi gyvenimu, nereikia laukti atostogų, pakelto atlyginimo, geresnių santykių su antra puse, kitų pripažinimo ar įsigyto ilgai laukto daikto.
Mūsų laimė yra ne kažkur toli, o mūsų kasdienėse veiklose. Aristotelis yra pasakęs: „Tu esi tai, ką reguliariai veiki“. Taigi, ką veikėte šiandien? Kiek jums tai suteikė džiaugsmo ir pilnatvės? Geriausia tas džiuginančias veiklas paversti kasdieniais ritualais.
Kasdieniai ritualai: ką veikti kasdien, kad būtum laimingas?
Ką veikiate tik pabudę? Kaip ir kur valgote? Kaip dirbate? Ką veikiate prieš pat miegą? O kaip įsivaizduojate savo svajonių dieną? Galbūt ramiai geriate savo mėgstamą žalią arbatą, linguojate krėsle ir ramiai žiūrite pro langą? Galbūt lėtai ir gražiai rengiatės į darbą? Su džiaugsmu gaminate maistą? Skaitote ar pats rašote knygą? Lėtai vaikštote miške? Juokiatės ir daug laiko leidžiate su kitais žmonėmis? Kiek jūsų svajonių veiklų tapo jūsų kasdienėmis?
Jeigu daugiau svajojate nei darote, jums esmės trukdo tik noro, energijos ir žinojimo kaip stoka - visus juos sustiprinti galima praturtinus savo kasdienybę. Pirmas žingsnis turtinant kasdienybę - įtraukti kelis kasdienius ritualus, kurie jūsų esamą gyvenimą priartins prie svajonių gyvenimo.
Kasdieniai ritualai, tapę reguliariais įpročiais, padeda taupyti laiką ir energiją. Sutinku su psichologu Roy’umi Baumeisteriu, teigiančiu, jog visi turime ribotą valią, ribotą energijos kiekį sprendimams priimti ir jei kiekvieną dieną vis iš naujo sprendžiame, ką vertingo nuveikti, švaistome savo energiją ir išgyvename sprendimų nuovargį (angl. decision fatigue).
Kurdama „Lūšį“, internetinę sužaidybintą asmenybės stiprinimo erdvę, ir konsultuodama klientus turbūt šimtą kartų įsitikinau, jog jeigu žmogus įsitrauks tik į vienkartines užduotis, seminarus ar paskaitinės knygas, jis esminių pokyčių nepasieks. Keisti kasdienes mintis ir įpročius yra būtina norint pasiekti savo tikslus.
Kiekvienam iš mūsų vertingesni ir džiugesni vis kitokie kasdieniai įpročiai, ritualai, svarbiausia, kad jie vestų link mūsų norimo gyvenimo būdo. Pateiksiu kelis pavyzdžius.
- Dėmesys rytui. Gera pradžia - pusė darbo. Daugybė sėkmingų žmonių savo rytą pradeda prasmingai.
- Darbo praturtinimas. Nebūtina dirbti svajonių darbo, kad būtum laimingas. Kasdien praturtinti savo esamą darbą, t. y. padaryti jį džiugesnį, įdomesnį ir labiau įtraukiantį - dar vienas būdas būti laimingam.
- Refleksija. Minčių ir būsenų reflektavimas, apibendrinimas padeda geriau suvokti save, sudėlioti viską į vietas, gerina nuotaiką, įkvepia ir įgalina veikti. Mąstykite vonioje, tyloje, mintyse arba popieriuje.
- Dėmesys kūno pojūčiams. Gyvenime tiek daug mąstome, dirbame galva ir užmirštame, kad turime ir kūną. Rūpinimasis jo poreikiais bei pojūčiais irgi padeda džiaugtis, augti, būti čia ir dabar ir gyventi savo svajonių gyvenimą.
- Poilsis. Mes daug dirbame, siekiame savo tikslų, tobulėjame, tenkiname kitų žmonių poreikius, tvarkome namus ir taip kiekvieną dieną. Užmirštame, kad iš tikro mes dažnai vietoj to norėtume tiesiog pailsėti.
- Dėkingumas. Daugybė mokslinių tyrimų rodo dėkingumo naudą.
- Sąmoningumas ir minimalizmas. Stebėkite savo mintis ir veiksmus. Skirkite savo dėmesį tik svarbiausiems darbams, o viso kito tiesiog atsisakykite. Įsileiskite tik švarias ir jums svarbias mintis.
Tai tik keli pavyzdžiai, kaip galima lengvai ir paprastai praturtinti savo kasdienybę. Taip pat verta išbandyti meditaciją, namų tvarkymą, struktūruoto dienoraščio rašymą, pasivaikščiojimus gamtoje, dėmesingą bendravimą su kitais.
Kada geriausia siekti pokyčių? Kasdien!
Žmonės, per ilgai laukdami palankių sąlygų ir įkvepiančių žinių, gyvena tik mintyse. Bet veikiantys tik mintyse rezultatus irgi turi tik mintyse. Idėjų rutuliojimas ir veiksmų dėliojimas - tik pirma pokyčių siekimo stadija.
Deja, dažniausiai joje žmonės stoviniuoja labai ilgai ir net mano, jog realiai kažką daro. Laukdami kažkokių stebuklingų žinių, pamokų, galimybių ir pribrendimo, jie vis atideda norimus pokyčius.
Turbūt blogiausia tai, kad didžioji dalis mūsų nesprendžia laimės ar pilnatvės problemų, kol jos nepasidaro tokios didelės, kad skaudėtų kasdien, o ne tik penktadieniais ar sausio mėnesio pradžioje. Mes naiviai tikimės, kad tiesiog dar neatradome tikro įkvėpimo šaltinio ar veiksmingos pokyčių siekimo strategijos.
Laukdami kažko išskirtinio ir svarbaus, mes nebekaupiame patirčių, pamokų ir jėgų, todėl mums tampa vis sunkiau siekti pokyčių. Nieko nedarant pasitikėjimas savimi ir energija visai išsenka ir tada dar sunkiau imtis veiksmų.
Mes laukiame didelių žygių, kurie mus išmokytų to, ko mes taip ilgai laukiame. Bet dideli žygiai pasitaiko retai, todėl geriausias treniruočių laukas - mūsų kasdienybė.
Tiesiausias kelias link pokyčių - tai atidus, dėmesingas savo esamo elgesio stebėjimas ir jo keitimas iškart pastebėjus nenorimą elgseną, čia ir dabar, nelaukiant. Kasdien vis po truputį. Charakteris, mintys, būsenos bei įpročiai gali būti valdomi ir keičiami tik sąmoningai juos stebint ir keičiant iš karto ir reguliariai.
Išnaudodami kasdienybę ir jos akimirkas, jūs imtumėte keisti savo gyvenimą čia ir dabar ir dar kur kas lengviau nei laukdami didelių žygių.
Žinoma, jūs negalite savo gyvenimo pakeisti per akimirką, bet dėl daugybės suvaldytų, įprasmintų ir džiugių akimirkų jums tai gali pavykti.
Pradėjus veikti, atsiranda ir motyvacija. Įkvėpimas gimsta iš veiksmo. Neverta laukti įkvėpimo, kad šis jus išjudintų. Geriau judėti, kad ir be didelio noro, ir taip išjudinti įkvėpimą. Stovėjimas vietoje mus žudo ir kelia dar didesnę baimę. Motyvacija ir užsidegimas ateina su veiksmu, bedirbant. Veikla natūraliai įtraukia ir nebepaleidžia.
Kaip pajudinti savo gyvenimą iš vietos?
Kartais žmonės pasijunta lyg užplaukę ant seklumos: atrodo, nevyksta nieko blogo, bet neišeina judėti nei pirmyn, nei atgal. Tikriausiai daugelis kuriuo nors gyvenimo etapu susiduria su tokia būsena, kai atrodo, kad gyvenimas stovi vietoje. Gal kažko ir norisi - numesti svorio, pakeliauti, pakeisti darbą ar imtis naujo pomėgio - bet viskas lieka mintimis, o dienos inertiškai plaukia toliau. Prabilęs vidinis kritikas gali priekaištauti dėl tokio sąstingio, spausti pakrutėti ir plakti, kai nepavyksta. Gali kilti nerimas ir neviltis, galima pradėti pykti ant savęs ar aplinkybių.
Priežastys gali būti išorinės ir vidinės. Vidinės kliūtys - tai, kas sukasi žmogaus galvoje: pokyčių baimė, įsitikinimai, kad pokyčiams nėra laiko, baimė klysti… Nemenka kliūtis ištrūkti iš plaukimo pasroviui yra žema savivertė. Pavyzdžiui, žmogus gali manyti, kad ko nors pakeisti nepavyks dėl kompetencijų stokos ar kitų tariamų savo defektų, taip pat jis gali baimintis, kad, išsukus iš esamo gyvenimo kelio, nesiseks taip puikiai, kaip norėtųsi.
Išoriniai barjerai - tai aplinkos sudaromi trikdžiai, fizinis negalėjimas ar kitos objektyvios išorinės priežastys, dėl kurių žmogus dažniau linkęs gyventi inertiškai ir nenuklysti nuo kasdienybės. Pavyzdžiui, ilgos darbo valandos, lūžusi koja, sunkiai sergantis ir slaugomas giminaitis, finansinių išteklių stoka, išsilavinimas… Tai įvairūs nuo žmogaus vidinių resursų menkai priklausantys barjerai, trukdantys laisvai pasiduoti impulsams kažką keisti savo gyvenime.
Kaip pajudinti savo gyvenimą iš vietos?
Jei nuolat jaučiatės užstrigę, tai gali būti ženklas, kad turėtumėte kažką keisti. Vis dėlto neretai imtis pokyčių mus stabdo baimės.
- Užduokite sau esminius klausimus. Jei jaučiatės įstrigęs gyvenime, pradėkite nuo svarbaus klausimo - ko aš norėčiau?
- Svajokite ir kelkite tikslus. Kokios mano svajonės? Apie ką svajojau vaikystėje, paauglystėje?
- Pastebėkite kasdienes pergales. Net patys mažiausi žingsniai yra progresas.
- Tyrinėkite ir ugdykite smalsumą. Naujos veiklos ir potyriai smegenyse sužadina dopamino, hormono, atsakingo už naujumo jausmą, gamybą.
- Klausykitės savo kūno. Kūnas kartais gali būti pats išmintingiausias patarėjas.
- Ištrūkite iš rutinos. Labai dažnai būname tiek įsisukę į kasdienybę, kad gyvenimas ima atrodyti pilkas ir neįdomus.